Atgal

Naujienos

2019. 01. 29

Juridinio asmens tyrimas – nebe panacėja

Šiandien vis dažniau susiduriame su situacija, kai sudėtingus akcininkų ginčus padeda spręsti teismas, pasitelkdamas juridinio asmens veiklos tyrimo procedūrą. Juridinio asmens veiklos tyrimas gali būti problemos sprendimo būdas, kai įmonėje susiklosto vadinamoji sprendimų įšaldymo situacija (angl. deadlock), kai nė vienas iš akcininkų negali priimti sprendimų be kito akcininko sutikimo, o akcininkas, manantis, kad įmonės ir jos vadovo veikla nėra tinkama, negali atšaukti kito akcininko iš bendrovės vadovo pareigų. Tai reiškia, kad akcininko teisės negali būti tinkamai ginamos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais būdais. Esant tokiai situacijai, juridinio asmens veiklos tyrimas yra vienintelė veiksminga kontrolės neturinčio akcininko teisių gynimo priemonė.

Lietuvos apeliacinis teismas praėjusių metų pabaigoje, po daugiau nei ketverius metus trukusio bylinėjimosi,  tenkino akcininko, kuriam priklausė 50 proc. bendrovės akcijų, pareiškimą ir pripažino, kad bendrovės ir jos vadovo (kito akcininko, kuriam taip pat priklausė 50 proc. bendrovės akcijų) veikla buvo netinkama, dėl to bendrovės direktorius buvo pašalintas iš bendrovės vadovo pareigų, o jo kaip akcininko balsavimo teisė laikinai perduota pareiškėjui.

Teismų praktikoje yra išskiriami dvejopi įmonės veiklos tyrimo tikslai, kuriuos galime vadinti „žvilgsniu į ateitį“ ir „žvilgsniu į praeitį“. Pirmasis tikslas yra savotiška įmonei skirta pagalbos priemonė, padedanti užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Antrasis tikslas – „žvilgsnis į praeitį“ ‑  atsakomybės už padarytas klaidas įvertinimas, už netinkamą veiklą atsakingų asmenų nustatymas ir reikalingų priemonių paskyrimas. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar pradėti juridinio asmens ir/ar jo valdymo organo veiklos tyrimą, neprivalo įsitikinti, kad buvo pažeisti akcininkų interesai, o tik nustatyti faktą, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, jog netinkama veikla buvo padaryta. Priešingu atveju, teismui jau juridinio asmens tyrimo paskyrimo stadijoje nustačius, kad bendrovės ir/ar jo vadovo veikla nebuvo tinkama, o akcininkų interesai pažeisti, netektų prasmės visa juridinio asmens tyrimo procedūra, kurią iš esmės atlieka ekspertai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisė inicijuoti juridinio asmens tyrimą suteikta ne tik akcininkui, bet ir viešąjį interesą ginančiam subjektui – prokurorui. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad juridinio asmens veiklos tyrimas nėra savitikslis. Šiuo teisės institutu siekiama įgyvendinti juridinio asmens valdymo kontrolę ir taip apsaugoti mažumos akcininkų privačius interesus bei visų akcininkų, suinteresuotų tinkamu juridinio asmens veiklos plėtojimu, interesus. Tačiau svarbu pažymėti, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas  yra išaiškinęs, kad: ,,Įstatymų leidėjas teisę inicijuoti juridinio asmens tyrimą sieja ne su aplinkybe, kada akcininkas tapo bendrovės, kurios veiklą siekia ištirti, akcininku, o su aplinkybe, ar juridinio asmens veiklos tyrimas už teismo nuožiūra nustatytą laikotarpį padės išspręsti skirtingų interesų grupių bendrovėje konfliktą ir užtikrins skaidresnį veiklos tęstinumą. Ne ieškovo kaip akcininko teisių įgijimo momentas, o faktiniai pagrindai, nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu, lemia įmonės veiklos tyrimo apimtis tiek jo dalyko, tiek ir laikotarpio apibrėžties prasme“. Tai reiškia, kad akcininkas juridinio asmens tyrimą gali inicijuoti ir už laikotarpį, kuriuo jis nebuvo įmonės akcininku.

Pažymėtina, kad juridinio asmens tyrimas gali būti atliekamas tik įmonėms, kurioms nėra taikoma bankroto procedūra. Teismai laikosi nuomonės, kad pradėjus įmonės bankroto procesą nėra įmanoma įmonės veiklos tyrimo priemonėmis padėti įmonei užtikrinti jos veiklos tęstinumą (ko siekiama juridinio asmens veiklos tyrimu), nes bankroto procese vyrauja įmonės kreditorių interesai, dėl kurių užtikrinimo ir kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo yra atsakingas administratorius. Tai reiškia, kad įmonei pradėjus bankroto procedūrą, juridinio asmens tyrimo procedūra nėra galima ir įmanoma.

Juridinio asmens veiklos tyrimo procedūra susideda iš dviejų savarankiškų tyrimo stadijų – neteisėtų veiksmų, blogo valdymo fakto pripažinimo ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse 2.131 straipsnio 1 dalyje nustatytų priemonių taikymo.  Neteisėtais veiksmais ir/ar blogu valdymo faktu gali būti pripažinti tokie vadovo veiksmai kaip aiškiai įmonei nenaudingos sutarties sudarymas, neteisėtai išmokėti dividendai ar darbo užmokestis vadovui, įmonės lėšų naudojimas asmeniniams poreikiams tenkinti, netinkamas visuotinio akcininkų susirinkimų šaukimas ar nešaukimas ir kiti neteisėti vadovo veiksmai, kuriuos konkrečioje byloje nustato teismas.

Juridinio asmens tyrimo metu nustačius, kad įmonės ir/ar įmonės vadovo veikla nebuvo tinkama, teismas gali paskirti teisės aktuose numatytas priemones, pavyzdžiui, pašalinti įmonės vadovą iš pareigų, perduoti akcininko balsavimo teisę kitam akcininkui ir taip išspręsti įmonėje susiklosčiusią sprendimų įšaldymo situaciją (angl. deadlock).

Nors juridinio asmens veiklos tyrimas yra ilga ir sudėtinga procedūra, ji gali tapti išeitimi apginti pažeistas akcininko teises, kai nėra įmanoma tinkamai jų apginti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais būdais bei nustatyti netinkamą bendrovės ir/ar jos vadovo veiklą, bendrovei padarytos žalos dydį ir už tai atsakingus asmenis.

 

Džiuginta Balčiūnė, ILAW asocijuotoji partnerė

Inga Černytė, ILAW teisininkė

Publikuota portale portale DELFI 2019-01-29 d. „Juridinio asmens tyrimas – nebe panacėja“