Back

Naujienos

2019. 04. 01

Jurgos Gradauskaitės komentaras „Verslo žinių“ straipsnyje „Kaip veiks neleistino turinio blokavimas internete“

Nuo šiandien, balandžio 1-osios įsigalioja nauja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo redakcija, pagal kurią Lietuvos radijo ir televizijos komisija galės pagreitinta procedūra nuspręsti užblokuoti prieigą prie interneto svetainių, jei yra pažeidžiamos autoriaus teisės ar gretutinės teisės.

Pasak Jurgos Gradauskaitės, „iLAW“ advokatų kontoros advokatės, partnerės, ligšiolinė Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) redakcija jau reglamentavo galimybę blokuoti interneto svetainę, prieigą prie tam tikros autorių teises pažeidžiančios informacijos svetainėje arba pašalinti tokį turinį, tačiau tam buvo reikalinga kreiptis į teismą su prašymu uždrausti tarpininkui teikti paslaugas, o „blokavimo“ procedūra pagal šį reguliavimą vykdavo bendrosios kompetencijos teismuose įprastine civilinio proceso tvarka.

„Teigiama to pusė – profesionalaus teisėjo atliekamas faktų ir prašymo pagrįstumo vertinimas, o neigiama kyla iš didelio teismų darbo krūvio ir procedūros formalumų.

Gali būti, kad kol ši priemonė bus pritaikyta, interneto erdvėje teisės bus pažeidinėjamos ilgai. Tai didelė problema, nes dažnai praėjus metams ar net keliems mėnesiams tokių teisių gynimas ekonomiškai tampa nebeperspektyvus“, – pažymi advokatė.

Dabar nauja tvarka

Nuo šiandien pagal ATGTĮ Lietuvos radijo ir televizijos komisija galės pagreitinta procedūra nuspręsti užblokuoti prieigą prie interneto svetainių, jei bus fiksuojama, kad yra pažeidžiamos autoriaus teisės ar gretutinės teisės.

Tai galės būti daroma blokuojant interneto svetainę identifikuojantį domeno vardą iki nebus pašalintas pažeidimas.

„Greitį užtikrins ATGTĮ numatyti trumpi procedūriniai terminai. Komisija sprendimą turi priimti per 14 d. nuo tada, kai gauna reikiamus dokumentus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas turės nuspręsti dėl Komisijos sprendimo sankcionavimo per 3 d. nuo Komisijos prašymo gavimo“, – skaičiuoja p. Gradauskaitė.

Kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos (LTRK) komisiją su prašymu taikyti šią priemonę galės ir teisių savininkai, ir kolektyvinio administravimo organizacijos (tokios kaip LATGA, AGATA, AVAKA ir pan.), kurios nemažai ir prisidėjo prie šio teisės akto pakeitimo iniciavimo.

Besikreipiantieji komisijai turėtų pagrįsti, kad jau „išnaudojo neteismines priemones“ situacijos sprendimui.

„Kaip konkrečiai tai bus pagrindžiama, kol kas nėra aišku, bet manytina, kad jei teises ginantis asmuo siuntė prašymus pažeidėjui pašalinti pažeidimus, ir jie buvo ignoruojami (neatsakoma, atsakoma formaliai), tai būtų viena iš „neteisminių priemonių išnaudojimo“ situacijų“, – svarsto p. Gradauskaitė.

Pasak jos, lieka neaišku, kaip komisija elgsis situacijoje, kai besikreipiantiesiems yra pateikiami atsakymai, kuriais svetainės administratorius neigia pažeidimus, aiškina teisinį savo veiksmų pagrįstumą. Tuomet situacija tampa panaši į teisinį ginčą dėl autorių teisių.

„Svetainių administratoriai, turinį skelbiantys asmenys, siekdami savo interesų apsaugos turėtų bendradarbiauti ir būti aktyvūs gavę pretenzijas dėl galimų teisių pažeidimų – ignoravimas gali turėti skaudžių pasekmių. Iniciavus procedūrą komisijoje, teikti argumentus jau bus per vėlu“, – teigia p. Gradauskaitė.

Nesutinkant su Vilniaus apygardos administracinis teismo sprendimu dėl Komisijos sprendimo (ne)sankcionavimo, jį bus galima skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tai daryti galės tik pati komisija, o ne blokavimo prašantys asmenys, interneto prieigos paslaugų teikėjai ar patys „blokuotų“ svetainių administratoriai. Prieiga bus „atblokuota“ per 5 darbo dienas po to, kai bus gauti įrodymai apie atitinkamo turinio pašalinimą iš svetainės.

Nauji klausimai

Pasak advokatės, kebliausias klausimas, kaip vertinti tai, kad potencialiai verslo interesus pažeisiančius sprendimus priims ne teismas, o institucija, kuri iki šiol neturėjo šios kompetencijos.

Ar Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra ta institucija, kuri turi autorių teisių ir gretutinių teisių aiškinimo, įgyvendinimo patirtį ir specializuojasi vertinti pažeidimus elektroninėje erdvėje?

„Komisijos darbo sėkmė ko gero priklausys nuo to, kokius ekspertus pavyks suburti šiam darbui vykdyti. Iš įstatymo pakeitimo projekto lydimųjų dokumentų panašu, kad projekto priėmimo dienai tuo galinčių užsiimti ekspertų komisijoje nebuvo, kol kas yra tik numatytas biudžetas komandai suburti“, – kalba p. Gradauskaitė.

Advokatė priduria, kad nereikėtų pamiršti, kad autorių teisių pažeidimai nėra vieninteliai pažeidimai elektroninėje erdvėje, dėl kurių „vargstama“, kai tenka įgyventi savo teises. Panašios problematiškos situacijos susidaro ir kai internete pažeidžiamos prekių ženklo savininko teisės, taip pat kai internete paskelbiama melaginga informacija, kuri kenkia įmonės dalykinei reputacijai ar asmens garbei ir orumui, ir pan.

 

 

Rūta Balčiūnienė, „Verslo žinios“

Publikuota portale vz.lt