Atgal

Naujienos

2020. 12. 09

D. Balčiūnė. Mažųjų bendrijų nariai vėl galės teikti atlygintinas paslaugas bendrijoms

Remiantis Lietuvos Respublikos oficialiais statistikos duomenimis, 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje veikė beveik 25 000 mažųjų bendrijų, kas jau sudaro net 10 % visų įmonių skaičiaus valstybėje.

Neįprastai Lietuvos teisėkūros praktikai, nuo 2012 metų, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymas, jis tebuvo keistas vos šešis kartus. Viena įstatymo norma – 7 straipsnio 4 dalis – keista net dukart. Kodėl ji susilaukė tokio įstatymo leidėjo dėmesio?

Nuo 2012 metų mažosios bendrijos nariams įstatymu buvo nustatytas draudimas turėti darbo santykių su mažąja bendrija, kitaip tariant mažosios bendrijos narys negalėjo pats dirbti pagal darbo sutartį bendrijoje.

2015 metais įvestas dar vienas draudimas, papildantis minėtąją straipsnio dalį – tai draudimas bendrijos nariams ne tik dirbti pagal darbo sutartis bendrijoje, bet ir sudaryti su ja civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vieną išimtį – kai būdavo sudaroma civilinė (paslaugų) sutartis su vadovu – bendrijos nariu. Panašu, kad šis absoliutus draudimas buvo pernelyg ribojantis mažųjų bendrijų narių teises, todėl įstatymo leidėjas ėmėsi iniciatyvos švelninti šio straipsnio nuostatas ir dar sykį keisti minėtąją įstatymo normą.

2020 m. lapkričio 19 d. įsigaliojo nauja LR Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies redakcija, kuri nustatė, kad mažosios bendrijos narys galės sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir darbų mažajai bendrijai atlikimo, tačiau bendra tokių paslaugų ar darbų atlygio suma negalės viršyti šimto tūkstančių eurų per kalendorinius metus.

Kas nustatyta šia nauja norma ir kaip ją vertinti?

Pirma, nauja norma panaikintas draudimas mažosios bendrijos nariui sudaryti atlygintines civilines sutartis dėl paslaugų ar darbų su bendrija. Atsižvelgiant į tai, kad mažosios bendrijos, skirtingai nei kitų verslo organizavimo formų, mažos įmonės verslo organizavimas paremtas intuitu personae (lot. asmeninėmis savybėmis grįstas bendradarbiavimas) principu, ir kad dažnu atveju bendrijos narys ir taip teikdavo neatlygintinas paslaugas ar atlikdavo darbus bendrovei, ribojimo sudaryti civilines sutartis su bendrija panaikinimas vertintinas pozityviai. Civilinėje teisėje neįprasta turėti absoliučių draudimų ir vyrauja dispozityvus santykių reguliavimo metodas, t.y. galimybė plėtoti, nustatyti teisinius santykius patiems dalyviams. Be to, įstatymas jau draudžia nariui įnešti į mažąją bendriją darbus ir paslaugas. Tokiu įnašu gali būti tik pinigai arba kitoks turtas. Todėl draudimo sudaryti civilines sutartis bendrijos nariams panaikinimas yra galimybių rinktis norimą santykių formą su bendrija nariui palikimas.

Antra, nustatytas mažosios bendrijos nariui ribojimas paslaugų ar darbų vertės sumai per metus – ne daugiau nei 100 000 eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad suma skaičiuojama bus kalendorinių metų laikotarpiu, ne finansinių metų laikotarpiu, kas būtų aktualu, jei bendrijos nuostatuose būtų nustatyti finansiniai metai, nesutampantys su kalendoriniais metais. Taip pat įstatymo normą reikėtų pažodžiui traktuoti taip, kad šis ribojimas yra taikomas tik vienam bendrijos nariui, t.y. jei bendrijoje yra 5 nariai, tai civilinių sutarčių vertė su jais neturėtų viršyti 500 000 еurų per kalendorinius metus, ir bet kuriuo atveju – 100 000 еurų kiekvienam iš narių. Ar reikėjo nustatyti bendrą ribojimų sumą visoms bendrijoms, apibrėžtą absoliučiu skaičiumi, o ne daryti ją priklausomą nuo bendrijos apyvartų – kitas klausimas. Taip pat ar bus patrauklu bendrijos nariams – ne PVM mokėtojams – gauti didesnę nei 45 000 еurų sumą per 12 mėnesių, tai pat mažai tikėtina. Nes tokiu atveju bendrijos nariui kiltų prievolė registruotis PVM mokėtoju bei mokėti nuo sumos, gautos už paslaugas ar darbus, suteiktus bendrijai, pridėtinės vertės mokestį.

Trečia, ribojimas mažosios bendrijos nariui sudaryti darbo santykių požymius turinčias sutartis su bendrija išlieka. Todėl reikia vengti situacijų, kai dėl iš principo darbo santykius atitinkančių santykių yra sudaromos civilinės sutartys, nes jos gali būti kvalifikuojamos kaip darbo sutartys ir atitinkamai būti negaliojančios. Pagrindiniai darbo sutarties požymiai: pavaldumas, naudos gavimas darbdaviui ir darbo užmokestis. Įgyvendinus šias sąlygas ir sutartyje šalims sulygus darbo funkciją, darbo vietą ir darbo užmokestį (raštu) būtų laikoma, kad yra sudaryta darbo sutartis, o ne civilinė sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo.

Ketvirta, įstatymu iškart numatyta pasekmė, kaip traktuoti situacijas, kai darbų ar paslaugų vertė viršija 100 000 еurų – tokių sumų sumokėjimas mažosios bendrijos nariui laikytinas mažosios bendrijos pelno paskirstymu arba lėšomis, skirtomis mažosios bendrijos narių asmeniniams poreikiams, kas atitinkamai reiškia kitą apmokestinimą. Be to, jei tokių sutarčių sudarymas padarė žalos bendrijai, gali kilti ir valdymo organo atsakomybės klausimas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad mažosios bendrijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Mažoji bendrija, kaip verslo organizavimo forma, Lietuvoje veikia jau aštuonerius metus. Atsižvelgiant į vis didėjantį naujai steigiamų bendrijų skaičių, darytina išvada, kad ši verslo organizavimo forma puikiai atliepia lietuvių (ir ne tik!, ją vis dažniau renkasi užsienio piliečiai verslo pradžiai Lietuvoje) poreikius bei gerai užpildo spragą tarp neribotosios atsakomybės bendrovės – Individualiosios įmonės – bei ribotosios atsakomybės bendrovės, kurios įsteigimui būtina turėti minimalų pradinį kapitalą – uždarosios akcinės bendrovės. Tiesa, dažnai rinkdamiesi paprastesnę mažosios bendrijos valdymo struktūrą be vadovo, kai narių susirinkimas yra laikomas ir bendrijos valdymo organu, nariai rizikuoja prisiimti neribotą asmeninę atsakomybę už galimą valdymo organų narių pareigų pažeidimą. Todėl formuojant organų struktūrą, svarbu įsivertinti, kiek rizikinga yra bendrijos veikla ir priimti atitinkamus sprendimus dėl atsakomybės paskirstymo tarp skirtingų bendrijos organų.

Steigiamų mažųjų bendrijų skaičius kasmet baigia pavyti steigiamų uždarųjų akcinių bendrovių, kuri iki šiol išlieka populiariausia verslo organizavimo forma Lietuvoje, skaičių. 2020 m. rugsėjo 1 d. duomenimis Lietuvoje veikė 134 000 uždarųjų akcinių bendrovių (53,5 % visų šiai dienai esančių juridinių asmenų). Atsižvelgiant į augantį mažųjų bendrijų skaičių Lietuvoje, tikėtina, kad vis daugiau verslų susidurs su teisės aiškinimo klausimais ir potencialiais ginčais, kurių sprendimams prireiks profesionalų pagalbos.

 

* - nebuvo, nes Mažųjų bendrijų įstatymas įsigaliojo nuo 2012 m.