Atgal

Naujienos

2021. 05. 10

A. Šidlauskas. Taupymas per kilnojamojo darbo pobūdį

Su kilnojamojo darbo pobūdžiu ar darbu lauko sąlygomis susijusios kompensacijos leidžia darbdaviui sutaupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita ir efektyviau konkuruoti rinkoje.

Darbo kodekso (toliau – DK) 144 straipsnio 8 dalis nustato, kad darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui neapmokamos komandiruotės išlaidos.

Pagrindiniai aspektai susiję su kilnojamojo darbo pobūdžio ar darbu lauko sąlygomis mokamomis kompensacijos:

  1. dėl konkretaus kompensacijos dydžio darbo sutarties šalys sulygsta abipusiu susitarimu, tačiau ji negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio;
  2. įmonė turi vesti darbuotojų, dirbančių lauko sąlygomis ar darbą susijusį su kelionėmis, atskirą darbo laiko apskaitą;
  3. kompensacija apskaičiuojama pagal nustatytą kompensacijos dydį ir darbuotojo lauko sąlygomis ar kelionėse faktiškai dirbtą darbo laiką;
  4. dėl kompensacijos dydžio reikėtų susitarti darbo sutartyje, tačiau toks dydis gali būti įtvirtintas ir darbovietėje galiojančioje darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje ar kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose;
  5. nustatant, ar darbas atliekamas lauko sąlygomis ar tai kilnojamojo pobūdžio darbas, atsižvelgiama į kiekvieno darbuotojo (pareigybės) darbo pobūdį, faktines tokio pobūdžio darbo atlikimo aplinkybes bei darbo vietą supančią erdvę;
  6. kompensacija neapmokestinama GPM ir Sodros įmokomis bei priskiriama leidžiamiems atskaitymams pelno mokesčio prasme.

Reikia pastebėti, kad VMI yra atkreipusi mokesčių mokėtojų dėmesį, kad kompensacijos darbuotojams dėl jų darbo atliekamo kelionėje, lauko sąlygomis, susijusio su važiavimais arba kilnojamo pobūdžio, neretai mokamos nepagrįstai, siekiant sutaupyti mokesčių, susijusių su darbo užmokesčiu, sąskaita. Todėl kilnojamojo pobūdžio darbas ar darbas lauko sąlygomis turi būti priskiriamas tik tiems darbuotojams, kurių darbo funkcijų pobūdis yra su tuo tiesiogiai susijęs, pvz., vairuotojai, vadybininkai, kelininkai.

Su kilnojamojo darbo pobūdžiu ar darbu lauko sąlygomis susijusios kompensacijos leidžia darbdaviui sutaupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita ir efektyviau konkuruoti rinkoje.