2017. 12. 20.

2018 m. SODROS įmokos už darbuotojus, dirbančius ne visą darbo laiką

Informacija, aktuali 2017-12-20 dienai

2018-12-05 d. priimtas valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliojantis ir nuo 2018-01-01 d., numato, kad draudėjo SODROS įmokos už darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ne visą darbo laiką, skaičiuojamos ir mokamos nuo darbo užmokesčio, ne mažesnio kaip minimalioji mėnesinė alga (nuo 2018-01-01 d. MMA didėja ir bus lygi 400 EUR).

Kitaip tariant, jeigu darbuotojas yra įdarbintas pusei (ar mažiau) darbo dienos už pusės MMA darbo užmokestį, ir jeigu toks darbuotojas neatitinka įstatyme nustatytų išimčių (žr. žemiau), darbdavio SODROS įmokų dalis turės būti mokama ne nuo ½, o nuo visos MMA. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo visos MMA turės būti skaičiuojama tik darbdavio SODROS įmokų dalis (šiai dienai – nuo 31,18%, iš jų 30,48% – darbdavio SODRA, 0,2% – įmoka į garantinį fondą, 0,5% -moka į ilgalaikio darbo išmokų fondą).

Įstatymas nustato išimtis, kad aukščiau minėta taisyklė netaikoma konkretų mėnesį (tai alternatyvios sąlygos, t. y., pakanka bent vienos jų buvimo):

1)      Jei tą mėnesį darbuotojas yra draustas socialiniu draudimu ir pas kitą draudėją, t.y. dar dirba pagal darbo sutartį pas kitą darbdavį, arba dar gauna ir pajamas pagal autorinę sutartį iš darbdavio, arba pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, arba dar yra valstybės tarnautojas ar statutinis pareigūnas (pagal socialinio draudimo įstatymo 4 str.1, 2, 3 ar 4 d.);

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato, kokio dydžio pajamas per mėnesį darbuotojas turi gauti iš to kito draudėjo – reikalaujama tik kad asmuo tą mėnesį būtų draustas bent pas du draudėjus.

2)      Jei tą mėnesį darbuotojas gauna senatvės pensiją arba netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;

Tokiu atveju, darbdavys SODROS įmokas už darbuotoją, dirbantį ne visą darbo dieną, mokės nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, net jei jis mažesnis, nei MMA.

3)      Jei tą mėnesį darbuotojas yra ne vyresnis kaip 24 m. (taikoma iki kalendorinio mėnesio, kai asmeniui sukanka 24 m.).

Tokiu atveju, darbdavys SODROS įmokas už darbuotoją, dirbantį ne visą darbo dieną, mokės nuo jam priskaičiuoto darbo užmokesčio, net jei jis mažesnis, nei MMA.

Kokiu būdu darbdavys turės sužinoti, kad darbuotojas dar kažkur dirba, ir kokiu būdu galės būti tikras, kad darbuotojas nenutraukė darbo santykių pas kitą darbdavį, pats įstatymas nenumato, o įstatymą detalizuojančių teisės aktų kol kas taip pat nėra.

Pagal SODROS specialistų žodinius paaiškinimus, aukščiau nurodytų sąlygų buvimą konkretų mėnesį ketina sužiūrėti ir kontroliuoti pati SODRA. Planuojama, kad per 2018 m. sausio mėnesį bus parengti reikalingi teisės aktai ir bus patobulinta SODROS elektroninė sistema, ir techniškai procedūra atrodys taip: darbdaviai kaip ir iki šiol teiks SODRAI SAM pranešimus apie apdraustiesiems priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas, o SODRA, gavusi šią informaciją ir sugretinusi ją su iš kitų draudėjų gauta informacija bei pačios SODROS turima informacija apie išmokamas pensijas ir apdraustųjų amžių, per elektroninę sistemą informuos draudėjus apie tuos apdraustuosius, dėl kurių SODROS įmokos turi būti primokėtos, kad siektų įmokas nuo pilnos MMA. Tokia procedūra vyktų kiekvieną mėnesį.

Tuo atveju, jeigu darbuotojo, dirbančio ne visą darbo laiką, darbo užmokestis per mėnesį faktiškai susidarys mažesnis nei MMA dėl to, kad darbuotojas (a)  nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio (pvz., buvo nemokamose atostogose, atostogose kvalifikacijai tobulinti, kūrybinėse atostogose, mokymosi atostogose, buvo nušalintas nuo darbo (pareigų), padarė pravaikštą) arba (b) dėl to, kad sirgo ir gavo ligos išmoką, ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, arba (c) buvo motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogose ir gavo atitinkamas SODROS išmokas, tai darbdavys SODROS įmokas skaičiuos nuo MMA dalies, proporcingai tenkančios atitinkamo mėnesio kalendorinių dienų skaičiui, kai darbuotojas minėtose aplinkybėse (nedraudžiamasis laikotarpis, liga, su vaiku susijusios atostogos) nebuvo.

Vadovaujantis įstatymo raide, jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tai visais kitais atvejais, nepatenkančiais į aukščiau išvardintas išimtis ir aplinkybes, darbdavys privalės darbdavio SODROS įmokas skaičiuoti bent nuo MMA.

Kadangi išeitines kompensacijas, kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, kompensacijas, darbdavio mokamas darbuotojui teismui pripažinus, kad darbuotojas buvo atleistas neteisėtai, tačiau į darbą negali būti grąžintas (DK 218 str. 4 d.), taip pat kompensacijas už prastovos laiką socialinio draudimo įstatymas prilygina darbo užmokesčiui, todėl, mūsų nuomone, skaičiuojant konkretaus mėnesio draudžiamąsias pajamas su tikslu palyginti jas su MMA, šios išmokos turėtų būti sumuojamos ir tik konkretaus mėnesio darbo užmokesčio ir šių išmokų bendrai sumai nesiekiant MMA darbdaviui turėtų kilti pareiga primokėti SODROS įmokas, kad jos siektų įmokas nuo pilnos MMA/mėn. Šiuo metu SODOROS specialistai taip pat laikosi nuomonės, kad darbo užmokestis ir jam prilygintos draudžiamosios pajamos konkrečiam darbuotojui bus sumuojamos ir bus vertinamos atskirai kiekvieną mėnesį.

Reikalinga atkreipti dėmesį ir į tai, kaip SODROS įmokomis būtų apmokestinamos kompensacijos už prastovos laiką, išmokamos darbuotojui, dirbančiam ne visą darbo laiką ir gaunančiam mažesnį, nei MMA, mėnesinį darbo užmokestį. Socialinio draudimo įstatymas jokių išimčių šiuo atveju nenustato. Mūsų nuomone, tokiu atveju SODROS įmokos nuo pilnos MMA turėtų būti mokamos tik už tas prastovos dienas, už kurias pagal DK darbuotojui turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis. Tuo tarpu už prastovos dienas, už kurias darbo užmokestis sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalį (DK 47 str.), SODROS įmokos turėtų būti skaičiuojamos nuo atitinkamai mažesnės MMA dalies. Priešingu atveju, visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, kurių SODROS įmokos būtų skaičiuojamos tik nuo faktiškai priskaičiuotos kompensacijos už prastovą, būtų diskriminuojami, palyginant su darbuotojais, dirbančiais ne visą darbo dieną.  SODROS specialistai šiuo klausimu nuomonės kol kas neturi, tad lieka laukti detalizuojančių teisės aktų ar bent oficialių SODROS išaiškinimų.

Atkreiptinas dėmesys, kad DK 147 str. numatytas vidutinis darbo užmokestis, sumokamas atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, yra apskritai neapmokestinamas SODROS įmokomis (socialinio draudimo įstatymo 11 str.), tad aukščiau aptartas reguliavimas dėl SODROS įmokų mokėjimo „grindų“ jo atžvilgiu netaikomas.

Teisininkai

ingrida-steponaviciene-ilaw_1495543810-36fe60ed1530f23e4ec9fad19f5670d7.png
Ingrida Steponavičienė
Asocijuota partnerė, advokatė