2019. 11. 07.

Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo: formavimosi tendencijos bei problemos

Sąjungos muitinės kodekso reikšmė importo mokesčių apskaičiavimui ES bei jo ypatumai

Verslo subjektams prekiaujantiems su trečiosiomis valstybėmis (ne ES narėmis) ir importuojantiems iš jų prekes bei kitiems teisės subjektams (privatiems asmenims), įvežantiems prekes iš trečiųjų šalių į ES (Lietuvos Respubliką), yra itin aktualus importo mokesčių – muitų, taip pat importo PVM ir akcizų teisinis reguliavimas. Jis ES yra grindžiamas jos priimtais teisės aktais – reglamentais (muitų klausimais) bei direktyvomis (kitų importo mokesčių klausimais), kuriuos įgyvendina ir taiko ES valstybės narės. Būtina pastebėti, jog ES muitų teisė pastaraisiais metais išgyveno esminę reformą, kadangi nuo 2016 m. keitėsi ir neteko galios pagrindinis jos ankstesnis teisinio reglamentavimo šaltinis – Bendrijos muitinės kodeksas (BMK) (1992 m.) [1].

Bendrijos muitinės kodeksą nuo 2016 m. pakeitė Sąjungos muitinės kodeksas (SMK), priimtas dar 2013 m. spalio 9 d. ir įsigaliojęs nuo 2016 m. gegužės 1 d. [2]. Nors SMK ir nėra vienintelis ir visas ES muitų teisės normas bei visas ES bendrojo muitų tarifo taikymo sritis reglamentuojantis šaltinis, tačiau jo reikšmė muitų taikymui ES yra esminė, ypač kiek tai susiję tokiais muitų apskaičiavimo veiksniais kaip prekių vertė, kilmė ir muitinės procedūros ir muitų bei kitų importo mokesčių administravimas (muitinėse). Pavyzdžiui, SMK reikalauja, kad visos ES valstybių narių muitinių administracijos dirbtų kaip viena administracija (žr. SMK 3 str.) , kas turi esminę reikšmę tarptautinės prekybos su trečiosiomis valstybėmis reguliavimui. Akcentuotina, jog kuriant SMK ir jame įtvirtintu teisiniu reguliavimu keičiant Bendrijos muitinės kodekso normas (galiojusias nuo 1993 m.) , pirmiausiai buvo siekiama atsižvelgti į besikeičiančią situaciją vystant tarptautinę prekybą, visų pirma, verslo sandorių ir verslo aplinkos perkėlimą į elektroninę erdvę. Taigi su SMK įsigaliojimu siejamos ES muitų teisės reformos tikslas yra sukurti paprastą ir elektroninę  muitinės ir prekybos aplinką, kurioje pristatomi elektroninių duomenų apdorojimo metodai visiems reikiamiems duomenis lydintiems dokumentams, sprendimų ir pranešimų tarp muitinės veiklai vadovaujančių institucijų ir įgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų bei muitinių administracijos. Atitinkamai, pagrindiniu SMK tikslu galima laikyti tokį muitinės procedūrų supaprastinimą, kurios leistų efektyviai dirbti muitinei, nevaržytų prekių judėjimo tarp šalių procesų ir leistų ES narių muitinėms operatyviai keistis informacija, kurios mainai užtikrintų išorinių ir vidinių ES sienų saugumą. Kita vertus, be muitinės procedūrų taisyklių, SMK keitėsi (nors ir ne taip radikaliai) ir prekių tarifinio klasifikavimo taisyklės (pavyzdžiui, susijusios su privalomosios tarifinės informacijos išdavimo tvarka) [3], prekių kilmės taisyklės (pavyzdžiui, naujų taisyklių pagrindu nelengvatinė kilmė objektyviai gali būti nustatyta didesnei daliai prekių) [4] ar prekių vertės nustatymo reguliavimas (pavyzdžiui, įteisintas sandorio vertės nustatymas, remiantis paskutiniuoju pardavimu į ES muitų teritoriją) [5].

Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl SMK taikymo ir aiškinimo bei esminiai jos akcentai

Būtina pastebėti, jog šiuo metu jau pradėjo formuotis ir SMK nuostatų aiškinimo bei taikymo teisminė praktika (mokestinių ginčų bylose): ne tik Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) (žr. bylas C-46/16, LC Customs; C-496/17, Deutsche Post; C‑4/15, Argos Supply Trading BV; C-100/17 P, Gul Ahmed Textile Mills), bet ir nacionaliniuose teismuose, ES valstybėse narėse, tame tarpe ir Lietuvos Respublikoje, kur pastaraisiais metais (2019 m.) nemažai aktualių sprendimų priėmė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Šiuo aspektu pastebėtina, jog naujausiuose savo procesiniuose sprendimuose, priimtuose 2019 m. rugsėjo (administracinėje byloje Nr. eA-4293-968/2019) ir spalio mėn. (administracinėje byloje Nr. eA-1224-575/2019), LVAT aiškino santykį tarp SMK ir BMK normų, aktualių muitinės procedūrų reglamentavimui, ir, konkrečiai, skolos muitinei išnykimui. LVAT pažymėjo, jog kad SMK nuostatos (pavyzdžiui, 124 straipsnio 1 dalies e) punkto norma), numatančios skolos muitinei išnykimą, yra materialios, o ne procesinės, todėl galioja tik situacijoms, susidariusioms nuo SMK taikymo datos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1224-575/2019). Dėl šios priežasties, SMK nuostatose, reglamentuojančiose skolos muitinei registravimą, numatyti juridiniai faktai (pavyzdžiui, importuotų prekių sunaikinimo faktas) gali lemti importo skolos muitinei išnykimą tik tais atvejais, jei pati importo skola muitinei būtų atsiradusi jau galiojant pačiam SMK, t.y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. LVAT taip pat atkreipė dėmesį tai, jog nei SMK, nei kiti teisės aktai nenumato skolos muitinei išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4293-968/2019). Akcentuotina, jog analogiškos praktikos LVAT laikėsi taip pat ankstesnėje administracinėje byloje Nr. eA-1368-442/2018 (2018 m. spalio 3 d. nutartis). Šioje administracinėje byloje LVAT inter alia konstatavo, kad net gi argumentai dėl SMK, kaip teisės akto, panaikinančio teisinę atsakomybę, taikymo, bei argumentai dėl non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principo taikymo visiškai nėra reikšmingi sprendžiant skolos muitinei nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kadangi pareiga mokėti mokesčius (muitus) yra prievolė, o ne teisinės atsakomybės forma. Todėl, net jei SMK ir numato palankesnes nuostatas dėl skolos muitinei išnykimo nei BMK, muito skolos vykdymui (išieškojimui) bei, atitinkamai, išnykimui turėtų būti taikomos tik normos, galiojusios muitinės sprendimo dėl skolos registravimo priėmimo metu (žr. taip pat LVAT administracines bylas A-441-968/2019, eA-1368-442/2018). Vadinasi, jei muito mokesčio skola buvo registruota (santykiai dėl jos susiklostė) pagal BMK nuostatas, vertinant jos išnykimo sąlygas taip pat turėtų būti vadovaujamasi BMK nuostatomis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos suderinamumo su SMK nuostatomis probleminiai aspektai

Svarbu tai, jog aukščiau aptartose bylose LVAT iš esmės kol kas nagrinėjo tik vieną gana konkrečią, su muitinės procedūromis susijusį SMK institutą dėl skolos muitinei registravimo (atsiradimo bei išnykimo). Kita vertus, nors šioje praktikoje LVAT gana nuosekliai bei aiškiai atskyrė SMK ir BMK nuostatų taikymo atvejus, kiek jie susiję su skolos muitinei reglamentavimu, šiuo metu nacionalinių teismų praktikoje (Lietuvoje) nėra plačiau pasisakyta dėl kitų muitinės procedūras reglamentuojančių SMK normų taikymo, taip pat dėl prekių klasifikavimo, kilmės ar vertės nustatymo pagal SMK. Akcentuotina, jog nagrinėjant ankstesnę LVAT praktiką šioje srityje, galima pastebėti, jog vis tik daugelis anksčiau pradėtų formuoti teisės precedentų šioje srityje galima vertinti kaip nesuderinamus (ar bent jau kaip ne visiškai suderinamus) su SMK įtvirtintomis normomis [6]. Pavyzdžiui, LVAT praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis nacionalinėmis teisės normomis dėl naudotų importuotų automobilių muitinio įvertinimo, buvo ne kartą akcentuota galimybė remtis nustatant importuotų prekių (naudotų automobilių) vertę ne sandorio vertės metodu (kaip pirminiu ir pagrindiniu), bet kitais muitinei priimtinais metodais ar net riboti importuotojų teisę pateikti įrodymus deklaruotai muitinei vertei pagrįsti (pvz. administracinės bylos Nr. A-729-442/2015, A-143-312/2014, A -261-102/2013). Tokia praktika gali būti vertinama kaip neatitinkanti SMK 70 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių sandorio vertės metodo taikymo pirmenybę, bei SMK 22 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių asmens (importuotojo) teisę būti išklausytam. Kita vertus, spręsdamas ginčus prekių kilmės nustatymo srityje, LVAT ne kartą  yra akcentavęs (žr. administracines bylas Nr. A-377-556/2016, A-261-146/2014, A-261-144/2014, A-352-556/2017), jog ginčo atvejais, ypač kai taikomi antidempingo muitai, prekių kilmę turėtų nustatinėti pati muitinė, nors SMK 61 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai akcentuojama paties importuotojo pareiga ją įrodinėti. Galiausiai bylose dėl netinkamai užbaigtų muitinės procedūrų teisinių pasekmių, LVAT yra išaiškinęs, jog duomenų išrašas iš elektroninės kompiuterinės sistemos negali būti laikomas tinkamu muitinės procedūrų atlikimo įrodymu ir negali sukurti importuotojui teisėtų lūkesčių ar suteikti teisinio tikrumo dėl muitinės procedūrų tinkamo įgyvendinimo (administracinė byla Nr. A-261-453/2013). Akcentuotina, jog tokia ankstesnė LVAT išvada visiškai neatitinka aktualių SMK normų, kuriose deklaruojama būtinybė visus popierinius muitinės dokumentus pakeisti elektroniniais ir sukurti elektroninę muitinės procedūrų aplinką (SMK 6 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl SMK taikymo tolesnės raidos perspektyvos (mokestiniuose ginčuose)

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog kol kas šiuo metu nacionalinė teismų praktika Lietuvos Respublikoje suteikia pateikia sąlyginai mažai išaiškinimų, kaip praktiniu lygiu turėtų būti taikomas SMK siekiant apginti importuotojų, prekybininkų, verslo subjektų ir kitų asmenų, dalyvaujančių tarptautinėje prekyboje, teises ir teisėtus interesus. Bylose dėl skolos muitinei išnykimo LVAT laikosi nuostatos, jog SMK normomis gali būti remiamasi tik tuo atveju, jei pati skola atsirado jau įsigaliojus SMK, t.y. nuo 2016 m. gegužės 1 d. Kitais atvejais (dėl prekių klasifikavimo, kilmės ir vertės nustatymo), LVAT kol kas savo nuomonės nėra pareiškęs, taip pat kol kas nėra modifikavęs savo ankstesnės praktikos, kuri, bent formaliu požiūriu, nėra suderinama su SMK. Dėl šių priežasčių galima konstatuoti, jog SMK normų taikymo teisinės pasekmės turėtų išlikti dažnų mokestinių ginčų objektu artimiausioje ateityje, o prekybininkams bei importuotojams išlieka teisinė galimybė šiuose ginčuose inicijuoti esminius ankstesnės praktikos pokyčius (ypač dėl prekių muitinės vertės nustatymo, muitinės procedūrų įrodymų vertinimo, jų tinkamumo bei priimtinumo).

Daugiau informacijos apie Sąjungos muitinės kodekso taikymo Lietuvoje teisines problemas galima rasti šiame autoriaus straipsnyje („Are the EU Member States Ready for the New Union Customs Code: Emerging Legal Issues On the National Level“ (2017)): https://content.sciendo.com/view/journals/jec/14/1/article-p58.xml

Dr. Gediminas Valantiejus yra Mykolo Romerio universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas, advokatų profesinės bendrijos iLAW vyr. teisininkas.

 

Šaltiniai bei literatūra       

[1] Tarybos 1992 m. spalio 12 d. reglamentas Nr. 2913/92/EEB, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą“. Official Journal L 302 (1992).

[2] „Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 10 d. reglamentas 952/2013/ES kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas“. Official Journal L 269, 1 (2013).

[3] Catherine Truel and Emmanuel Maganaris, „Breaking the code: the impact of the Union Customs Code on international transactions“, World Customs Journal 9, 2 (2015): 12-23.

[4] Hans-Michael Wolffgang and Kerstin Harden, „The new European customs law“, World Customs Journal 10, 1 (2016): 3-16.

[5] Martijn Schippers, „A Series of Sales: Determining the Customs Value Under the Union Customs Code“, Global Trade and Customs Journal 13, 2 (2018): 36-37.

[6] Gediminas Valantiejus, „Are the EU Member States Ready for the New Union Customs Code: Emerging Legal Issues On the National Level“, Economics and Culture 14, 1 (2017): 58-75.

Teisininkai

dr-gediminas-valantiejus-ilaw_1568997540-f6e6029a93f7a5e2a84ed192a42149f4.png
Dr. Gediminas Valantiejus
Vyresnysis teisininkas

+370 5 248 76 70
[email protected]