2016. 04. 05.

Aukščiausiasis Teismas paslaugų įmonėms metė gelbėjimo ratą

Mokymo, konsultacijų ar kitokias intelektines paslaugas teikiančios įmonės ne kartą liko ant ledo, kai klientai, sumanę nutraukti sutartį, papustydavo padus. Jie sumokėdavo tik už praeitį – už patirtas išlaidas. O netiesioginės išlaidos virsdavo įmonės nuostoliais. Bet situacija – jau keičiasi. 

„Paslaugų teikėjai patiria nuostolių, kai užsakovai sumano nutraukti su jais sudarytas sutartis. Už tam tikrą užmokestį jie būna įsipareigoję klientams suteikti intelektinių paslaugų – tokių, kurios nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. 

Ir teisinis reguliavimas, ir iki šiol buvusi teismų patirtis liudija, kad užsakovas, nutraukęs paslaugų sutartį, su paslaugų teikėju privalėdavo atsiskaityti tik už jau suteiktas paslaugas bei padengti patirtas būtinąsias išlaidas.

Tačiau tokios įmonės negalėjo tikėtis, kad joms klientai atlygins netiesioginius nuostolius – padengs negautas pajamas“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Donata Markevičienė.

Jos teigimu, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pavyko įrodyti, kad pajamos, kurių įmonės negauna klientui nutraukus sutartį – netiesioginiai nuostoliai – gali būti atlyginamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad klientas ir paslaugų teikėjas, sudarydami sutartį, turi teisę joje numatyti, kaip bus padengti netiesioginiai nuostoliai, jei užsakovas nutrauktų sutartį.

Tokia nutartis buvo priimta nagrinėjant bylą, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, priteisti ar ne iš užsakovo skolą – įpareigoti jį padengti tiesioginius ir netiesioginių nuostolius ar neįpareigoti.  

Minėtu atveju sudarant paslaugų sutartį, jų teikėjas (byloje – ieškovas) įsipareigojo pagal užsakymą suteikti klientui (byloje – atsakovui) 206 tūkst. eurų vertės mokymo paslaugas.

Tačiau klientas sutartį nutraukė anksčiau laiko nutaręs, kad mokymo paslaugos, esą, teikiamos nekokybiškai. 

Paslaugų teikėjas nesutiko, kad būtų nutraukta sutartis, ir pareikalavo kliento, kad šis atlygintų patirtus nuostolius – padengtų negautas pajamas. 

Užsakovas gynėsi, kad toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Esą, Civilinio kodekso normos numato, kad vienašališkai nutraukęs sutartį klientas privalo sumokėti tik už faktiškai suteiktas paslaugas ir atlyginti pagrįstas išlaidas, kurias patyrė paslaugų teikėjas, vykdydamas sutartį.

Ginčas tarp paslaugų įmonės ir jos kliento persimetė į teismus.

Vilniaus apygardos teismas paslaugų teikėjo ieškinį atmetė. Tačiau ieškovą atstovaujanti teisininkė D.Markevičienė apeliacinės instancijos teisme įrodė, kad, nutraukus sutartį, paslaugų gavėjas privalo padengti ir netiesioginius nuostolius.   

Apeliacinis teismas ieškinį pilnai patenkino.  

Tačiau ginčas nenutrūko. Bylą ėmėsi nagrinėti ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT). Jis šiek tiek pakeitė sprendimą – ieškovui iš atsakovo priteisė skolą ir tiesiogines išlaidas.  

Nors šis teismas neįpareigojo užsakovo atlyginti ieškovui negautų pajamų, jis suformavo naują praktiką tokio pobūdžio bylose: LAT išaiškino, kada ir kaip turėtų būti atsižvelgta į Civilinio kodekso 6.721 straipsnio normas.  

Anot teismo, paslaugos teikėjas ir klientas, esant tam tikroms sąlygoms, turi teisę sutarti dėl sutarties nutraukimo mechanizmo – numatyti, kaip bus atlyginti netiesioginiai nuostoliai, jei sutartis bus nutraukiama neatsižvelgiant į Civilinio kodekso minėtojo straipsnio nuostatas.  

 
Šaltinis: „Aukščiausiasis Teismas paslaugų įmonėms metė gelbėjimo ratą“, www.lrytas.lt, 2016 m. balandžio 5 d.
AUDRĖ SRĖBALIENĖ

Teisininkai

donata_m_1511795613-a8bee4d784888c6713b506eaf27f8210.png
Donata Markevičienė
Asocijuota partnerė