2019. 03. 01.

Brexit pasekmės: aiškėja Lietuvos pozicija socialinio draudimo srityje

Nors planuotas Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – UK) pasitraukimas iš ES grėsmingai artėja, kol kas nėra iki galo aišku, koks bus iš Lietuvos į UK komandiruojamų ir iš UK į Lietuvą komandiruotų darbuotojų socialinio draudimo statusas po Brexit. Ypač, jeigu Brexit bus „kietasis“ ir įvyks, kaip planuota, 2019 m. kovo 29 d. (viešojoje erdvėje svarstoma informacija dėl galimo Brexit‘o atidėjimo iki birželio mėn.).

O klausimų kyla daug. Pavyzdžiui, ar Brexit atveju nustos galioti/galios dalinai/pilnai galios iki Brexit į UK iškomandiruotiems darbuotojams Lietuvoje išduoti A1 pažymėjimai? Ar SODROS Užsienio išmokų tarnyba išduos A1 pažymėjimus dėl Brexit‘o metu tebesitęsiančių ar iki Brexit‘o trukusių komandiruočių į UK, jei dėl to bus kreiptasi jau po Brexit? Kokią poziciją dėl A1 pažymėjimų užims UK institucijos po Brexit‘o? Ar, esant poreikiui, SODROS Užsienio išmokų tarnyba išduos kokias nors pažymas dėl Lietuvos socialinio draudimo įstatymų taikymo iš Lietuvos į UK po Brexit‘o komandiruojamiems darbuotojams? Galų gale, kokia bus UK institucijų pozicija dėl po Brexit iš Lietuvos į UK komandiruotų darbuotojų, kai Lietuva ir UK neturi jokio dvišalio susitarimo dėl socialinės apsaugos koordinavimo?

Pastarosiomis dienomis buvo įregistruoti socialinio draudimo įstatymų pakeitimų projektai, iš kurių galima bent daugmaž spręsti, kokia kryptimi juda Lietuvos pozicija socialinio draudimo srityje, jeigu įvyktų „kietasis“ Brexit.

Pvz., pagal 2019-02-26 d. įregistruotą valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 str. pakeitimo projektą, numatyta, kad, įvykus Brexit‘ui, lietuviškos socialinio draudimo įmokos nebūtų skaičiuojamos nuo atlyginimo darbuotojams, kurie iš UK į Lietuvą buvo komandiruoti iki Brexit ir kuriems tuo metu pagal ES reglamentus buvo taikoma UK socialinio draudimo teisė; lietuviškos socialinio draudimo įmokos jiems nebūtų skaičiuojamos iki jų komandiravimo termino Lietuvoje pabaigos. Analogiškai būtų ir su sveikatos draudimo įmokomis (SDĮ 17 str.  2d.)

Jei šis įstatymo pakeitimas bus priimtas (matyt, Seimui tektų priimti jį skubos tvarka), reguliavimas įsigalios UK išstojus iš ES.

2019-02-20 d. įregistruotas sveikatos draudimo 6 str. pakeitimo projektas reguliuoja kitokius su Brexit susijusius atvejus, t. y., nustato, kad:

-          UK piliečiai ir jų šeimos nariai [tikėtina, kad derinant įstatymo projektą „šeimos narių“ sąvoka dar bus tikslinama], kuriems iki Brexit buvo suteikta teisė gyventi Lietuvoje, iki teisės gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos datos būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje [VRM siūlo tikslinti, kad asmenys būtų laikomi draustais tol, kol jie teisėtai gyvena Lietuvoje];

-          LR piliečiai ir nuolatiniai LR gyventojai - kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės, kurie iki Brexit‘o datos pradėjo studijas UK aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos studijų programas, Lietuvos valstybės lėšomis būtų ir toliau draudžiami sveikatos draudimu iki šių studijų pabaigos datos, bet ne ilgiau nei iki 2021 metų rugpjūčio 31 d. [yra siūlymų nustatyti terminą, lygų 4 m. po Brexit].

Šiais dar svarstomais pakeitimų projektais aiškumas dėl Brexit kol kas ir baigiasi, SODRA galimo Berxit‘o pasekmių kol kas taip pat nekomentuoja. Belieka tikėtis, kad, artėjant Brexit datai, patikslinančios informacijos daugės.

 

Iki šiol UK, kaip ir kitoms ES valstybėms narėms, taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, be kita ko, nustatantys kurios valstybės socialinio draudimo teisė turi būti taikoma darbuotojų  komandiravimo atvejams. Po „kietojo“ Brexit šie reglamentai UK atžvilgiu galimai nustotų galioti ir socialinio draudimo srityje tarp Lietuvos ir UK atsirastų vakuumas: Lietuva ir UK kol kas neturi dvišalio susitarimo dėl socialinės apsaugos koordinavimo, tad kiekviena valstybė tuos pačius santykius reguliuotų jau tik savo nacionaliniais teisės aktais.

Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos socialinio draudimo įstatymo ir sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, UK „kietuoju“ būdu pasitraukus iš ES ir nesant jokių specialių įstatymų nuostatų dėl Brexit, iš Lietuvos įmonių į UK komandiruoti darbuotojai būtų ir toliau draudžiami socialiniu draudimu Lietuvoje, kaip asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvoje.

ILAW mokesčių teisės grupės vadovė, advokatė Ingrida Steponavičienė  

Teisininkai

ingrida-steponaviciene-ilaw_1563952932-e1953bc64995fabeaeec1b2952c7274d.png
Ingrida Steponavičienė
Asocijuota partnerė, advokatė