2018. 10. 30.

Komentaras DELFI straipsnyje „Būsto paskolą apdraudusi kaunietė liko skolinga ir bankui, ir draudimui“

Prieš imdama būsto paskolą moteris nusprendė ją apdrausti būsto paskolos draudimu, manydama, kad atėjus sunkesniems laikams draudimas jai padės. Vis dėlto viskas pasisuko netikėta linkme: dabar moteris liko skolinga ir bankui, ir pačiam draudimui, o draudimas tikina, kad naudą moteris pajuto prieš gaudama paskolą.

Į DELFI skaitytoja iš pradžių kreipėsi tikindama, kad bankas sudarė neaiškias sutartis su „Būsto paskolų draudimu“, gavo draudimo išmoką, pardavė jos įkeistą turtą, o vis tiek reikalauja daug didesnės skolos grąžinimo nei turėtų. DELFI gavus atsakymus iš banko, skaitytoja pripažino, kad vis dėlto bankas skolą skaičiuoja teisingai, tačiau už draudimą sumokėjusi beveik 2 tūkst. eurų, ji tikina realios naudos negavusi, o tik likusi skolinga 17 tūkst. eurų, kuriuos bankas neaiškia sutartimi perleido „Būsto paskolų draudimui“. Ji įtaria, kad tarp banko ir „Būsto paskolų draudimo“ sudaryta skolos perleidimo sutartis slepia masinį sukčiavimą, į kurį, jos manymu, galėjo pakliūti ne vienas sudaręs sutartį su „Būsto paskolų draudimu“.

 

Straipsnyje pateikiamas ILAW vyresniosios teisininkės Justinos Ramašauskaitės komentaras dėl perleidimo sutarties:

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Justina Ramašauskaitė vertindama šią situaciją teigia, kad tikėtina, jog perleisdamas turimą reikalavimą dėl visos ar dalies skolos, įstatymo bankas nepažeidžia.

„Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Svarbu teisingai įvertinti, kiek moteris buvo skolinga pradiniam kreditoriui, t. y. šiuo atveju bankui. Reikalavimo perleidimo teisiniai santykiai, kurie susiklostė tarp draudiko ir banko bei draudimo teisiniai santykiai susiklostę tarp draudėjo ir draudiko yra skirtingi“, – komentuoja teisininkė.

Pasak jos, reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju neturi įtakos faktui, kad moteris liko skolinga ir „Būsto paskolų draudimui“.

„Ar minėta 17 tūkst. EUR skola, kurią draudikas padengė už skolininkę, turėtų būti iš skolininkės nereikalaujama grąžinti, spręstina pagal draudimo sutartį tarp skolininkės ir draudiko, o reikalavimo perleidimo sutartis šiuo atveju esminės reikšmės neturi“, – nurodo J. Ramašauskaitė. Ji taip pat pateikė savo įžvalgas dėl regreso ir subrogacijos terminų, kurie gali atsidurti sutartyse.

„Visų pirma, ne subrogacijos ar regreso terminų vartojimas savaime suteikia teisę vienokią ar kitokią reikalavimo sumą. Teisiškai regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Pvz., kuriam nors asmeniui sumokėjus už skolininkę skolą, t. y. grąžinus jos negrąžintą kreditą bankui, prievolė tarp banko ir skolininkės pasibaigia. Toks asmuo įgyja teisę, kurią turėjo bankas, reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus iš skolininkės. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Subrogacijos pagrindu perėjusią reikalavimo teisę draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Draudikas išmokėjęs draudimo išmoką įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens“, – paaiškina ji.

Skaitykite daugiau portale DELFI: „Būsto paskolą apdraudusi kaunietė liko skolinga ir bankui, ir draudimui" 

„Būsto paskolą apdraudusi kaunietė liko skolinga ir bankui, ir draudimui“

Teisininkai

_e7q1843_justina-r_1504619872-7c17d0a689f57a9ce8c9f31016824288.png
Justina Ramašauskaitė
Vyresnioji teisininkė