2018. 10. 02.

Komentaras VŽ straipsnyje „Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau“

„Verslo žinių“ straipsnyje „Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau“ pateikiamas ILAW partnerio Manto Mikalopo komentaras apie galimybės taikyti darbuotojams materialinę atsakomybę, kai naujajame Darbo kodekse (DK) nebeliko nuostatų apie visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Mantas Mikalopas, advokatų kontoros „iLaw“ advokatas, atkreipia dėmesį, kad galimybė sudaryti sutartis dėl materialinės atsakomybes išlieka su darbuotojais, kurių darbo užmokestis siekia ne mažiau kaip du vidutinius darbo užmokesčio dydžius. Galimybę sudaryti tokias sutartis galima numatyti ir profesinės sąjungos ir darbdavio sudaromoje kolektyvinėje sutartyje.

Anot p. Mikalopo, santykius su vadovu reguliuoja ir civilinė teisė, todėl su juo tokią sutartį galima sudaryti vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi. Šiame straipsnyje rašoma, kad „su bendrovės vadovu gali būti sudaryta jo visiškos materialinės atsakomybės sutartis“.

„Dabar darbuotojams taikoma ribota turtinė atsakomybė, kuri gali siekti iki 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydį, o jeigu žala atsirado dėl didelio darbuotojo neatsargumo – iki 6 mėnesių vidutinio  darbuotojo darbo užmokesčio dydžio“, – naujas ribas įvardija p. Mikalopas.

Norint žalą išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio, reikia turėti įrodymų, kad darbuotojo veiksmai buvo neteisėti, ir yra priežastinis ryšys tarp kaltės ir žalos. „Visiškos materialinės atsakomybės sutarties ir anksčiau nepakako, kad būtų galima automatiškai išskaičiuoti žalą iš darbuotojo atlyginimo, – aiškina p. Mikalopas. – Tiek jei yra visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tiek jei jos nėra, darbdavys turi įrodyti neteisėtus veiksmus ir jų ryšį su žala.“ Tarkime, nustačius žalą reikia aiškintis, kuris darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, kokia žala būtent dėl tokio jo veikimo (neveikimo) atsirado, ar tikrai dėl to kaltas konkretus darbuotojas, o ne, pavyzdžiui, netinkamas darbo organizavimas, turto apsaugos priemonių stygius.

Jeigu abejonių dėl visų šių aplinkybių nekyla, darbdavys gali sudaryti susitarimą su darbuotoju dėl žalos atlyginimo tvarkos, priimti raštišką sprendimą vienašališkai išskaityti darbo užmokestį iš darbuotojo (bendra išskaita neturi viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio) arba kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl žalos priteisimo.

Visą straipsnį „Darbo teisė: kad žalą iš darbuotojo būtų galima išieškoti lengviau“ skaitykite 2018 m. spalio 2 d. dienraštyje „Verslo žinios“ arba vz.lt 

Teisininkai

mantas_1494324458-620dab42d787d9d85244651f5d4d3c37.png
Mantas Mikalopas
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
mantas.mikalopas@ilaw.legal