2020. 03. 16.

Koronaviruso valdymas: force majeure, darbo, mokesčių bei įmonių teisių teikiami instrumentai verslui (atnaujinta 2020.03.19)

Plintantis koronavirusas išprovokavo Vyriausybę imtis griežtų prevencinių priemonių – sustabdyta ugdymo įstaigų, neformaliojo ugdymo (būrelių) veikla, uždrausta muziejų, kino teatrų, sporto klubų bei panašių institucijų veikla. Nuo pirmadienio, kovo 16 d., 15-likai dienų šalyje draudžiamas išvykimas ir atvykimas į šalį, išskyrus specialius atvejus bei Lietuvos piliečius, grįžtančius į savo gyvenamąją vietą, vykstančius į darbo vietą ar turinčius leidimus; uždraudžiama prekyba parduotuvėse, išskyrus maisto prekių parduotuves, vaistines, specializuotas veterinarijos vaistines, maisto produktais prekiaujančius turgus; draudžiamas kruizinių laivų patekimas į Klaipėdos valstybinį jūsų uostą; draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai; uždrausta viešojo maitinimosi įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maistas gaminamas išsinešti arba kitais būdais pristatomas gyventojams; taip pat sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu; nebus teikiamos grožio paslaugos. Neatmetama galimybė, kad, atsižvelgus į situaciją, karantino laikotarpis gali būti pratęstas.

Daugeliui verslo sektorių tokia situacija reiškia, kad kol sąnaudos dažnu atveju lieka tokios pačios, pelnas nebegaunamas arba ženkliai mažėja; kyla klausimų, kaip elgtis darbuotojų atžvilgiu, ką daryti negalint vykdyti savo sutartinių ir finansinių, mokestinių įsipareigojimų. Taigi kokių veiksmų imtis iš verslo pusės siekiant išvengti bankroto?

1.         Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms.

Civilinio kodekso 6.204 straipsnis numato, jog jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda aplinkybės, kurios nebuvo žinomos iki sutarties sudarymo, o jos sudarymo metu šių aplinkybių nebuvo galima numatyti ir nukentėjusi šalis negali jų kontroliuoti bei nėra prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos ir būtent dėl šių aplinkybių iš esmės padidėja įsipareigojimų įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas sutarties įvykdymas, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Minėtos aplinkybės laikomos sutarties vykdymo suvaržymu ir apie jas turi būti pranešta tuoj po jų atsiradimo, kartu pateikiant pagrįstą ir motyvuotą prašymą pakeisti sutartį. Savaime suprantama, jog šalyje skelbiamas karantinas yra pakankamai svari priežastis prašyti sutarties pakeitimo. Aišku, pats toks kreipimasis nesuteikia teisės šaliai vienašališkai pakeisti sutartį, kita sandorio pusė turi sutikti su pasiūlytais pakeitimais. Neradus sutarimo, galima ginčą spręsti teisme, kuris priims sprendimą arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

2.         Koronavirusas kaip nenugalima jėga (force majeure).

Kitas galimas veikimo būdas – įrodyti, jog Jūsų įmonėje susidarę sunkumai yra nulemti force majeure (nenugalima jėga). Su nenugalima jėga susidūrusi sutarties šalis turi teisę stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tol, kol neišnyksta force majeure aplinkybės, o jei tokia situacija trunka ilgą laiką, galimas sutarties nutraukimas. Sąlygos pripažinti, jog veikia force majeure, yra analogiškos, kaip ir norint pakeisti sutartį pasikeitusių aplinkybių pagrindu. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybės (kliūties) atsiradimo momento arba nuo pranešimo momento, jei nepranešama laiku, tad apie susidariusią nenugalimos jėgos situaciją kita sandorio šalis – tiekėjai, klientai, partneriai – turi būti informuoti nedelsiant. Laiku nepranešusi apie susidariusią situaciją ir įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. Nenugalimos jėgos atveju netaikoma civilinė atsakomybė, t. y. nemokami delspinigiai ir baudos, šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo bei kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas).

Atsižvelgiant į koronoviruso sukeliamas pasekmes verslo sektoriams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai oficialiai nurodė, kad Covid-19 yra viena iš aplinkybių, galinčių būti pripažinta nenugalima jėga. Visgi norint gauti force majeure aplinkybes liudijančias pažymas, Rūmams turės būti pateikti argumentai ne tik apie tai, kad egzistuoja su koronavirusu susijusių aplinkybių, sukėlusių sunkumų įmonei vykdyti sutartinius įsipareigojimus - vien ekstremalios situacijos paskelbimas savaime neatleidžia verslo subjektų nuo prievolių vykdymo, - bet ir pagrįsta, jog būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą. Tai reiškia, jog kiekvienąkart  force majeure buvimas yra nustatomas konkrečiu atveju, atsižvelgus į faktines aplinkybes.

Jeigu su Jumis sutartį sudariusi šalis ketina pritaikyti nenugalimos jėgos argumentą bent laikinam įsipareigojimų nevykdymui, pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar tikrai nėra galimybės vykdyti sutartį alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, kiek pakeitus sutarties sąlygas (anksčiau minėto CK 6.204 straipsnio pagrindu sulygus kitokius terminus, pakeitus kainą, tiekėjus ir pan.), ir jei tokia galimybė yra, pabandyti susitarti dėl sutarties išsaugojimo ir jos vykdymo pagal atnaujintas sąlygas.

Atvejais, kuomet sutartis jau pradėta vykdyti, galimas restitucijos taikymas, atsižvelgiant į kitos šalies patirtas išlaidas iki nenugalimos jėgos pasireiškimo, bei dalinis apmokėjimas už paslaugas ar prekes.

3.         Ką daryti, jei negalite laiku sumokėti mokesčių?

Jeigu laiku neišgalite sumokėti mokesčių, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį  turite teisę kreiptis į VMI prašydami atidėti arba išdėstyti laiku nesumokėtus mokesčius (mokestinę nepriemoką). Analogiškai, jei mokesčio mokėjimo pradelsimo šiuo metu dar nėra, bet akivaizdu, kad Jūs negalėsite laiku sumokėti mokesčio, turite teisę pateikti prašymą atidėti arba išdėstyti būsimos mokestinės nepriemokos mokėjimą jai dar nesusidarius, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino pabaigos. Prieš kreipdamiesi dėl mokesčio atidėjimo ar išdėstymo, Jūs jau turite būti pateikę VMI atitinkamą mokesčio deklaraciją, t. y. turi būti žinoma ir deklaruota mokėtino mokesčio suma, kurios sumokėjimą prašote atidėti ar išdėstyti. Tiesa, toks prašymas neįpareigoja VMI, todėl turėtumėte argumentuoti, kodėl šiuo metu negalite sumokėti visos sumos (pvz., negautos pajamos dėl valstybės nurodymo stabdyti tam tikrą veiklą pandemijos metu; sumokėjus reikiamas sumas Jūsų padėtis taptų kritiška, grėstų nemokumas ir negalėtumėte vykdyti kitų savo įsipareigojimų, tokių kaip mokėti atlyginimus darbuotojams, ir pan.), ir kad mokesčių mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas stabilizuotų Jūsų finansinę būklę ir mokesčio sumokėjimas taps realiai įmanomas. VMI yra paskelbusi kriterijus, kuriais vadovaudamasi sprendžia, ar Jūsų prašymą tenkinti (juos galite rasti čia).

Reiktų atkreipti dėmesį, jog kreipiantis dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo kartu būtina prašyti, kad VMI  taip pat nepradėtų arba sustabdytų (jei kreipimosi metu jau pradėta) nepriemokos išieškojimą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos.

Prašymas ir prašymui nagrinėti reikalingi dokumentai priimami elektroniniu būdu per VMI portalo Mano VMI sritį.

Taip pat dviems savaitėms pratęsiamas avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminas: įmonės už pirmąjį šių metų ketvirtį avansinio pelno mokesčio deklaraciją galės pateikti iki kovo 30 d.

Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai dėl paskelbto karantino ir koronaviruso pandemijos laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti apskritai laikinai atleidžiami ir nuo pačių mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo VMI (vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 31 d. viršininko įsakymu Nr. VA-28 patvirtintomis Taisyklėmis).

4.         Darbuotojų situacijos valdymas siekiant išsaugoti darbuotojus.

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato bendrą draudimą tvarkyti asmenų sveikatos duomenis, tačiau epidemijų atveju, numatoma išimtis, kai tvarkyti duomenis būtina dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje. Darbdavys turi teisę, nepažeisdamas BDAR, iš savo darbuotojų gauti informaciją apie tai, ar jiems yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė, ar darbuotojas buvo išvykęs į užsienio šalį, ar turėjo kontaktą su sergančiu COVID-19 ir kitą informaciją, kuri yra būtina apsaugoti darbuotojus, klientus ir vykdyti savo, kaip darbdavio pareigas. Tačiau svarbu žinoti, kad šios informacijos darbdavys negali skleisti viešai ir be pagrindo dokumentuoti (jei tai nėra būtina įrodyti darbdavio pareigų vykdymą arba tokio reikalavimo nenumato teisės aktai). Būtina prisiminti, kad darbdavys neturi teisės vykdyti kitų kompetentingų institucijų funkcijų, pavyzdžiui, informuoti kitus asmenis apie tai, kad konkretus darbuotojas serga COVID-19, nebent pagal situaciją tai yra būtina siekiant nedelsiant apsaugoti kitus asmenis.

Jei darbuotojas grįžo iš užsienio valstybių arba turėjo kontaktų su asmenimis iš rizikos zonos šalių, darbdavys turėtų tokį darbuotoją įpareigoti dirbti iš namų, taip pat imtis papildomų reikalingų priemonių siekiant apsaugoti likusius darbuotojus. Jeigu nuotolinis darbas nėra įmanomas, reiktų vadovautis naujai priimtu DK 49 str. pakeitimu (31 d.): Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Taigi, plintant virusui, saugiausia opcija būtų užtikrinti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Skiriant šį darbo būdą, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų per didelių sąnaudų). Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.

Sumažėjus darbo apimtims, darbdavys darbuotojo prašymu gali suteikti atostogų (kasmetines apmokamas arba neapmokamas). Visgi darbdavys negali versti darbuotojų panaudoti kasmetines atostogas būtent tuo laiku, kuomet yra rekomenduojama neatlikti darbo funkcijų darbovietėje dėl naujojo koronaviruso sklaidos.

Galimais kompromisais taip pat galėtų būti darbo laiko normos mažinimas, kuomet susitariama, jog, pavyzdžiui, vietoje įprastų 40 valandų per savaitę šalys gali sulygti, kad laikinai (iki koronaviruso grėsmės sumažėjimo ar išnykimo) darbuotojas darbo funkcijas vykdys 30 valandų per savaitę ar dar mažiau, arba darbo laiko režimo pakeitimas.

Tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai, t. y. darbuotojai, auginantys vaikus, švietimo įstaigose nustačius infekcijos plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti mažamečius vaikus (darželinukus, pradinukus), gali gauti 14-likos dienų nedarbingumą. Dabartinio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 str. 4 d. numato, kad dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo ir dėl to atsiradusios būtinybės prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ir kt. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. Šiuo metu yra parengtas ir bus svarstomas šio įstatymo pakeitimo projektas, kuris siūlo minėtas nuostatas papildyti šiuo: kai infekcijų plitimą ribojantis režimas arba valstybės lygio ekstremalioji situacija tęsiasi ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, paskirta ir mokėta ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip iki atitinkamai atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija arba sueina jos paskelbimo terminas.

Jeigu nėra galimybės užtikrinti darbo nuotoliniu būdu, dėl susidariusios situacijos jaučiamas darbo trūkumas ir ankstesnių minėtų susitarimų nepavyko pasiekti, darbdavys pagal naujausius DK 47 str. pakeitimus esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir karantinui taip pat gali fiksuoti prastovą.Tokiu atveju prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka  Jei darbuotojas dirba ne pilnu etatu, ši garantuota darbo užmokesčio dalis mažintina proporcingai. Taip pat paminėtina, kad priėmus užimtumo įstatymo pakeitimus privataus sektoriaus darbdaviai turės teisę gauti subsidijas darbo užmokesčiui, kurių dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojo priskaičiuoto darbo užmokesčio. T. y. už prastovos skelbimą dėl ekstremalios padėties ir karantino bus kompensuojama 60% apskaičiuotų lėšų arba 90% apskaičiuotų lėšų (LRV nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose), bet ne daugiau kaip MMA. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija, darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Darbo kodekso 48 straipsnyje įtvirtinta dar viena opcija – dalinis darbas. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis LR Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Tokiu atveju egzistuoja galimybė nustatyti iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnį darbo laiką, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką LR nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

5.         Privalomi visuotiniai akcininkų susirinkimai

Artėjant Akcinių bendrovių įstatyme numatytam terminui sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (VAS) (ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos), rekomenduojama laikytis Vyriausybės patvirtintų ribojimų bei rekomendacijų. Jei dar nepaskelbėte apie planuojamą VAS, geriausia jį sušaukti praėjus karantino terminui. Visgi, jei VAS jau suplanuotas, galimi keli veikimo būdai: perkelti susirinkimo datą į pokarantininį laikotarpį, atšaukti susirinkimą arba paraginti akcininkus dalyvauti VAS ir balsuoti raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, perduodant jį elektroninių ryšių priemonėmis.

6.         Viešieji pirkimai, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą

2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo perkančiosioms organizacijoms tik išimtiniais atvejais leista atlikti viešojo pirkimo procedūras nenustatant tiekėjo pašalinimo pagrindų ir iš tiekėjų nereikalauti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Tačiau pažymėtina, kad tokios viešųjų pirkimų atlikimo procedūros yra leistinos tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atlikti pirkimus, kuriais siekiama viešojo intereso apsaugos, nedelsiant. Minėtuoju Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu nustatyta, kad tais atvejais, kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos, sutartys gali būti sudaromos netaikant ne tik pirkimo procedūrų reikalavimų, tačiau ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų.

7.         Restruktūrizavimas kaip paskutinė galimybė išsigelbėti.

Su itin rimtomis problemomis susiduriančiam verslui, atsidūrusiam prie bankroto ribos, galimybe suvaldyti iškilusius sunkumus gali tapti restruktūrizavimo procesas. Įmonei esant nemokiai, bet dar turint einamųjų sandorių ir galimybę atkurti mokumą ateityje, naujasis Nemokumo įstatymas suteikia galimybę restruktūrizuotis lengviau nei tai buvo įmanoma iki šiol.

Restruktūrizavimo proceso privalumai:

  • privaloma neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka, t. y. galimybė juridiniam asmeniui susitarti su suinteresuotais asmenimis – kreditoriais, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas, – dėl pagalbos išsaugoti verslą, taip įmonei suteikiant progą išgyventi, o bankroto atveju šiems kreditoriams užsitikrinamas buvimas pirmojoje kreditorių eilėje;
  • restruktūrizavimo bylos iškėlimui pakanka pusės kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų atitinkamos grupės (kreditoriai vykstant restruktūrizavimo procesui skirstomi į: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka; 2) kitus kreditorius) kreditorių reikalavimų sumos, pritarimo patvirtinant restruktūrizavimo planą;
  • restruktūrizavimo metu stabdomas delspinigių bei palūkanų mokėjimas;
  • Nemokumo įstatymo pagrindu suteikiama galimybė nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimą, taigi pasikeitus aplinkybėms suteikiama galimybė lengviau išgelbėti verslą. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. Taigi net paskelbus bankrotą ir pradėjus bankroto procedūrą, išlieka pakankamai reali galimybė verslui „atsitiesti“.

Taip pat Nemokumo įstatyme numatyta galimybė parduoti įsipareigojimų nebegalintį įvykdyti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskirti juridinio asmens esminę dalį. Tokiu būdu galima išvengti turto vertės sumažėjimo bei sudaromos galimybės perleisti visą verslą kaip turtinį kompleksą – taip sudarant sąlygas investuoti pasiryžusiam pirkėjui ,,atgaivinti“ pasirinktą verslą. Tai naudinga ir įmonės pardavėjui, kreditoriams bei darbuotojams.

Susisiekite su ILAW COVID-19 krizės valdymo grupe, kurioje dirbantys teisės ir mokesčių profesionalai padės operatyviai spręsti kylančias problemas:


✔️ Parama verslui ir bendrieji klausimai ➡️ Vilma Sabaliauskienė

✔️ Force Majeure ➡️ Asta Macijauskienė

✔️ Darbo teisė ➡️ dr. Tomas Bagdanskisdr. Vilius MačiulaitisMantas Mikalopas

✔️ Duomenų apsauga ➡️ Asta Macijauskienė

✔️ Komercinė teisė ➡️ Džiuginta Balčiūnė

✔️ Mokestiniai klausimai ➡️ dr. Gediminas Valantiejus

✔️ Migracijos klausimai ➡️ Svetlana Naumčik

 

Teisininkai

asta-macijauskiene-adv_1571736673-31b758a6fc906ff6ab9d06369f456f87.png
Asta Macijauskienė
Asocijuota partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
[email protected]

dr-gediminas-valantiejus-ilaw_1568997540-f6e6029a93f7a5e2a84ed192a42149f4.png
Dr. Gediminas Valantiejus
Vyresnysis teisininkas, advokatas

+370 5 248 76 70
[email protected]

tomas-bagdanskis-ilaw_1563952692-a2bd6ce94b715f7ae1fcf71bca718d2f.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
[email protected]

vilius-maciulaitis-ilaw_1563952727-076a3801859a2b161ecf7b5517bb6e16.png
Vilius Mačiulaitis
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
[email protected]

vilma-ramanauskaite-ilaw-legal_1567598740-1891e07f231942e26879da127aaed09f.png
Vilma Sabaliauskienė
Partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
[email protected]

mantas-mikalopas-ilaw_1563952872-800627bff76219ed2586e1047bdc9014.png
Mantas Mikalopas
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
[email protected]

dziuginta-balciune-ilaw_1563952898-44a8fa866f14c95a8b4fc6e3262ceaab.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
[email protected]

ingrida-steponaviciene-ilaw_1563952932-e1953bc64995fabeaeec1b2952c7274d.png
Ingrida Steponavičienė
Asocijuota partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
[email protected]