2020. 03. 12.

Mokesčių teisės pasikeitimų ir aktualijų apžvalga: 2020 m. vasaris

Naujų mokesčių įstatymų pakeitimų 2020 m. vasario mėn. Lietuvos Respublikos Seime priimta nebuvo.

Mokesčių įstatymų pakeitimų projektai, registruoti Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario mėn.:

-          Ketinama tikslinti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas dėl su komandiruotėmis susijusių išmokų bei nustatyti papildomas lengvatas stambiems projektams, vykdomiems už laisvųjų ekonominių zonų teritorijos ribų:

Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario 24 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4529. Šiuo projektu siūloma papildyti Pelno mokesčio 21 straipsnį nauja 4 dalimi ir joje nurodyti, kad komandiruojamų asmenų dienpinigiai turi būti išmokami bankiniu pavedimu.

Be to, Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario 11 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4475. Šiuo projektu siūloma keisti Pelno mokesčio įstatymo 2 ir 58 straipsnius bei nustatyti, jog nuo pelno mokesčio gali būti atleidžiami investuotojai, įgyvendinantys stambius projektus (neatsižvelgiant į tai, kad šie projektai yra vykdomi už laisvųjų ekonominių zonų teritorijos ribų). Investuotojas, ketinantis naudotis minėtomis lengvatomis turėtų vykdyti stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o lengvata nebebūtų taikoma, jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma sumažėtų ir nebesiektų 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taptų mažesnis kaip 200. Pelno mokesčio lengvata nebebūtų taikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius taip sumažėtų, ir lengvatos taikymas būtų atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos vėl pasiektų 30 milijonų eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius vėl taptų ne mažesnis kaip 200. Pelno mokesčio lengvata stambiems projektams numatyta duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos bei apdirbamoji gamybos sektoriuose. 

-          Siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir numatyti, jog išlaidos neformaliajam vaikų švietimui gali būti priskirtos prie gyventojo apmokestinamąsias pajamas mažinančių išlaidų.

Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario 18 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4499. Įstatymo projektu siūloma keisti jo 21 straipsnį, nustatant, kad iš apmokestinamųjų pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos už neformaliojo vaikų švietimo programas. Kadangi vieno būrelio kaina apie 35–80 eurų per mėnesį, panaudojus neformaliojo ugdymo krepšelio lėšas (15 eurų), gyventojui, auginančiam būrelį lankantį vaiką, tenka papildomai mokėti apie 20–65 eurų per mėnesį. Jeigu ši suma būtų atimama iš apmokestinamųjų pajamų, tokiu atveju gyventojo grynosios pajamos padidėtų 3–10 eurų per mėnesį arba 36–120 eurais per metus. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

-          Siūloma keisti ir nauja redakcija išdėstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą.

Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario 4 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(2). Įstatymo projektu siūlomi įvairūs mokesčio už aplinkos teršimą taikymo pakeitimai, kurie įsigaliotų priėmus naują įstatymo redakciją:

1) atsisakyti mokesčio lengvatų taikymo tam tikrose srityse už taršą iš mobilių taršos šaltinių, nes tai nesuderinama su ES teise ir nepagrįstai suteikiamos palankesnės sąlygos vieniems ūkio subjektams prieš kitus, be to, tai gali būti traktuotina kaip valstybės pagalba, kuri turi būti suderinta su Europos Komisija;

2) peržiūrėti teršalų, išmetamų iš stacionarių taršos šaltinių, sąrašą ir padidinti taikomus mokesčio tarifus, atsižvelgiant į teršalų daromą poveikį aplinkai, jų kenksmingumą, teršalų normavimo reikalavimus ir jų ribines vertes, nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus mažinti aplinkos taršą ir taršos mažinimo sąnaudas. Nustatyti griežtesnę atsakomybę ir didesnį mokestį už iš stacionarių taršos šaltinių išmestą normatyvus viršijantį nedeklaruotą (nuslėptą) teršalų kiekį;

3) nustatyti, kad privalomos pakuočių ir gaminių apskaitos netvarkantiems mokesčio mokėtojams už nedeklaruotą (nuslėptą) kiekį mokestis būtų skaičiuojamas taikant 2 procentų tarifą nuo prekių apyvartos, taip skatinant mokesčio mokėtojus tvarkyti apskaitą ir neslėpti mokesčių;

4) nustatyti paprastą ir aiškią mokesčių už aplinkos teršimą administravo, sumokėjimo ir deklaravimo tvarką;

5) nustatyti, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija yra atsakinga už mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą, o už mokesčio sumokėjimo teisingumą – Valstybinė mokesčių inspekcija;

6) nustatyti mažesnius mokesčio tarifus pakuotėms, kurios tinkamos pakartotinai naudoti ar perdirbti, ir didesnius mokesčio tarifus neperdirbamoms pakuotėms, kurios tapę atliekomis, gali būti tik arba panaudojamos energijai gauti, arba šalinamos.

-          Siūloma tikslinti lengvatinio PVM mokesčio tarifo taikymo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėmis sąlygas:

Lietuvos Respublikos Seime 2020 m. vasario 3 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4460, kuriuo siūloma keisti PVM įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 1 punktą bei numatyti, kad  lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams ir nereceptiniams vaistams. Šiuo metu (remiantis galiojančia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakcija) lengvatinis 5 procentų PVM tarifas taikomas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nekompensuojamiesiems receptiniams vaistams. Tuo tarpu nekompensuojamiems nereceptiniams vaistams taikomas standartinis 21 procento PVM tarifas.

 

Parengė dr. Gediminas ValantiejusILAW vyr. teisininkas

Teisininkai

dr-gediminas-valantiejus-ilaw_1568997540-f6e6029a93f7a5e2a84ed192a42149f4.png
Dr. Gediminas Valantiejus
Vyresnysis teisininkas, advokatas

+370 5 248 76 70
[email protected]