2019. 11. 22.

Naujas socialinių įmonių įstatymas – reforma ar išpūstas burbulas?

Diskusijos, kaip turėtų būti sprendžiamas neįgaliųjų užimtumo klausimas jau tęsiasi pusę dešimtmečio. Po ilgai ieškotų kompromisų, Seimas rugsėjo 19 dieną priėmė Socialinių įmonių įstatymo pataisas. Negalią turintys žmonės vylėsi, kad šie įstatymo pakeitimai atneš reformą, bus labiau remiami neįgalieji, o ne pačios socialinės įmonės – ar viltys buvo išpildytos?

Trumpas atsakymas būtų – ne.

Pakeitimų tikslai

Socialinių įmonių įstatymo pakeitimais tikimasi tobulinti ir tikslinti socialinių įmonių teisinį reguliavimą, siekiant užtikrinti valstybės pagalbos socialinėms įmonėms teikimo efektyvumą ir kontrolę, sudaryti teisines prielaidas skatinti darbdavius įdarbinti asmenis, negalinčius vienodomis sąlygomis konkuruoti darbo rinkoje su kitais asmenimis. Įstatymu siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų ir kitoms tikslinėms grupėms priklausančių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse, užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai ne tik siektų pelno, bet ir skatintų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų perėjimą į atvirą darbo rinką.

Pasak Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės – esminis kriterijus kuris įrodys, kad įstatymas gerai veikia bus mažėjantis darbuotojų skaičius socialinėse įmonėse ir didėjantis atviroje rinkoje.

Socialinės įmonės statusas

Dabar Lietuvoje veikia 177 socialinės įmonės: 155 uždarosios akcinės bendrovės, 17 viešųjų įstaigų, 3 individualios įmonės, po vieną mažąją bendriją ir akcinę bendrovę.

Pagal naują socialinių įmonių įstatymą socialinės įmonės statusui gauti ir išlaikyti, socialinėje įmonėje dirbantys neįgalieji turėtų sudaryti bent pusę įmonės darbuotojų, o jų per mėnesį įmonėje dirbtas darbo laikas turės sudaryti bent pusę kitų įmonės darbuotojų darbo laiko per mėnesį.

Socialinės įmonės statusas ateityje bus suteikiamas, jeigu įmonės iš veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, gautos pajamos per praėjusius metus sudarys ne daugiau kaip 15 proc. visų jos pajamų.

Norėdama gauti valstybės paramą socialinė įmonė turės įrodyti, kad per metus gautos pajamos iš veiklos, kuri nebus įtraukta į socialinių įmonių neremtinų veiklos rūšių sąrašą, negalės būti mažesnės negu per metus suteikta valstybės pagalba.

Ne mažiau kaip pusė neįgaliųjų socialinėje įmonėje, prašančioje valstybės pagalbos, turės dirbti ne mažiau kaip 80 darbo valandų per mėnesį – tai yra bent puse etato.

Įstatymui priešiškai nusiteikę asmenys skundžiasi, kad daugiau uždirbančios įmonės šį įstatymą išnaudos didesniam pelnui. Kaip pavyzdys – įmonei nusipirkus socialinę įmonę kaip dukterinę įmone, patronuojanti įmonė galės naudotis visomis lengvatomis kurios taikomos socialinėms įmonėms (pelno mokesčio, viešųjų pirkimų ir kita).

Socialinių įmonių pelnas

Vienas labiausiai diskutuotų klausimų rengiant šio įstatymo projektus buvo socialinių įmonių pelno panaudojimas. Socialinių įmonių atstovai buvo pasiruošę panaudoti iki 50 proc. savo pelno neįgaliųjų integracijai į darbo rinką, opozicija teikė siūlymus dėl 100 procentų. Galiausiai buvo prieita prie kompromiso ir susitarta, kad bent 75 proc. socialinių įmonių pelno turėtų būti panaudoti socialinės įmonės veiklos tikslams, susijusiems su socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinių grupių grįžimo į darbo rinką ir jų socialinės integracijos skatinimu.

Įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, kad socialinės įmonės pajamos iš ūkinės veiklos turės būti ne mažesnės nei valstybės parama. Taip pat, nuo 20 iki 15 proc. sumažintas įmonės pelnas, kurį ji gali gauti iš valstybės neremiamų veiklų.

Ekonomiškai neaktyvių asmenų sąvoka

Socialinių įmonių įstatymo pakeitime atsisakoma ekonomiškai neaktyvaus asmens sąvokos. Primename, kad ekonomiškai neaktyvūs gyventojai – įvairaus amžiaus asmenys, kurie nedirba ir neieško darbo (tai gali būti vaikai, nedirbantys studentai ar mokiniai, nuteistieji, nedirbantys pensinio amžiaus žmonės, namų šeimininkės ir šeimininkai, neįgalieji, asmenys praradę viltį rasti darbą ir jo nebeieškantys, kiti asmenys, kurie nenori dirbti).

Ekonomiškai neaktyvūs žmonės yra pati silpniausia, pažeidžiamiausia neįgaliųjų dalis. Nuo 2020 metų sausio 1 dienos, ekonomiškai neaktyvių asmenų įdarbinimas nebebus vienu iš socialinių įmonių tikslų.

Subsidijos

Seimas taip pat keičia subsidijų dydžius – 30 – 40 proc. darbingumą turinčių žmonių darbo užmokesčio rėmimas mažinamas nuo 70 iki 60 proc., 45 – 55 proc. darbingumą turinčių – nuo 60 iki 50 proc. Asmenys turintys 45 – 55 procentų darbingumo lygį bus remiami ribotą laiką, tai yra – iki 6 mėnesių.

Neįgaliųjų socialinei įmonei gali būti skiriamos subsidijos neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyt, administravimo, transporto, asistento išlaidoms. 

Darbo sutartis su socialinės įmonės darbuotoju

Tais atvejais, kai su socialinės įmonės darbuotoju bus sudaroma terminuota darbo sutartis, ji negalės būti trumpesnė negu 6 mėnesių laikotarpiui. Socialinių įmonių darbuotojams taip pat negalės būti taikomas bandomasis laikotarpis.

Socialinėse įmonėse bus galima įdarbinti tik įvairaus neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio asmenis, darbo neturinčius vyresnius kaip 50 metų gyventojus ar ilgalaikius, daugiau kaip dvejus metus nerandančius darbo, gyventojus.

Socialinė įmonė ar atvira darbo rinka

Kaip anksčiau minėta, vienas iš įstatymo pakeitimo tikslų yra suvienodinti sąlygas žmonėms su negalia dirbti tiek socialinėse įmonėse, tiek atviroje darbo rinkoje, bet skirtumai dėl subsidijos darbo užmokesčiui intensyvumo ir mokėjimo laikotarpio vis dar išlieka. Pavyzdžiui, iki dabar galiojanti analogiška parama pagal Užimtumo įstatymą mokama antrai grupei dvejus metus, o Socialinių įmonių įstatymo projekte – neterminuotai.

Socialinėse įmonėse praėjusiais metais dirbo beveik 7 tūkst., atviroje rinkoje – apie 40 tūkst. neįgaliųjų. Iš valstybės minėtos įmonės gavo 30 mln. eurų paramos, iš kurių 97 proc. panaudota atlyginimams. Pasak Seimo nario Justo Džiugelio - atviroje rinkoje dirbantys neįgalieji gavo tik 1,5 mln. eurų valstybės paramos. Taigi - penkis kartus didesnė dirbančių neįgaliųjų grupė gavo 20 kartų mažesnę paramą nei socialinės įmonės.

Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlymas

LR Prezidentas pasiūlė numatyti atsakingų institucijų pareigą stebėti ir vertinti socialinių įmonių veiklos tikslingumą, socialinių įmonių efektyvumą, tiesioginę ir netiesioginę priimto įstatymo naudą.

Pasiūlymu tikimasi, kad nustatoma periodiškai atliekama sisteminė įstatymo stebėsena ir poveikio vertinimas sudarys geresnes sąlygas socialinėms įmonėms ir verslui įsivertinti veiklos kontekstą, verslo sąlygas, veiklos paskirtį ir tikslingumą, veiklos pakankamumą ir atitiktį įstatymu numatytiems tikslams.

Kaip įstatymo pataisos pakeis status quo

Įstatymo pataisos yra kompromisinės - nei neįgalieji, nei verslas jomis nebus patenkinti.

Įstatymas ir toliau yra orientuotas į pagalbą socialinėms įmonėms, o ne neįgaliesiems, dėl to prielaidos piktnaudžiauti įstatymu išlieka. Iš esmės įstatymu yra tik pakeičiami tam tikri skaičiai, jokių esminių pakeitimų nėra – dėl to jokių esminių pasikeitimų negalią turinčių asmenų užimtume ir negalime tikėtis.

 

Teisininkai

dziuginta-balciune-ilaw_1563952898-44a8fa866f14c95a8b4fc6e3262ceaab.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
[email protected]