2018. 12. 27.

Naujos užsieniečių įdarbinimo tendencijos Lietuvoje

Nuo 2018 metų spalio 1 d. pasikeitė užsieniečių įdarbinimo tvarka Lietuvoje. Skelbiama, kad užsieniečius įdarbinti lengviau: taikomas vieno langelio principas, aukštos profesinės kvalifikacijos specialistui iš užsienio dabar nereikalinga neteistumo pažyma. Taip pat skelbiama, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. Seimas patvirtino Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategiją. Strategijoje numatoma skatinti proporcingą valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką. Numatyta, kad skatinant imigraciją, daugiau dėmesio turi būti skiriama subalansuotai, šalies ekonominius poreikius atitinkančiai Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečių imigracijai, turi būti aktyviai vykdoma ilgalaikių kitų šalių piliečių imigrantų integracijos į Lietuvos visuomenę politika, skatinamas visuomenės atvirumas ir tolerancija atvykstantiesiems, taip užtikrinant sėkmingą visapusišką jų įsitraukimą į Lietuvos visuomenės gyvenimą bei indėlį sprendžiant šalies demografines problemas.

Tuo tarpu, Migracijos departamentas vis dažniau neišduoda leidimų laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams, ketinantiems dirbti Lietuvoje. Tokiu atveju, Lietuvos įmonė, ketinanti įdarbinti užsienietį, susiduria su akivaizdžiu darbo jėgos trūkumu: tinkamo darbuotojo Lietuvoje rasti negali, o atrinktam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi neišduodamas, vadinasi, pradėti dirbti toks užsienietis negali. Teismuose sparčiai daugėja tiek užsieniečių skundų, tiek Lietuvos įmonių, įdarbinančių trečiųjų šalių piliečius, skundų. Išryškėja naujos tendencijos, kuomet leidimai laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiams neišduodami:

-          Laikinojo įdarbinimo įmonės apskritai negali įdarbinti trečiųjų šalių piliečių. Nors tiesioginis draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su užsieniečiu, teisės aktuose nenumatytas, toks draudimas išplaukia iš teisės normų aiškinimo (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje). Laikinojo įdarbinimo įmonės – tikras išsigelbėjimas darbo jėgos pritrūkusiam darbdaviui! Deja, Užimtumo tarnyba laikinojo darbo sutarčių su užsieniečiais neregistruoja, o leidimų dirbti užsieniečiams, kurie ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartis, neišduoda;

-          Užsieniečių ranga ir subranga dažnai painiojama su užsieniečių laikinuoju įdarbinimu, kuomet leidimai laikinai gyventi užsieniečiams neišduodami, o seniau išduoti – naikinami. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė X įdarbina suvirintoją iš Baltarusijos dirbti Lietuvoje. Lietuvos įmonė Y sudaro rangos sutartį su Lietuvos įmone X dėl suvirinimo darbų statybos objekte atlikimo. Lietuvos įmonėje X įdarbinti užsieniečiai vyksta atlikti suvirinimo darbų į įmonės Y objektą. Valstybinė darbo inspekcija ir Migracijos departamentas neretai traktuoja, kad užsieniečiai iš tikrųjų dirba įmonėje Y, o ne įmonėje X, nesvarbu, kad atlyginimus darbuotojams moka įmonė X. Lietuvos darbdaviai šokiruoti: kodėl užsieniečius įdarbinti įmonė negali vykdyti verslo kitų įmonių objektuose, pasikeldama savo įdarbintus užsieniečius bei kodėl ranga painiojama su laikinuoju įdarbinimu? Ar tai reiškia, kad įmonė negali pasitelkti kitų įmonių vykdyti darbų ar atlikti paslaugų, nes toks partneris gali atsiųsti į statybos aikštelę užsienietį? Teismų praktika šiuo metu yra aktyviai formuojama;

-          Kuo toliau, tuo sunkiau Lietuvos įmonei įdarbinti specialistus iš užsienio: Migracijos departamentas tikrina, ar įmonė, siekianti įdarbinti užsienietį, vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje (Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 str. 1 d. 5 p.). Įstatyme nėra pateikta ekonominės veiklos vykdymo ar nevykdymo sąvoka, tačiau Migracijos departamentas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje gali neišduoti, o išduotą panaikinti, jei Lietuvos įmonė yra įsteigta neseniai ar planuoja naują verslo modelį, kurio įgyvendinimui ieško specialisto iš užsienio. Tokiu atveju traktuojama, kad įmonė ekonominės veiklos nevykdo. Paradoksalu, bet įmonė, siekianti įdarbinti užsienietį Lietuvoje, turi turėti realų ofisą ar administracines patalpas, ir būtinai iškabą ant durų: tuo atveju, jeigu Lietuvos įmonė registruota virtualiu adresu (ko nedraudžia įstatymai), direktorius su klientais susitikinėja kavinėse (ko taip pat nedraudžia įstatymai), o iškabos ant durų nėra, laikoma, kad tai ekonominės veiklos nevykdymo požymiai, kuomet leidimas laikinai gyventi norimam darbuotojui neišduodamas: ir nesvarbu, kad tokios įmonės verslas yra pelningas ir sėkmingas, ką parodo įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, pasirašytos sutartys su partneriais aktyviai vykdomos, mokesčiai į valstybės biudžetą yra mokami.

 

Publikuota portale portale DELFI 2018-12-25 d. „Teisininko komentaras. Naujos užsieniečių įdarbinimo tendencijos Lietuvoje“

Teisininkai

_e7q2480_svetlana_1504090990-a453204b0cc48e59279d2bbc6e263dcb.png
Svetlana Naumčik
Asocijuota partnerė

+370 5 248 76 70
svetlana.naumcik@ilaw.legal