2020. 01. 25.

Opcionas: darbuotojams papildoma motyvacija, darbdaviui – mokestinė lengvata?

Augant Lietuvos ekonomikai ir atlyginimams, jaunoms bendrovėms, vadinamiesiems startuoliams, dėl pajamų stygiaus gali būti sudėtinga pritraukti kvalifikuotų ir talentingų darbuotojų, konkuruoti atlyginimais su ilgametėmis bendrovėmis. Atitinkamai ilgametėms bendrovėms kyla iššūkių išlaikyti reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galbūt atkalbėti seniai dirbančius vadovus nuo idėjos kurti savo verslus, ar kitaip juos motyvuoti prisidėti prie verslo augimo.

Būtent akcijų opcionai, panaudojami kaip bendrovės darbuotojų ir/ar valdymo organų motyvavimo priemonė, gali būti bendrovių išeitis darbo rinkos kovoje dėl talentų bei priemonė paspartinti verslo augimą.

Opcionas arba kitaip pasirinkimo sandoris – tai finansinis instrumentas, atkeliavęs iš Vakarų valstybių, ir suteikiantis teisę bendrovės darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti ateityje už iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą bendrovės akcijų, arba akcijas darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti dabar už vieną kainą, o ateityje jas parduoti bendrovei už kitą iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą (Stedman G. et al., 1998).

Įdomu tai, kad opciono apraiškų galima sutikti dar IX a. viduryje prieš Kristų. Antai, filosofas Talis Miletietis, tyrinėdamas žvaigždes, sugebėjo numatyti, kad jo regione bus gausus alyvuogių derlius, tačiau neturėdamas pakankamai lėšų alyvuogių presams įsigyti, nusprendė iš kitų ūkininkų supirkti teises naudotis alyvuogių presais derliaus nuėmimo metu ir jas perpardavinėti, taip gausiai užsidirbdamas (žr. https://www.optionstrading.org/history/). Ši Talio Miletiečio istorija, nepaisant to, jog praktikoje yra gausu istorijų apie didžiausias visų laikų opcionų investavimo nesėkmes, yra puiki supaprastinta iliustracija, koks gali būti pelningas ir naudingas opcionas. Ne išimtis yra ir šie laikai.

Teisiškai teisingai suformuluotu ir atsakingai parinktu opcionu galima pasiekti abipusę bendrovės, jos darbuotojų ir/ar valdymo organų naudą. Pavyzdžiui, bendrovėje darbas gali tapti našesnis dėl darbuotojui iškeltų tikslų, jeigu opcionas susiejamas su atitinkamu rezultatu, mažesnė rizika, jog darbuotojas išeis iš darbo išdirbęs trumpą laiką, sumažės naujų darbuotojų apmokymo kaštai, jeigu opcionas susiejamas su terminu. Tuo tarpu, darbuotojo nauda būtų gaunama per jo finansinį pasitenkinimą, pasiekiamą dividendais arba bendrovei atperkant akcijas.

Be to, strateginių HR valdymo sprendimų bendrovės Amston atliktas tyrimas parodė, jog opcionai yra laikomi vienu iš labiausiai darbe motyvuojančių finansinių veiksnių tarp patyrusių darbuotojų, o vienas iš darbdavio geidžiamiausių darbuotojo bruožų 2020 m. yra savininkiškas požiūris į bendrovę, kurioje jie dirba. Akcijų opcionais perleidžiant dalį bendrovės akcijų darbuotojams ir/ar valdymo organams yra galima pasiekti šį pastarųjų asmenų požiūrį į bendrovę.

Pats opcionas dėl tiesioginio reglamentavimo stokos gali būti formuojamas labai įvairiai, nepamirštant laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, opciono sutartyje galima numatyti, jog opcionas nustos galioti darbuotojui išėjus iš darbo, nutraukus darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės, jam nesutinkant su darbo santykių tęstinumu, kai yra perduodamas verslas, bei kitais atvejais, priklausomai nuo bendrovės poreikio.

Opciono dalyku gali būti tiek esamos, tiek ir būsimos bendrovės akcijos, o paprastai opcionas formuojamas su atidedamuoju terminu ar sąlyga, jog suėjus nustatytam terminui, įvykdžius tam tikrą sąlygą ar jai įvykus, darbuotojams ir/ar valdymo organams būtų suteikiama teisė už iš anksto opciono sutartyje numatytą kainą įsigyti bendrovės akcijų. Šiuo atveju, bendrovė turėtų pareigą parduoti bendrovės akcijas opciono sutartyje numatyta kaina, net jeigu akcijų kaina jų įgijimo metu, lyginant ją su opciono sutarties pasirašymo dienos akcijų kaina, būtų padidėjusi.

Taigi, verslui kartu su teisininku priešakyje, kaip ir Taliui Miletiečiui, tenka pabūti šiek tiek aiškiaregiu bei nuspręsti, kas bus opciono subjektas – tik darbuotojai, ar ir valdymo organai, ar visiems darbuotojams suteikti teisę gauti bendrovės akcijų, kas bus opciono dalyku – esamos ar būsimos bendrovės akcijos, ar opcionu akcijos bus įgyjamos dabar ar ateityje, kokius tikslus iškelti darbuotojams ir/ar valdymo organams, jog opcionas būtų efektyvus ir naudingas tiek pačiai bendrovei, tiek jos darbuotojams ir/ar valdymo organams.

Vertinant opcionų reikšmę mokesčių teisės požiūriu, būtina pažymėti ir tai, jog ilgą laiką Lietuvos mokesčių teisėje buvo laikomasi griežto ir nelankstaus požiūrio į opcionų ir jų pagrindu bendrovių darbuotojų įgyjamos naudos (akcijų) apmokestinimą. Vadovaujantis šiuo metu (iki 2020 m. vasario 1 d.) galiojančiomis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo nuostatomis (17, 22 str.), darbuotojų pajamos, gautos įgyvendinant opcionus, buvo/yra pripažįstamos pajamomis natūra ir apmokestinamos kaip visos kitos su darbo santykiais susijusios pajamos (20 arba netgi 32 proc. GPM tarifu).

Kita vertus, šią situaciją keičia ir vis didesnį susidomėjimą opcionais, kaip darbuotojų skatinimo priemone, sąlygoja dar 2019 m. liepos 11 d. priimti ir jau nuo 2020 m. vasario 1 d. įsigaliojantys GPM įstatymo (17 str. 1 d. 58 p.) pakeitimai. Jų formuluotė leidžia neapmokestinamosioms pajamoms priskirti darbuotojo pagal pasirinkimo sandorius (opcionus) iš darbdavio ar su juo susijusio asmens naudą, gautą įsigijus akcijų neatlygintinai ar už lengvatinę kainą, jeigu akcijos įsigyjamos ne anksčiau kaip po 3 metų nuo teisės į opcioną suteikimo. Ypač svarbu tai, jog ši lengvata gali būti taikoma neapmokestinant darbuotojų naudos, gautos tiek akcijas įsigyjant tiesiogiai iš bendrovės, kurioje jie dirba, tiek ir su ja susijusio asmens, pavyzdžiui, bendrovės akcininko.

Tačiau, aiškinant minėtą GPM įstatymo nuostatą, galima pastebėti, kad ši įstatymo leidėjo nustatyta mokesčio lengvata, taikoma opcionų apmokestinimui, vis tik nereiškia besąlyginio visų opcionų sandorių ir pagal juos gautos naudos atleidimo nuo GPM ir kitų su juo susijusių mokesčių, pavyzdžiui, Sodros įmokų. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog tam, kad opciono įgyvendinimo metu nekiltų prievolė mokėti šių mokesčių, turėtų būti laikomasi kelių esminių sąlygų: (1) opciono sutartis privalo būti sudaryta ne anksčiau, kaip 2020 m. vasario 1 d.; (2) teisę įsigyti akcijų pagal opciono sutartį darbuotojas turi įgyti ne anksčiau, kaip po 3 m., t. y. ne anksčiau, nei 2023 m. vasario 2 d.

Taip pat, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2020 m. vasario 1 d. taikoma įstatymo lengvata dėl opcionų neapmokestinimo kol kas vis dar nėra pakomentuota paties mokesčių administratoriaus, plačiau paaiškinant jos taikymo tvarką ir ypač tai, kokius formalius reikalavimus turėtų atitikti akcijų įsigijimas. Mokesčių administratorius taip pat nėra atskirai išaiškinęs, kokie konkretūs sandoriai gali būti pripažįstami opcionais būtent mokesčių teisės, t.y. GPM įstatymo nuostatų prasme. Kadangi pačiame šiame įstatyme opcionų sąvoka mokesčių teisės prasme taip pat nėra detalizuojama, akivaizdu, jog pasirinktas konkretus opciono sandorio įgyvendinimo būdas vis tik gali sukelti papildomų mokestinių rizikų ar tapti mokestinių ginčų objektu.

Įvertinus šią esamą teisinę situaciją ir siekiant tinkamai pasinaudoti komentuojama mokesčio lengvata būtina atsižvelgti ir į tai, jog Lietuvos teismų praktikoje buvo suformuluoti ir papildomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti akcijų perleidimo darbuotojams opcionų sandoris tam, kad jam galėtų būti taikomos apmokestinimo tvarkos lengvatos bei išimtys. Pavyzdžiui, aiškinant akcijų opcionų sąvoką mokestiniu aspektu, teismai laikėsi pozicijos, jog šiuo požiūriu opcionais laikytini tik tokie sandoriai, kurie: (1) suteikia teisę darbuotojams, dalyvaujantiems įmonės akcijų plane, už iš anksto nustatytą kainą per tam tikrą laikotarpį įsigyti įmonės akcijų; (2) įgyvendinami atrinktiems bendrovės darbuotojams paskatinti ir atlyginti už nuolatinį darbą (jiems būdingas „skatinamasis pobūdis“); (3) juos įgyvendinant bendrovės darbuotojui nemokamai arba už skirtumą tarp rinkos ir „fiksuotos kainos“ (t.y. už lengvatinę kainą) suteikiamos akcijos (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. eI-6468-811/2015).

Kita vertus, pavyzdžiui, darbuotojams pagal opciono sutartį, vietoje akcijų įgijimo pasiūlius piniginį atsiskaitymą – piniginę išmoką (nepaisant to, kad jos dydis buvo susietas su bendrovės akcijų verte) – buvo laikoma, kad realiai akcijų opcionai įvykdyti nebuvo, akcijų pagal opcionų sutartis darbuotojai neįsigijo ir šių akcijų nepardavė (žr. pvz. Vilniaus apygardos administracinio teismo bylą Nr. I-2692-38/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylą Nr. A-822-172/2009). Todėl, remiantis iki šiol teismų formuojama bei aktualia mokestinių ginčų praktika, išmokėtos piniginės išmokos, kuri pasiūloma darbuotojui kaip akcijų perleidimo alternatyva, vis tik nebūtų galima prilyginti pačiam akcijų perleidimui ar su juo susijusiam veiksmui.

Atitinkamai, toks darbuotojų skatinimas (dar vadinamas ir „tariamųjų akcijų“ perleidimu bei populiarus užsienio valstybių praktikoje) kol kas Lietuvoje buvo ir yra vertinamas tik kaip vienkartinės naudos gavimas darbuotojams atsisakius teisės į akcijas pagal opcionų sutartis, o tokios pajamos traktuojamos kaip susijusios su darbo santykiais. Pabrėžtina, jog, laikantis šių precedentų, perleidžiant tariamąsias akcijas, jų apmokestinimui nebūtų ir pagrindo taikyti nuo 2020 m. vasario 1 d. GPM įstatyme numatytą lengvatą, o ir pats „tariamųjų akcijų“ perleidimas mokesčių teisės nuostatų požiūriu kol kas taip pat negalėtų būti kvalifikuojamas būtent kaip opcionas (pasirinkimo sandoris). 

Apibendrindami išdėstyta praktiką, turime pastebėti, jog iki šiol Lietuvoje opcionu (mokestiniu aspektu) buvo ir yra pripažįstami tik sandoriai, susiję su realiu akcijų įsigijimu/perleidimu, pasibaigus atidėjimo laikotarpiui. Laikantis teismų praktikos, šių sandorių pagrindu darbuotojai privalo įgyti būtent bendrovės akcijų ir, konkrečiai, teises jomis laisvai disponuoti (parduoti, dovanoti, laikyti), taip pat patys gauti pajamų už jų vėlesnį pardavimą.

Todėl sudarant opcionų sandorius bei skatinant jais darbuotojus ir siekiant pasinaudoti jiems nustatyta GPM lengvata (įsigaliojančia nuo 2020 m. vasario 1 d.) būtina įvertinti keletą aspektų. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, ar laikomasi mokesčių lengvatos taikymo sąlygų, išvardintų GPM įstatymo 17 straipsnyje, bet ir tai, ar numatomas įgyvendinti akcijų perleidimo būdas (sandoris) iš tiesų atitiks opciono sampratą, ar į jį gali būti inkorporuotas opcionas.

Taip pat, reikia nepamiršti, jog praktikoje sutinkamos dar dvi motyvavimo akcijomis priemonės – darbuotojų akcijos, skirtos motyvuoti išimtinai tik darbuotojus, jeigu tokia galimybė numatyta bendrovės įstatuose, bei akcijų suteikimas, kuris lyginant su darbuotojų akcijomis, yra platesnio taikymo priemonė, leidžianti skatinti ne tik darbuotojus, bet ir valdybos bei stebėtojų narius, vadovą. Šių priemonių apmokestinimui taip pat taikomos specialios taisyklės. Atitinkamai, visais šiais atvejais, siekiant išvengti galimų mokestinių ginčų, tampa itin reikšmingu tinkamas ir teisingas įgyvendinamų sandorių teisinis vertinimas bei kvalifikavimas, kuris, dėl esamos itin abstrakčios įstatyme numatytos mokesčių lengvatos formuluotės yra laikytinas būtinu.

 

 
Straipsnis publikuotas portale DELFI

Teisininkai

dr-gediminas-valantiejus-ilaw_1568997540-f6e6029a93f7a5e2a84ed192a42149f4.png
Dr. Gediminas Valantiejus
Vyresnysis teisininkas

+370 5 248 76 70
[email protected]

greta-vaicekauskaite-ilaw_1565697182-2b439f1901a733cd62cf3100c72baeda.png
Greta Vaicekauskaitė
Teisininkė

+370 5 248 76 70
[email protected]