2018. 07. 04.

Parankesnis kūrinių teisių ženklinimas internete

Straipsnis iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos žurnalo „Tarp knygų“, 2018  Nr. 6 (713), 10–12 p.

Visuomenėje vis labiau įsigalint dalijimosi kultūrai ir klestint internetui, tampa labai svarbu žinoti, kokią internete rastą medžiagą galima naudoti savo reikmėms ar komerciniais tikslais, ką galima modifikuoti, o ką – tik pasižiūrėti. Neretai, norint sužinoti, kokios autorių ar gretutinės teisės apibrėžia kūrinio naudojimą, tenka gerokai paplušėti. Siekdama tai palengvinti ir paskatinti teisėtą dalijimąsi kūriniais, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su advokatų profesine bendrija „iLAW“ ir Baltijos audiovizualinių archyvų taryba sukūrė ir pristatė „Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodiką ir rekomendacijas“. Atsižvelgiant į vartotojų poreikius, sukurtas elektroninis įrankis[1], skirtas skaitmeninio ir skaitmeninto kultūros paveldo, kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal „Creative Commons“[2] licencijas ir „Europeanos“ teisių pareikštis. Metodiką, rekomendacijas ir įrankį galima rasti Nacionalinės bibliotekos pasvetainėje http://cc.lnb.lt.

Minėtas įrankis patogus atminties institucijoms skaitmeninamam kultūros paveldui žymėti, taip pat mokslo, švietimo įstaigoms, jų atstovams ir auklėtiniams, studijuojantiems kūrybą, kultūros objektus, kuriantiems, atliekantiems muzikinius kūrinius ir kitokią kūrybą. Metodika paaiškina, kaip nustatyti, ar galima teisėtai skelbti skaitmeninį (suskaitmenintą) kultūros, mokslo, kūrybos objektą internete ir kokie teisiniai ribojimai galioja, kokias teises galima suteikti galutiniam suskaitmeninto objekto naudotojui, kaip paženklinti internete skelbiamą skaitmeninį kūrinį.

Elektroninis įrankis leidžia kūrėjui ar atminties institucijos darbuotojui paprastai, neskaitant ilgiausių aprašų, įvertinti, kokiu licencijos ženklu pažymėti kūrinį. Naudotis juo – paprasta: tereikia atsakyti į užduodamus klausimus, kuriais apibrėžiama, kas yra kūrinio autorius; ar teisine prasme ženklinamas objektas laikomas kūriniu; ką kitiems leidžiama su juo daryti, ar galimas komercinis naudojimas; ar būtina modifikuotą kūrinį skelbti suteikiant tokias pat teises ir pan. Nacionalinės bibliotekos pasvetainėje pateiktoje metodikoje išsamiai aprašomi visi ženklinimo būdai, galima parsisiųsti reikiamus grafinius ženklus.

Pabrėžtina, kad įrankis yra tik pagalbinė priemonė, padedanti lengviau nustatyti galiojančius teisinius apribojimus ir pasirinkti, kaip tinkamiausiai paženklinti objektą, kurį planuojama skelbti internete. Įvertinimą atlieka įrankio naudotojas, visiškai atsakingas už ženklinimą. Be to, reikia turėti omenyje, kad šis įrankis taikomas tik Lietuvos kultūros paveldui ir kitiems mokslo, meno objektams – kitų šalių kultūros objektus reikėtų žymėti atsižvelgiant į tų šalių teisę.

Kodėl derėtų ženklinti kūrinius?

Visos nepaženklintų internete skelbiamų kūrinių autorių teisės yra saugomos ir, norint tokį kūrinį naudoti, būtinas autoriaus (-ių) leidimas. Tai apsunkina tiek interneto vartotojus, tiek objektų kūrėjus. Toliau pateikiame ženklinimo remiantis „Creative Commons“ licencijomis ir „Europeanos“ teisių pareikštimis privalumus.

Teisinis tikrumas. Pateikiama konkreti informacija, ką su kūriniu galima daryti, – autorius deklaruoja savo teises, naudotojas jas aiškiai žino. Kartu ugdoma visuomenės pagarba intelektinei nuosavybei ir nepakantumas neteisėtam jos naudojimui.

Greitis ir paprastumas. Naudotojui, matančiam konkretų „Creative Commons“ ar „Europeanos“ teisių pareikšties ženklą, nebereikia aiškintis, kas yra autorius, ar autorių ir gretutinės teisės vis dar galioja, ieškoti autoriaus, kad būtų gautas jo leidimas, sudaryti su autoriumi rašytinės sutarties – kūrinį galima naudoti vadovaujantis ženklo reikšme.

Didesnė sklaida. Paženklintiems kūriniams, paskelbtiems gausiai lankomose turinio platformose („Wiki“, „YouTube“, „Flickr“ ir kt.), paieškos sistemose gali būti teikiamas prioritetas, palyginti su pavienėse svetainėse paskelbtais kūriniais.

Palaikoma dalijimosi kultūra. Naujus kūrinius galima kurti iš jau esamų, semtis idėjų, dalytis savosiomis.

Nauda ekonomikai. Iki šiol manyta, kad atviras dalijimasis kūriniais internete naudingas tik edukacijai, tačiau jis atneša naudos ir ekonomikai. Pavyzdžiui, įmonė pasinaudoja muziejaus suskaitmenintais paveikslais ir išspausdina juos kalendoriuje: sukuriamos darbo vietos, už parduotus kalendorius sumokamas pridėtinės vertės mokestis.

Nauda atminties institucijoms ir kūrėjams

Didžiausios turinio platformos internete „Wiki“ statistiniais duomenimis, atminties institucijos, skelbdamos savo suskaitmenintą turinį su licencijos ženklais ne tik savo interneto svetainėse, bet ir įvairiose turinio platformose, padidina jų pasiekiamumą ir naudojimą. Ta pati tendencija galioja ir kalbant apie pavienius kūrėjus, skelbiančius savo kūrinius asmeninėse svetainėse ar socialiniuose tinkluose. Skelbti skaitmeninį ar suskaitmenintą turinį nurodant jo licenciją ir taip didinti jo sklaidą galima didžiosiose platformose: „Wikimedia“, „Flickr“, „Vimeo“, „YouTube“ ir kt.

Projekto „E. paslauga: skaitmeninio turinio naudojimo teisių ženklinimo žinynas ir įrankiai“ metu atlikus tyrimą, nustatyta, kad Lietuvoje internete skelbiamą skaitmeninį kultūros paveldą ženklina tik mažiau nei trečdalis apklaustų atminties institucijų, o dauguma ženklinančiųjų renkasi tik viešosios srities (laisvai prieinamus naudoti visuomenei) objektus, į kuriuos autorių teisės ne(be)galioja, ir naudoja tik vieną iš visų galimų ženklinimo būdų. Tai riboja paveldo sklaidą, todėl įrankio naudojimas ir kūrinių skelbimas turinio platformose prisidėtų prie turimų kolekcijų žinomumo didinimo. Be to, skaitmeninio kultūros paveldo atvirumas ir ženklinimas gerokai padidina jį saugančios ir pristatančios organizacijos interneto svetainės lankytojų ar elektroninės paslaugos naudotojų skaičių, išplečia jų geografiją. Platesnė sklaida užtikrina įvairesnį kultūros paveldo naudojimo kontekstą, pavyzdžiui, naudojant juos naujuose meno kūriniuose, praplečiant ar kuriant naujus enciklopedijų bei tinklaraščių įrašus, integruojant juos į skaitmenines mokymo priemones. Be to, didesnis susidomėjimas objektais atkreipia naudotojų dėmesį ir į kitas atminties institucijų teikiamas paslaugas.

Kūrėjams ženklinimas naudingas taip pat dėl didesnės sklaidos, užtikrintumo, kad jų teisės bus gerbiamos. Įkėlus kūrinį į turinio platformas ir jį paženklinus, padidėja tikimybė būti pastebėtam kaip kūrėjui. Tai didina kūrėjo žinomumą, jo kūrinių matomumą, gali pritraukti potencialių kitų darbų užsakovų iš įvairiausių pasaulio kampelių.

Atvirumo principai

Europos Komisijos remiama organizacija „OpenGLAM“, skatinanti galerijų, bibliotekų, archyvų ir muziejų turimų kūrinių nemokamą ir laisvąją prieigą, yra suformulavusi šiuos pagrindinius atvirumo skelbiant internete principus, kurių laikantis kūrinys pasiekia plačiausią auditoriją:

1. Skelbiant skaitmeninį ar suskaitmenintą kūrinį turi būti pridėta aiški skaitmeninė informacija (metaduomenys).

2. Viešosios srities kūriniai ir turi likti vieši: jeigu kūriniai, iki juos suskaitmeninant ir paskelbiant internete, buvo laisvai naudojami, tokie jie turi išlikti ir po to. Didesnis atvirumas pritraukia daugiau naudotojų, užtikrina didesnę kūrinio sklaidą.

3. Turi būti pateikiama aiški kūrėjo ar atminties institucijos norų ir lūkesčių, susijusių su kūrinio naudojimu, deklaracija. Šią informaciją galima pateikti naudojant licencijos ženklinimą, nurodantį, ką su kūriniu galima daryti.

4. Failų formatai turi būti atviri, sistemų nuskaitomi. Patartina kūrinius išsaugoti tokiais formatais, kuriems nereikia specialių, mokamų programų, antraip naudotojų galimybės naudoti kūrinį tampa ribotos.

5. Svarbi interneto naudotojų įtrauktis, galimybė bendrauti, naudotis inovatyviais įrankiais. Todėl kūrinius reikia ne tik pateikti naudotojams, bet ir bendrauti, palaikyti grįžtamąjį ryšį.

 

Jurga Gradauskaitė

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ partnerė, advokatė

Milda Strodomskienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Projektų valdymo skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė

Juozas Markauskas

Baltijos audiovizualinių archyvų tarybos viceprezidentas

 



[1] Skaitmeninio turinio ženklinimo žinynas ir įrankis sukurti įgyvendinant Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projektą „E. paslauga: skaitmeninio turinio naudojimo teisių ženklinimo žinynas ir įrankiai“. Projektas iš dalies finansuotas iš Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programos, kurią administruoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

 

[2] Jungtinėse Amerikos Valstijose įsteigta pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas – plėsti dalijimąsi kultūros objektais internete. „Creative Commons“ teikia nemokamas savo sukurtas licencijas, kurias naudojant galima nesudėtingai informuoti potencialius naudotojus apie internete prieinamos kūrybos teisėto panaudojimo sąlygas.

Teisininkai

jurga-06_1508847242-1aa4ce6f5bd9d28bd7e7fb09f7a2f08c.png
Jurga Gradauskaitė
Partnerė, advokatė