2018. 02. 28.

Užsieniečių įdarbinimas – kol septynis kartus pamatuosi, kiti jau seniai bus nupjovę

Užsieniečių įdarbinimo procedūra Lietuvoje yra sudėtinga: krūva dokumentų, ilgi įdarbinimo terminai, griežti apribojimai dėl užsieniečių darbo priverčia Lietuvos verslininkus ieškoti paprastesnių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo galimybių.
 

Lietuva pralaimi prieš Lenkiją, kurioje užsieniečių įdarbinimo procedūra trūksta vos kelias savaites: nei leidimo dirbti, nei darbo rinkos testų Lenkija užsieniečiams, atvykusiems iš Ukrainos, Baltarusijos, Gruzijos ar Armėnijos, netaiko. Kol sąžiningi Lietuvos darbdaviai rengia ir tvirtina dokumentus, o jų atrinkti kandidatai laukia eilėse su tikslu juos pateikti atstovybei ar Migracijos įstaigai, kita darbdavių dalis jau seniai atrado paprastesnį kelią: Lenkijoje įdarbintus užsieniečius (dažniausiai ukrainiečius) komandiruoja dirbti į Lietuvą.

Tie darbdaviai, kurie pasirinko legalų, bet ilgą ir sudėtingą užsieniečių įdarbinimo kelią, užduoda sau klausimą – kam taip vargti, jeigu mano konkurentas, prisidengdamas užsieniečių komandiruote, jau seniai sugalvojo išeitį ir sėkmingai vykdo verslą.

Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnio 6 punktas nustato, kad užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu jis yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, Lenkijos) įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje (pavyzdžiui, Lenkijoje).

Kas yra „nuolatinis darbuotojas“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nepaaiškina, todėl minėtą sąvoką tiek kompetentingos institucijos, tiek teisininkai aiškina skirtingai. Praktika rodo, kad atsiųsti į Lietuvą užsieniečiui neturi įrodymų apie tai, kad jie apdrausti socialiniu draudimu kitoje ES valstybėje.

Valstybinė darbo inspekcija pakankamai ilgą laiką Lietuvos darbdavių, kurie komandiravo užsieniečius iš Lenkijos, nebaudė: užsienietis parodydavo komandiruotės įsakymą, Lietuvos darbdavys – rangos sutartį su Lenkijos įmone, tuo viskas ir pasibaigdavo.

Pastaruoju metu vis dažniau reikalaujama pateikti įrodymus apie socialinį draudimą kitoje valstybėje narėje: jeigu Lenkijos socialinio draudimo fondo (ZUS) išduoto A1 pažymėjimo nėra, per vidaus rinkos informacinę sistemą kreipiamasi į Lenkijos nacionalinę darbo inspekciją dėl tarnybinės pagalbos. Gavus patvirtinimą, kad darbuotojai-užsieniečiai nėra įdarbinti Lenkijos įmonėje ar neturi socialinio draudimo, konstatuojamas nelegalus darbas, o tai gresia baudomis.

Taigi, sena patarlė išlieka aktuali visais laikais: geriau septynis kartus pamatuoti, o tik tada pjauti.

 

Autorė: Svetlana Naumčik, ILAW asocijuota partnerė

Skaitykite www.15min.lt

Teisininkai

_e7q2480_svetlana_1504090990-a453204b0cc48e59279d2bbc6e263dcb.png
Svetlana Naumčik
Asocijuota partnerė

+370 5 248 76 70
svetlana.naumcik@ilaw.legal