2015. 12. 09.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai

2015 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo 2015 m. lapkričio 26 d. skubos tvarka priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas. Šį įstatymą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė. Lapkričio 27 d. šį įstatymą pasirašė LR prezidentė.
 
Priimtomis pataisomis iš esmės yra supaprastintas prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo mechanizmas. Toliau pateikiame aktualius pakeitimus, kurie iš esmės susiję su prieglobsčio procedūrų aprašymu:
 
  • sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje;
  • patikslintas prieglobsčio prašytojų suteikiamų teisių bei pareigų sąrašas (pvz. gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje teikiama parama, suteikiama teisė nemokamai naudotis viešuoju transportu, vertėjo paslaugomis ir teise gauti tam tikrą informaciją);
  • numatyta, kad Migracijos Departamentas gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba;
  • panaikinta įstatymo nuostata dėl akivaizdžiai nepagrįsto prašymo suteikti prieglobstį suteikimo;
  • Įstatymas papildytas nauju 871 straipsniu, reglamentuojančiu užsieniečių perkėlimą iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar trečiųjų šalių teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją. Numatyta, kad sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima jau Migracijos departamentas, kuris ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį. Tokiems užsieniečiams išduodami vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentai;
  • Įstatymo 53 straipsnis papildytas nauja 11 dalimi, nustatančia, kad išduodant leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 ir 8.1 punktuose nustatytais pagrindais (jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi; pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą), teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas pertraukia pragyvento šalyje laikotarpio skaičiavimą;
  • papildyti sulaikymo pagrindai (kai prieglobsčio procedūra naudojamasi siekiant išvengti grąžinimo ar išsiuntimo vykdymo) bei perkeltos kitos direktyvų (2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos ir 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo ir kitų Bendrą Europos prieglobsčio sistemą sudarančių Europos Sąjungos prieglobsčio teisės aktų) nuostatos.
 
Naujovės, susijusios su leidimais dirbti / gyventi Lietuvoje nuo 2015 m. gruodžio 1 d.
 
Nuo 2015 m. gruodžio 1 d. leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių. Jeigu užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, jam išduodamas ne ilgiau kaip vienerius metus galiojantis leidimas laikinai gyventi, kurio galiojimo laikotarpiu užsienietis taip pat turi teisę dirbti (be papildomos pareigos įsigyti leidimą dirbti). 
 
Kita aktuali informacija
 
Daugeliui mūsų klientų paskutiniu metu iškyla klausimas, susijęs su užsieniečių iš trečiųjų šalių, gavusių leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tolimesniu komandiravimu iš Lietuvos į kitas Šengeno valstybes.
 
Migracijos departamentas oficialiuose rašytinėse konsultacijose nurodo taip [citata]: „Pagal 1985-06-14 Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 21 str., jeigu užsienietis turi galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, tai naudodamasis tuo leidimu ir galiojančiu kelionės dokumentu, gali ne ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų laikotarpį keliauti kitų Šengeno valstybių narių teritorijose, jei jis atitinka 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas), 5 straipsnio 1 dalies a, c ir e punktuose nurodytas atvykimo sąlygas ir nėra įtrauktas į atitinkamos Šengeno valstybės narės nacionalinį neįleidžiamų asmenų sąrašą“.
 
Šis Migracijos departamento atsakymas reiškia, jog užsieniečiai, gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikos, gali būti komandiruojami į kitas Šengeno valstybes, tačiau toks komandiravimas negali trukti ilgiau kaip 90 dienų per 180 dienų. Praktikoje Lietuvos Respublikos įmonės bei migrantai už tokį pažeidimą dar nebuvo nubaustos. 
 
Akcentuojame, jog Šengeno erdvei priklauso ne tik Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir 3 ne Europos Sąjungos valstybės, dar vadinamos asocijuotomis Šengeno erdvės narėmis (Islandija, Norvegija, Šveicarija). Jungtinė Karalystė ir Airija nepriklauso Šengeno erdvei, tačiau jos yra įgaliotos taikyti tam tikras priemones dėl policijos ir teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose.

Teisininkai

_e7q2480_svetlana_1504090990-a453204b0cc48e59279d2bbc6e263dcb.png
Svetlana Naumčik
Asocijuota partnerė

+370 5 248 76 70
svetlana.naumcik@ilaw.legal