COVID19

Reaguodami į koronaviruso plitimą šalyje ir su tuo susijusius pokyčius, ILAW teisininkai šiame puslapyje skelbs naujausią aktualią informaciją. Sekite naujienas žemiau.

 

COVID-19: Webinaras „Valstybės parama verslui“

Data: 2020-04-28 | Laikas: 10:00 val.

Organizuojame nemokamą webinarą, kuris įvyks antradienį, balandžio 28 d. nuo 10 val. Trukmė iki 1 val. 30 min. Webinarą moderuos ILAW vadovaujantis partneris, advokatas Tomas Bagdanskis.

Webinaro tikslas: sistemiškai atsakyti į klausimą: kaip valstybė remia verslą dėl Covid-19?

Pristatysime šias temas:
- Vyriausybės draudimai karantino laikotarpiu (advokatė Rūta Globytė);
- subsidijas darbdaviams (advokatė Aušra Vainorienė);
- pasikeitimus mokesčių teisės srityje (advokatas Gediminas Valantiejus);
- paskolos verslui (advokatė Džiuginta Balčiūnė).

 

 Webinaro transliacijos įrašas:

 

COVID-19: Webinaras prastovos ir jų apmokėjimas

Teisininkai

to_1611950998-f0d9864c6ebdc2b8cc28354a205610ab.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
tomas.bagdanskis@ilaw.legal

COVID-19: Webinaras

Teisininkai

to_1611950998-f0d9864c6ebdc2b8cc28354a205610ab.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
tomas.bagdanskis@ilaw.legal

COVID-19: Užsieniečių atvykimas į Lietuvą karantino metu

Atsižvelgiant į ekstremalią situaciją ir vadovaujantis Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais, karantino laikotarpiu pakeista užsieniečių atvykimo į Lietuvą tvarka.

Užsieniečiams (tiek trečiųjų šalių, tiek ES piliečiams) draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, išskyrus šiuo atvejus:

-          ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse;

-          vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis;

-          asmenis, turinčius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;

-          asmenis, turinčius imunitetų ir privilegijų pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir 1963 m. Vienos konvenciją dėl konsulinių santykių;

-          NATO bei NATO šalių kariniuose vienetuose tarnaujančius asmenis ir juos aptarnaujantį personalą bei jų šeimos narius;

-          Vyriausybės nutarimo 3.1.3 papunktyje nurodytas išimtis, t.y. iki 2020 m. kovo 26d. 00:00 val. leidžiamas asmenų, grįžtančių į savo gyvenamosios vietos valstybę, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją be būtinojo sustojimo, suformavus asmenų ar transporto priemonių grupes ir užtikrinus šių grupių privalomą palydą (konvojų) nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką iki išvykimo iš jos per tarptautinius sienos kirtimo punktus.

Taigi, Lietuvos įmonėse įdarbinti užsieniečiai (pavyzdžiui, statybininkai iš Ukrainos) gali atvykti į Lietuvą dirbti tik tuo atveju, jeigu jie turi leidimus laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Trečiųjų šalių piliečiams, turintiems galiojančias nacionalines D, Šengeno C vizas ar ketinantiems keliauti bevizio režimo (pavyzdžiui, biometrinio paso) pagrindu, atvykti į Lietuvą karantino metu yra draudžiama, jeigu nėra kitų aukščiau nurodytų išimčių.

Užimtumo tarnyba, išduodanti trečiųjų šalių piliečiams leidimus dirbti ir sprendimus dėl darbo rinkos poreikių karantino laikotarpiu paslaugas Lietuvoje teikia tik elektroniniu būdu ir tik tais atvejais, jeigu Lietuvos darbdavys trečiosios šalies piliečiui karantino metu ketina tarpininkauti pratęsiant jau turimą leidimą dirbti, o naujų leidimų dirbti / sprendimų Užimtumo tarnyba karantino neišduoda. Taigi, darbuotojų iš trečiųjų šalių ir ES įdarbinimas Lietuvoje, karantino metu yra stipriai apribotas: leidžiama atvykti dirbti į Lietuvą tik tiems užsieniečiams, kurie turi galiojančius leidimus laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje arba tolimųjų reisų vairuotojams, kuriems nereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti leidimą dirbti.

Migracijos departamentas skelbia, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. pakeista trečiųjų šalių piliečių, kurie yra tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai, prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi priėmimo ir leidimų laikinai gyventi įteikimo tvarka: užsieniečiui vairuotojui, užpildžius prašymą per MIGRIS, atvykti rezervuotu vizito laiku į Migracijos departamento teritorinį skyrių pateikti dokumentų originalus ir biometrinius duomenis, nereikia. Dokumentus sutikrina Migracijos departamento darbuotojas nuotoliniu būdu, o užsieniečio leidimą gyventi Lietuvoje nurodytu laiku atsiima Lietuvos darbdavys. Tuo atveju, jeigu trečiosios šalies pilietis kreipiasi dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, atvykti į Migracijos įstaigą būtina. Atvykti galima tik iš anksto rezervavus atvykimo laiką ir pateikus būtinus dokumentus per MIGRIS sistemą.

Pažymėtina, kad visiems asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija, išskyrus ekipažų ir įgulų narius, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo tarptautinius komercinius vežimus visų rūšių transporto priemonėmis ir neturi COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) simptomų, jei darbdavys jiems užtikrina tinkamas trumpesnes nei 14 dienų izoliacijos sąlygas, bei oficialių delegacijų narius, diplomatus irspecialiuosius kurjerius, dirbančius tranzitiniuose traukiniuose, ir neturinčius COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) simptomų.

Lietuvos Respublikos piliečiams išvykti iš Lietuvos Respublikos taip pat yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie grįžta į savo nuolatinę gyvenamąją vietą ar vyksta į savo darbo vietą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piliečio darbo vieta yra kitoje užsienio valstybėje), yra ekipažų ir įgulų nariai, kurie dirba tarptautinius komercinius vežimus vykdančiose Lietuvos įmonėse ar vykdo komercinius tarptautinius visų rūšių vežimus visų rūšių transporto priemonėmis, taip pat tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu.

Teisininkai

svetlana_1611950632-02e14b14a42f40721766d674d8642ece.png
Svetlana Naumčik
Asocijuota partnerė

+370 5 248 76 70
svetlana.naumcik@ilaw.legal

COVID-19: DUK. Atsakymai į dažniausiai užduodamus personalo valdymo klausimus

Dėl visuotinės pandemijos verslas susidūrė su įvairiais iššūkiais kuomet klausimų daugiau nei atsakymų. HR Hint Online, reaguojant į situacija, kartu su ILAW teisininkų komanda skiria laiko atsakyti į klausimus susijusius su: darbo teise, darbuotojų darbo organizavimu ir apmokėjimu, personalo valdymo sprendimais. Klausimais ir atsakymais dalinamės viešai – jie bus naudingi ne tik verslui, bet ir darbuotojams norintiems daugiau suprasti savo teises.

 

KLAUSIMAS (nėra galimybės suteikti darbo)
Kaip teisingai pasielgti maitinimo įstaigai, kuri šiuo laikotarpiu, kai paskelbtas karantinas neturi galimybės visiems darbuotojams suteikti pagal sutartį sutarto darbo laiko. Įmonėje veikia keli padaliniai, vieni pilnai sustabdytos veiklos, kiti su daline darbo diena. Kaip teisingai informuoti darbuotojus ir kokius dokumentus būtina paruošti?

iLAW ATSAKYMAS:

Opcijų nėra itin daug. Pirmenybė turėtų būti teikiama darbo vietų išsaugojimui, tad siūlytume:

1)     Arba skelbti visišką ar dalinę prastovą (atsižvelgiant į tai kiek darbo galite pasiūlyti). Tokiu atveju reiktų priimti įsakymą dėl prastovos (dalinės arba visiškos) ir supažindinti su įsakymu darbuotojus (galite ir el. priemonėmis, pvz. el. paštu). Nuo šiandien įsigalioja DK pakeitimai, tad už prastovos, paskelbtos dėl karantino laikotarpį, turėtumėte mokėti nemažiau, kaip MMA, o atsiskaičius su darbuotoju gauti 90 proc. kompensaciją (bet ne daugiau, nei MMA) (jei veikla yra uždrausta LRV nutarimu) ir 60 proc. kompensaciją (bet ne daugiau, nei MMA), jei veikla neuždrausta, bet verslas negauna pajamų ar jos itin mažos karantino laikotarpiu;

2)     Teikti darbuotojams pasiūlymus raštu dėl darbo laiko normos sumažinimo ir jei jie sutinka – sumažinti darbo laiko normą. Įforminti taip pat reiktų raštu, kaip darbo sutarties pakeitimą, jei turite raštišką darbuotojo sutikimą dirbti pakeista darbo laiko norma. Su kiekvienu individuliai, įsakymo neužtektų. Forma gali būti ir susitarimas. Svarbu, kad turėtume įrodymą apie išreikštą darbuotojo valią. Pasiūlymą siųsti galite ir el. ryšių priemonėmis.

KLAUSIMAS (išmokos už prastovas)
Nuo 03.19 darbdaviai gali gauti išmokas už prastovą. Klausimas, ar gali darbdavys skelbti pravaikštą 1 ar 3 darbuotojams ir gauti paramą, nors kiti tas pačias funkcijas atliekantys darbuotojai dirbtų toliau. Bijome, kad gali sumažėti užsakymai, todėl visų darbuotojų nebereiks.

iLAW ATSAKYMAS:
Tokiu atveju svarbus pagrindimas, kodėl vieni darbuotojai išleidžiami į prastovą, o kiti ne. Jei tie darbuotojai pvz. yra vyresnio amžiaus, todėl yra rizikos grupėje ir yra labai svarbu užtikrinti saugą ir sveikatą darbe, tokia priežastis, galbūt, galėtų būti vertinama kaip svarbi. Kiekvienu atveju svarbu įsivertinti, kaip darbuotojus, kuriuos leidžiame į prastovą atsirinksime. Kokie bus kriterijai subsidijai gauti, kol kas dar nėra aišku, nes LRV nėra patvirtinusi tvarkos aprašo. Jei mažės užsakymų yra ir kitų būdų: dalinė prastova, darbo laiko normos sumažinimas su darbuotojo sutikimu, darbuotojų rotavimas ir kt. Bet kokiu atveju reiktų stengtis išlaikyti darbo vietas.

KLAUSIMAS: (subsidijos už prastovą apskaičiavimas)
Jei darbdavys nuspręs mokėti už prastovą daugiau nei MMA, nuo ko jam bus skaičiuojama subsidija: visitek nuo MMA ar nuo priskaičiuotios sumos pvz. 800EUR?

iLAW ATSAKYMAS:

Subsidijos dydis apskaičiuojamas nuo asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio ir sudaro 60 procentų apskaičiuotų lėšų arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Vadinasi, subsidijos suma yra skaičiuojama nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio (ne nuo minimalios mėnesinės algos), o maksimali subsidijos suma darbdaviui yra MMA

KLAUSIMAS (nuotolinės dokumentų pasirašymo priemonės)
Kokie yra teisiškai validūs nuotoliniai dokumentų (įsakymų, darbo sutarčių pakeitimų ir pan.) pasirašymo/tvirtinimo būdai? 

iLAW ATSAKYMAS:

Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų kontekste teisiškai tinkami būdai yra: vidinis įmonės intranetas, el. paštas, mobilieji įrenginiai (pvz. trumpoji SMS žinutė).

Oficialiu pasirašymu taip pat laikomas pasirašymas mobiliuoju parašu, tik reikia, kad abi pasirašančios susitarimą pusės tokius parašus turėtų. Jei tokių galimybių nėra, el.laiško atsakymas, jog sutinku, laikysiuosiu, arba sutinku, susipažinau atsižvelgiant į dabartinę situaciją būtų laikomas tinkamu. Vienašalio dokumento, pvz. įsakymo tikrai taip. Sutarties pakeitimo – taip pat, parašą fiziškai užsidėsite, kai darbuotojas grįš į darbą. Bet itin svarbu saugoti savo archyve el. laiškus, kuriais duotas sutikimas arba nurodymas.

KLAUSIMAS (darbuotojo teisės)
Dirbu imonėje tik 2mėn. Dėl karantino išsiuntė mane namo, pasiemiau nedarbingumą savaitei. Nors dirbti nuotoliniu būdu yra galimybės. Mano įmonėje visi kiti darbuotojai dirba nuotoliniu būdu (net tie, kurie užima tokias pat pareigas kaip aš). Kadangi bandomasis laikotarpis, ar gali atleisti be priežasties?

iLAW ATSAKYMAS:

Bandomuoju laikotarpiu atleidžiant darbdavys turėtų nurodyti, kodėl yra neišlaikytas išbandymas. Karantinas ir sumažėjusios darbo apimtys nėra darbuotojo darbo funkcijų atlikimas. Atleidimas dėl išbandymo turėtų būti pagrįstas. Priežastys – netinkamas darbo funkcijų atlikimas ar darbuotojo požiūris į darbą galėtų būti laikomos svarbiomis darbo sutarties nutraukimo priežastimis esant išbandymui.


KLAUSIMAS (darbuotojas grįžo iš užsienio)
Žmogus išvyko atostogauti iki karantino paskelbimo. kasmetinės atostogos iki rytojaus. darbuotojas telefonu informavo, kad skrydis atšauktas ir neišku, kada vėl bus skraidinama.  kaip oficialiai turi būti fiksuojama situacija? pravaikšta? ar darbuotojas turi imti neapmokas atostogas?

iLAW ATSAKYMAS:
Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, pravaikštos žymėti nerekomenduotina, kadangi jos metu darbuotojas negautų pajamų, jei kreiptųsi į DGK, labai tikėtina, kad atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, darbuotojas ginčą laimėtų, pravaikšta būtų pripažinta neteisėta ir skaičiuotųsi ne tik nesumokėtas DU, bet ir delspinigiai. Neapmokamas atostogas darbuotojui galime suteikti tik jo prašymu.
Keliai keli:
1) Arba darbuotojas el. paštu pateiks prašymą neapmokamoms atostogoms arba kasmetinėms pratęsti (jei tokių dar turi), jei jis vis dar yra užsienio valstybėje. Jei įmanoma dirbti nuotoliu – prioritetas dirbti nuotoliu, tada žymime nuotolinį darbą;
2) Jei kitiems įmonėms darbuotojams (ypatingai dirbantiems toje pačioje pozicijoje, kaip ir minėtasis darbuotojas) yra skelbiama prastova, skelbkite prastovą ir šiam darbuotojui, kadangi darbo funkcijų jis vis tiek (kaip ir kiti) neatlikinės (jei darbuotojas negrįžta iš valstybių, kurios pripažintos itin pavojingomis, kuriose užsikrėtimo virusu atveju yra nustatyta itin daug). Tačiau net jei darbuotojas ir negrįžta iš paveiktų valstybių, bet galbūt jaučiu simptomus, ar turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu nedarbingumo pažymėjimas, tikėtina bus išduotas. Kitais atvejais (kai negrįžtama iš paveiktų valstybių), vis tiek bus būtina 14 dienų saviizoliacija darbuotojui grįžus.
3) Jei darbuotojas grįžta iš tokių kaip antrame punkte nurodytų valstybių (Kinija, Pietų Korėja, Iranas, Italija, Ispanija, Austrija, Vokietija, Šveicarija, Norvegija, Švedija, Nyderlandai, Belgija ir Didžioji Britanija, Čekija, kt. (reiktų sekti informaciją, nes sąrašas nuolat pildomas), jis nuotoliniu būdu privalo pasiimti nedarbingumą. Tuomet žymėsite, kaip nedarbingumą.

Tad svarbu iš kur ketina grįžti darbuotojas – kai grįš: arba nedarbingumas, arba prastova, arba darbas nuotoliu), iki kol grįš – arba prastova, arba mokamos, arba nemokamos atostogos (tik esant darbuotojo prašymui (arba darbas nuotoliu)).


KLAUSIMAS
Jei darbuotojas yra įdarbintas nuo kovo 2 d., t.y. neišdirbęs nei mėnesio. Atleisti nesinori, bet darbo pasiųlyti irgi tuoj nebus galimybės. Imonė ne gamybine. Kokie galimi legalūs variantai, mažiausiai finansiškai skausmingi darbuotojui ir įmonei?

iLAW ATSAKYMAS:
Strategiškai vertinant, pirmiausia vis tiek siūlytume svarstyti darbo vietos išsaugojimo galimybę: darbas nuotoliu arba prastova. Jei vis tik tokios galimybės nematote, variantai keli:
1) Atleidimas šalių susitarimu (DK 54 str.), kuris bet kokiu atveju yra saugiausias;
2) Atleidimas DK 36 str. neišlaikius išbandymo (jei išbandymas sulygtas darbo sutartyje). Tačiau šiuo atveju privalome nurodyti priežastį, kodėl darbuotojas netinka sulygtam darbui. Įspėjimas prieš 3 d.d. Ekstremalios situacijos bei karantino priežastys, nebūtų susijusios su darbuotojo atliekamų funkcijų (ne)tinkamumu;
3) Atleidimas DK 57 str. pagrindu dėl sutrikusios darbdavio veiklos, tačiau šiam atleidimui yra itin svarbu įsitikinti ar darbuotojas neturi teisės būti paliktas darbe (pvz. augina daugiau, kaip 3 vaikus iki 14 m. ar neįgalų iki 18 m. ar vieni prižiūri šeimos narius, kuriems reikalinga priežiūra, iki senatvės pensijos likę ne daugiau kaip 3 m. išrinkti į darbuotojų atstovus, kt.) be to turi būti įspėtas prieš 2 savaites (jei iki pensijos nelikę mažiau, kaip 5 m. (terminas dvigubinamas), neaugina vaiko iki 14 m., neaugina neįgalaus vaiko iki 18 m. ar iki pensijos neliko mažiau kaip 2 m.) (terminai trigubinami). Ir turės būti išmokėta pusės VDU išeitinė išmoka. Tad šiuo atveju privalo būti priimtas darbdavio įstatuose nurodyto . organo, galinčio priimti tokius sprendimus sprendimas dėl darbdavio organizavimo pakeitimų ir darbuotojo atleidimo ir darbuotojas pateiktas įspėjimas.
Reziumė, siūlome teikti pirmenybę darbo vietai išsaugoti, o jei vis tik nepavyktų, pasirinkti saugiausią iš aukščiau nurodytų atleidimo būdų.


KLAUSIMAS: (Funkcijų/pareigų keitimas)
Dėl šių dienų susidariusios situacijos dalis darbuotojų atostogauja, nes darbas susijęs su rinką ir jos lankymų. Norime šiuos darbuotojus laikinai perkelti į sandėli, kur jie turės darbo ir galės padėti kolegoms. Darbo užmokestis nekinta (skaičiuosime pagal 3 mėn vidurkį) Kaip teisingai suformuoti perkėlimą? Supažindinimą?

iLAW ATSAKYMAS:
Jei bus keičiama darbo funkcija (kuri yra viena yra būtinųjų darbo sąlygų) turite su tokiais darbuotojais, jiems grįžus iš atostogų, sudaryti pakeitimus prie darbo sutarčių. Vadovaujantis DK 45 str. turite pasiūlyti darbuotojams raštu dirbti pakeistomis darbo sąlygos (esant dabartinei situacijai tą galime padaryti ir jiems esant atostogose) ir per 5 d.d. jie turi atsakyti ar sutinka tokiomis – pakeistomis sąlygomis dirbti. Jei darbuotojai raštu atsako (turite išreikštą jų valią) galite padaryti pakeitimą prie darbo sutarties pakeičiant darbo funkciją. Kai situacija normalizuosis, pasidarysite pakeitimą į senas pareigas iš naujo. Jei kinta ne tik funkcijas, bet ir pvz.: darbo vieta, darbo užmokestis, darbo laiko režimas ar norma, šiuos pakeitimus taip pat turite nurodyti pasiūlyme, t.y. nurodome visas darbo sutarties sąlygas, kurios keičiasi keičiantis funkcijai. Nepamirškite darbuotojo supažindinti su jo naujųjų pareigų pareigine instrukcija, saugos ir sveikatos darbe instruktažais, apmokykite saugiai dirbti. Tai privaloma, ypatingai dabartinėje situacijoje. Primename, kad itin svarbu, kad darbuotojai žinotų ir būtų apmokyti kaip saugiai dirbti kitoje pareigybėje ir galėtų naujas funkcijas atlikti. Tad šias aplinkybes įsivertinti labai svarbu, siekiant išvengti saugos ir sveikatos darbe pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų.


KLAUSIMAS (subsidijos)
Sveiki, ar jau galima kreiptis dėl kompensacijos darbdaviui suforminus darbuotojui prastovą? Kokius dokumentus reikia pateikti? Ir kaip apskaičiuojama kompensacija?

iLAW ATSAKYMAS:
Kol kas Darbo kodekso ir kitų įstatymų pakeitimai dėl prastovos skelbimo ir subsidijų nėra įsigalioję bei nėra patvirtintos procedūros dėl prašymų pateikimo. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis bus 60 proc. nuo darbuotojui apskaičiuotų lėšų arba 90
proc. apskaičiuotų lėšų Vyriausybei nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose, bet ne daugiau kaip minimalus Vyriausybės patvirtintas darbo užmokestis. Subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių; darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija, darbo vietas užimtiesiems turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.


KLAUSIMAS: (prastovų apmokėjimas)
Gal galite pakonsultuoti, kai vykdomas darbo apmokėjimas, kai skelbiama dalinė prastova, pvz. dirbama 4 dienas per savaitę iš 5. Kaip mokama už vieną nedirbamą dieną? 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio?

iLAW ATSAKYMAS:
Pagal dabartinį Lietuvos Respublikos darbo kodekso reguliavimą, 47 str. 3,4 ir 6 d., jei:
— Darbuotojui skelbiama dalinė prastova ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau nei 3 d.d., buvimo darbovietėje laiku mokamas VDU, o jei neprivalo būti darbe 2/3 VDU (toks mokėjimas vykdomas prastovos laikotarpiu, t.y. tą vieną d.d., kai skelbiama prastova);
— Skelbiama prastova neterminuotai ar ilgesniam negu 3 d.d. laikotarpiui ir kai nėra privaloma prastovos metu vykti į darbą, nuo 3 d.d. apmokama 40 proc. VDU.

Vadinasi už darbą ne prastovos metu apmokama įprastai, o už nedirbimą 2 d.d. esant prastovoje (ne mažiau nei 2 d.d. dalinėje prastovoje nurodo DK), iki 3 d.d. (vadinasi 3 savaites po 2 d.d.) trunkančią apmokama 2/3 VDU (jei nereikia vykti į darbą, jei reikia – VDU), o už ilgesnį laiką už kiekvieną d.d. prastovoje apmokama 40 proc. VDU.


KLAUSIMAS (atsiskaitymas atleidimo metu)
Darbuotojai masiškai prašo atleisti iš užimamų pareigų savo noru. Kaip tokiu atveju elgtis įmonei, tenkindami tokį prašymą turime su darbuotojų atsiskaityti tą pačią ar per penkias dienas nuo atleidimo dienos. Šiuo metu įmonė neuždirba pakankamai atsiskaityti su visais norinčiais išeiti. Kaip geriausia tokiu atveju elgtis.

iLAW ATSAKYMAS:
Atleidžiant darbuotoją privaloma atsiskaityti tą pačią dieną, nebent šalys susitaria, t. y. sudaro susitarimą raštu, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Dėl vėlesnio atsiskaitymo įmonė turės mokėti netesybas.
Jeigu yra darbuoto prašymas, deja, atleisti yra privaloma, taigi siūlytinas atleidimas su susitarimu dėl 10 d.d. atsiskaitymo atidėjimo. Taip pat reikia įsivertinti riziką, nes Ministro pirmininko pranešime buvo minėta, kad įmonės, kurios masiškai išleidinės darbuotojus nemokamų atostogų arba atleidinės darbuotojus, negaus valstybės paramos. Kol kas nėra priimtų naujų įstatymų pakeitimų, todėl plačiau komentuoti negalime.


KLAUSIMAS (nedarbingumas, atostogos, darbo laiko trumpinimas)
Noriu suprasti kokias teises turi darbuotojas šiuo periodu. Vadovybė siūlo imti nedarbingumo pažymėjimus, nors darbuotojai nesutinka, nes jų darbas pilnai galimas organizuoti iš namų ar kitų vietų (taip tempas ir krūvis yra sumažėjęs šiek tiek), mūsų bendrovės darbuotojai visi nepririšti prie darbo vietos. Ir nes ne karantino sąlygomis sutardavome dėl darbo iš namų ar kitų vietų. Suprantama, kad darbdavys nori pataupyti, o darbuotojai nenori prarasti pajamų, nes ne dėl jų kaltės yra susidariusi situacija. Turime tokius darbuotojus, kurie arba neturi vaikų, arba turi vaikus kurie gali jau vieni pabūti ir prižiūrėti jaunesnius, kol tėvai dirba iš namų. Sakykite ar darbdavys turi teisę daryti spaudimą šioje vietoje? Aš esu tarpinė grandis tarp vadovybės ir darbuotojų, gal galite patarti kaip elgtis tokioje situacijoje. Aš ginu darbuotojų interesus.

iLAW ATSAKYMAS:
Spaudimo, žinoma, daryti negalima. Šiuo sudėtingu laikotarpiu kaip niekada reikėtų bendrauti ir susitarti. Dėl esamos situacijos nėra kalti darbuotojai, bet ir darbdavys jos nesukėlė. Mūsų nuomone šiandien ypatingai reikia akcentuoti sutelktumą ir bendradarbiavimą vieningo tikslo link. Tikslas – stabilus verslas ir išlaikytos darbo vietos. Darbdavys nori išsaugoti verslą, bet ir darbuotojai turėtų būti tuo suinteresuoti. Jei verslas žlugs, jie neteks darbo vietų, pajamų ir teks tvarkytis su naujais iššūkiais,
kurie gali būti dar sudėtingesni. Taigi patariame geranoriškai bendraujant ieškoti abipusiai naudingo sprendimo.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, darbdavys, siekdamas išsaugoti darbo vietas, gali imtis tokių priemonių:
1. Darbdavys turėtų organizuoti darbą nuotoliniu būdu, jeigu tai yra įmanoma ir jeigu gali užtikrinti darbo krūvį.
2. Darbdavys gali siūlyti kreiptis dėl nedarbingumo pažymėjimų, tačiau darbuotojai turi teisę nesutikti. Priverstinai kreiptis privalo tik asmenys grįžę iš bet kokios užsienio šalies ar turėję kontaktą su grįžusiais asmenimis ir/ar jaučiantys ligos simptomus, tokius darbuotojus galima nušalinti nuo darbo, jeigu jie nesutinka kreiptis dėl nedarbingumo.
3. Darbdavys taip pat turi teisę siūlyti darbuotojams imti kasmetines atostogas, tačiau būtinas darbuotojo prašymas – darbuotojai turi teisę nesutikti.
4. Dėl objektyvių priežasčių darbdavys gali siūlyti sutrumpinti darbo laiką ir proporcingai darbo užmokestį, tam taip pat būtinas
darbuotojo sutikimas.
5. Jeigu dėl objektyvių priežasčių darbdavys negali užtikrinti darbo, turi teisę skelbti prastovą ar dalinę prastovą, apmokant už tokį laiką pagal DK 47 str.


KLAUSIMAS (darbuotojų teisės)
Ar įmonė gali siūlyti darbuotojams imti (ne)apmokamas atostogas, nedarbingumą ar skelbti prastova, jei turi galimybe dirbti nuotoliniu būdu? IT sektorius. jei taip, koks turi būti apmokėjimas? Ką gali daryti darbuotojas, kad nenukentėtų finansiškai, jei nesutinka su siūloma galimybe ir vis tik nori dirbti.

iLAW atsakymas:
Darbdavys organizuoja darbą ir priima sprendimą dėl darbo galimybių nuotoliniu būdu, toks jo sprendimas turi būti pagrįstas. Jeigu darbdavys gali suteikti darbą, o darbuotojas nori dirbti – siūloma siekti susitarimo dėl galimybių saugiai dirbti karantino metu. Jeigu darbas nuotoliniu būdu dėl objektyvių priežasčių negalimas, darbdavys turi teisę skelbti prastovą – prastovos metu darbuotojai nedirba, jiems mokama ne mažiau kaip minimalus Vyriausybės patvirtintas darbo užmokestis per mėnesį (jeigu darbuotojas dirba visą darbo normą – 40 val. per savaitę).
Darbdavys privalo nurodyti kreiptis į gydytoją dėl nedarbingumo pažymėjimo, jei darbuotojas kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatai ir turi teisę nušalinti nuo darbo, jeigu asmuo nevykdo nurodymo (pvz., jaučia ligos simptomus, yra grįžęs iš užsienio ar turėjo kontaktą su koronavirusine liga sergančiu žmogumi). Jeigu nėra galimybės dirbti nuotoliniu būdu, o darbuotojas turi mažamečių vaikų, darbdavys turi teisę siūlyti kreiptis dėl nedarbingumo išdavimo.
Atostogos tiek mokamos, tiek nemokamos gali būti suteikiamos tik esant darbuotojo prašymui.


KLAUSIMAS (darbuotojo teisės)
Esame IT įmonė, turime visas objektyvias galimybes dirbti nuotoliniu būdu. Karantino laikotarpiu savininkas leido dirbti nuotoliniu būdu tik savaitę. Jei šis terminas nebus pratęstas, ar darbuotojai turi teisę prašyti pratęsti šį nuotolinio darbo laikotarpį? Kaip tą reiktų organizuotis ir kokiais šaltiniais vadovautis?

iLAW ATSAKYMAS:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207, tiek viešajam, tiek privačiajam sektoriui rekomenduojama dirbti nuotoliu. Šis siūlymas ir darbo organizavimo forma darbuotojams yra prioritetiniai. Tad visų pirma, darbdavys pats privalo siūlyti darbuotojams dirbti nuotoliu, nes šiuo, karantino laikotarpiu tai yra itin svarbu. Jei darbdavys
nesiūlo, darbuotojai gali prašyti, vadovaujantis aukščiau nurodytu nutarimu (jo 3.2.1 p.), teikiant darbdaviui prašymą raštu.
Pažymėtina, kad darbdaviams nesilaikant valdžios institucijų nustatytų rekomendacijų, gali kilti administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, kadangi darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas.


SVARBU! Nurodome, kad čia yra pateikta bendro pobūdžio informacija. Ji yra paremta teisės aktais ir nurodytomis aplinkybėmis, tačiau neanalizuojant individualių įmonės dokumentų, įskaitant darbo sutartis ir lokalinius aktus, kurie gali numatyti skirtingą darbo teisinių santykių reguliavimą.

Teisininkai

ruta-globyte-ilaw_1563954069-f7a2cb0674c5ee8a88b4edc71fd12854.png
Rūta Globytė
Asocijuota partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
ruta.globyte@ilaw.legal

milda_1611949722-8f674fc716c1d4fad62f1560c380c428.png
Milda Jogėlaitė
Vyresnioji teisininkė

+370 5 248 76 70
milda.jogelaite@ilaw.legal

COVID-19: Kaip darbo santykius paveiks naujojo koronaviruso plitimo prevencija?

2020 m. vasario 26 d. LR Vyriausybė paskelbė valstybės lygio ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės. Priėmus tokį sprendimą pradedamos taikyti LR civilinės saugos įstatymo nuostatos, laikomasi valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano. LR civilinės saugos įstatymo 15 str. 2 d. 1 p. numato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo rūpintis, kad savo veikla nesukeltų pavojaus kitų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ir nesutrikdytų normalaus (įprasto) gyvenimo ar veiklos ritmo. Nurodytas teisės aktas taip pat numato pareigą gyventojams ir ūkio subjektams vykdyti operacijų vadovo (šiuo atveju tai yra sveikatos apsaugos ministras A. Veryga) teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus įvykiui, ekstremaliajam įvykiui ar ekstremaliajai situacijai likviduoti. Be to, Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. kovo 11 d. naujojo koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija. Vilniaus miesto savivaldybės ekstremaliųjų situacijų komisija 2020 m. kovo 12 d. posėdyje (protokolo numeris A16-213/20 (2.6.2.1-CIV)) nutarė stabdyti ugdymo įstaigų ir neformaliojo ugdymo (būrelių) veiklą penkioms savaitėms, stabdyti viešų kultūros, poilsio ir pramogų vietų veiklą, stabdyti renginius, į kuriuos kviečiami žmonės ir kt. Panašūs bei papildomi sprendimai priimti ir LR Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. pasitarime (protokolo Nr. 12).


Šiame kontekste yra svarbu pasiaiškinti, kaip paskelbta ekstremali situacija liečia bei kokią įtaką daro darbuotojų ir darbdavių darbo santykiams.

Galimi darbuotojų ir darbdavių susitarimai

Atsižvelgiant į darbo santykių sutartinį pobūdį labiausiai rekomenduojama yra COVID-19 viruso plitimo situacijoje ieškoti kompromisų bei susitarimų.

1. Institucijos labiausiai rekomenduoja darbo santykių šalims susitarti dėl darbuotojų nuotolinio darbo. Toks darbo pobūdis yra reglamentuojamas LR darbo kodekso (DK) 52 str. Darbas, kai darbuotojas darbo funkcijas vykdo ne darbovietėje, o kitoje šalių sutartoje vietoje taip pat ir naudojant informacines technologijas (teledarbas) yra nustatomas šalių susitarimu. Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Nepaisant to, reikia turėti omenyje, kad darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų per didelių sąnaudas). Skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Taigi, nors nuotolinis darbas COVID-19 viruso plitimo situacijoje yra labiausiai rekomenduotinas veiklos tęsimo būdas, tačiau akivaizdu, kad ne visais atvejais jis gali būti įgyvendinamas. Pavyzdžiui, per nuotolį negalės dirbti nei kino teatro aptarnaujantis personalas, nei naktinio klubo barmenas, nei prie staklių dirbantis operatorius. Todėl tikslinga toliau analizuoti galimus darbdavio ir darbuotojo susitarimus bei kitas priemones.

2. Darbuotojas ir darbdavys gali susitarti dėl sukauptų kasmetinių atostogų panaudojimo tuo laiku, kol rekomenduojama nedirbti darbovietėje. Atkreiptinas dėmesys, kad naujojo DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d. numatė, jog darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Taigi, jeigu darbuotojai buvo sukaupę nemažai atostogų, šiuo metu yra palankus metas susitarti dėl tokių apmokamų atostogų panaudojimo, nes kitais atvejais galima susidurti su problema, kai darbdaviui dėl darbų organizavimo bus sudėtinga atostogas suteikti. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nėra draudimo kasmetines atostogas naudoti „avansu", t. y. neišdirbus tiems metams tenkančio darbo dienų skaičiaus (nesukaupus atostogų). Tokiu atveju reikia turėti omenyje tik tai, kad darbuotojui nusprendus nutraukti darbo santykius savo pareiškimu be svarbių priežasčių, iš darbuotojui mokėtinų su darbo santykiais susijusių sumų gali būti daromos išskaitos.

Bet kuriuo atveju darbdavys negali versti darbuotojų panaudoti kasmetines atostogas būtent tuo laiku, kuomet yra rekomenduojama neatlikti darbo funkcijų darbovietėje dėl naujojo koronaviruso sklaidos. Darbuotojui visgi nusprendus panaudoti kasmetines atostogas būtent tokiu laiku, patartina raštu ar elektroniniu būdu aiškiai užfiksuoti darbo santykių šalių išreikštą valią.

3. Nemokamos atostogos. Vadovaujantis DK 137 str. 1 ir 2 d. darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos. Viena vertus DK 137 str. 1 d. numato darbdavio pareigą suteikti nemokamas atostogas darbuotojui pareikalavus (pvz., auginančiam vaiką iki 14 m.), kita vertus to paties straipsnio 2 d. numato galimybę šalims individualiai susitarti dėl nemokamų atostogų trukmės ir suteikimo laiko. Nemokamų atostogų suteikimas taip pat gali tapti viena iš išeičių COVID-19 viruso plitimo prevencijos situacijoje, tačiau dar kartą pabrėžtina, kad toks susitarimas turi atitikti darbo santykių šalių valią.

4. Darbo laiko normos sumažinimas (susitarimas dėl ne viso darbo laiko). Toks susitarimas reglamentuojamas DK 40 str. Šiuo atveju darbo sutarties šalys susitaria dėl darbo laiko normos, kuri yra mažesnė, negu darbuotojui pagal jo darbo veiklą taikoma darbo laiko norma. Pavyzdžiui, vietoje įprastų 40 valandų per savaitę šalys gali sulygti, kad laikinai (iki koronaviruso grėsmės sumažėjimo ar išnykimo) darbuotojas darbo funkcijas vykdys 30 valandų per savaitę ar dar mažiau. Be to, toks susitarimas gali būti derinamas ir su nuotolinio darbo susitarimu. Kompromisas šiuo atveju pasiekiamas ta prasme, kad darbdavys taupydamas kaštus atitinkamai moka proporcingai mažesnį darbo užmokestį darbuotojui, o darbuotojas visiškai nepraranda darbo įgūdžių ir pajamų.

5. Dar vienas iš galimų kompromisų yra darbo laiko režimo, kaip darbo sutarties sąlygos, pakeitimas. Pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad vietoje nekintančios darbo dienos trukmės ir darbo dienų per savaitę skaičiaus darbuotojas dirbs pagal lankstų darbo grafiką ar individualų darbo laiko režimą (DK 113 str.).


Galimi darbdavio sprendimai

Jeigu susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo, visgi, nepavyko pasiekti, darbdavys gali imtis tam tikrų veiksmų savo iniciatyva, tačiau tokie veiksmai nebūtinai gali būti palankūs darbuotojui.

1. Darbdavys gali skelbti prastovą, kaip tai numatyta DK 47 str. Prastova laikoma tokia situacija, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei. Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu 3 darbo dienoms, darbuotojui nuo 3 dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną tokiu atveju mokama vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, už antrą – trečią dieną 2/3 vidutinio darbo užmokesčio. Bet kuriuo atveju tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma).

Šiuo aspektu svarbus klausimas, kaip vertinti situaciją, kai, pavyzdžiui, darbdavys pats savo valia nėra nusprendęs skelbti prastovos, tačiau dėl ekstremalios padėties gaunamas įsakmus institucijos nurodymas nebevykdyti tam tikros veiklos (ugdymo, viešųjų renginių, viešojo maitinimo ir kt.). Autoriaus nuomone, jeigu dėl ekstremalios situacijos valdymo institucija nurodė nebevykdyti tam tikros veiklos, tačiau nenustatė, kaip tokiu atveju bus kompensuojamos darbuotojo negautos pajamos, tokia situacija vis tiek atitinka prastovos požymius. Tai reiškia, kad dėl darbo santykių specifikos darbdavys šiuo atveju prisiima situacijos, kai dėl objektyvių priežasčių (institucijos nurodymo) negalima darbuotojui suteikti darbo sutartimi sulygtą darbą, išlaidas. Manytina, kad darbo santykių prasme tai nėra force majeure situacija, atleidžianti darbdavį nuo DK 47 str. numatytų sumų mokėjimo.

Paminėtina ir tai, kad LR Vyriausybės iniciatyva yra teikiamas DK 47 str. pakeitimo projektas, kuriuo būtų numatyta, jog darbdavys gali skelbti prastovą ir tuo atveju, kai LR Vyriausybė paskelbia valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir, siekiant užtikrinti darbuotojo ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbuotojas dėl objektyvių priežasčių ne dėl jo kaltės neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu ir (ar) nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Visgi, tokiu pagrindu paskelbus prastovą išimtys dėl jos apmokėjimo nėra numatytos, nebent institucijos savo sprendimais nuspręstų nustatyti ir konkrečią prastovų apmokėjimo tvarką ne iš darbdavio lėšų.

2. Dalinis darbas. Ši darbo forma buvo įtvirtinta naujojo DK 48 str. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis LR Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Tokiu atveju egzistuoja galimybė nustatyti iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnį darbo laiką, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką LR nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas darbdaviui nustatyti dalinį darbą yra Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimas dėl dalinio darbo išmokos skyrimo. Atsižvelgiant į 2020 m. kovo 12 d. LR Ministro Pirmininko viešai išsakytus teiginius galima manyti, kad greitu metu būtent ir bus priimtos papildomos priemonės dėl dalinio darbo įgyvendinimo galimybių.

3. Kraštutinis darbdavio sprendimas gali būti nutraukti darbo santykius su dalimi darbuotojų. Paprastesnio atleidimo iš darbo pagrindo ar tvarkos dėl panašios situacijos į COVID-19 viruso plitimo prevenciją DK nenumato. Visgi, DK 57 str. 1 d. 1 p. įtvirtina galimybę darbdaviui nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Pavyzdžiui, jeigu dėl COVID-19 viruso plitimo sumažės darbdavio veiklos pajamos ar tam tikros darbuotojų vykdomos darbo funkcijos nebeatsipirks, tai gali tapti priežastimi mažinti darbuotojų skaičių ar atsisakyti tam tikrų jų atliekamų funkcijų ir vykdyti darbo sutarčių nutraukimus darbdavio iniciatyva be darbuotojų kaltės. Žinoma, tokiu atveju darbuotojai būtų įspėjami, jiems būtų išmokamos išeitinės išmokos DK 57 str. 7-9 d. numatyta tvarka.

Kitos aptartinos situacijos, kylančios darbe dėl COVID-19 viruso plitimo

2020 m. kovo 12 d. pranešta, kad Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo sprendimu, įvedama privaloma keturiolikos dienų saviizoliacija. Taigi šios publikacijos rengimo metu galioja tvarka, kuomet asmeniui, sugrįžusiam iš COVID-19 viruso paveiktų teritorijų ar turėjus sąlytį su patvirtintu naujojo koronaviruso atveju, jis gali gauti nedarbingumo pažymėjimą izoliavimuisi namuose (saviizoliacijai) 14-likos dienų laikotarpiui. Šiuo atveju darbdavys, žinodamas apie tokias aplinkybes, turėtų papildomai informuoti darbuotoją apie tokią galimybę, o darbuotojui nesiimant jokių veiksmų netgi apsvarstyti apie tai pranešti įgaliotai institucijai.

Kita svarbi garantija darbuotojams, auginantiems vaikus, yra ta, kad 14-likos dienų nedarbingumą gali gauti tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai švietimo įstaigose nustačius infekcijos plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti mažamečius vaikus (darželinukus, pradinukus). Toks režimas Lietuvoje nustatytas nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d.

Paminėtinas ir dar vienas svarbus bei praktikoje iškylantis klausimas: kaip traktuoti situaciją, kai darbuotojas motyvuodamas baime vykti į darbą dėl naujojo koronaviruso plitimo, darbdavio neužtikrinamų saugumo reikalavimų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo tiesiog neatvyksta į darbą. Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų būti laikoma pravaikšta, kaip šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, tačiau kiekvienu atveju į situaciją reikia pažvelgti individualiai, juolab, kai DK 58 str. 5 d. numatyta, jog atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė. Pavyzdžiui, jeigu būtų atšauktas sprendimas suteikti nedarbingumą asmenims, kurie augina mažamečius vaikus, o ugdymo įstaiga yra uždaryta, darbuotojui neatvykus į darbą tokią situaciją siūlytina vertinti ir DK 28 str. kontekste. Taip pat, jeigu darbdavys dėl naujojo koronaviruso plitimo nevykdo LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimų (sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais), darbuotojas gali darbo funkcijas atsisakyti vykdyti remdamasis DK 159 str. 1 d. Paskutinis aspektas, dėl kurio praktikoje kyla klausimų, yra dėl galimybių darbdaviui inicijuoti sveikatos patikrinimą tų darbuotojų, kuriuos jis įtaria sergant naujuoju koronavirusu. Vadovaujantis LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 18 str. 5 d. asmenims, įtariamiems, kad serga, ar susirgusiems pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis arba tapusiems šių ligų sukėlėjų nešiotojais, iki bendrosios praktikos gydytojo leidimo draudžiama tęsti tokius darbus, kurie nurodyti LR Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 patvirtintame darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąraše (Sąrašas). Kitaip tariant, jeigu darbdavys įtaria, kad asmuo serga naujuoju koronavirusu, tačiau toks asmuo dirba darbą, kuris neįvardintas Sąraše, vienašališkas nurodymas asmeniui pasitikrinti sveikatą nebūtinai bus teisėtas. Žinoma, išskyrus aukščiau nurodytą situaciją, kai turima žinių, kad darbuotojas grįžo iš COVID-19 viruso paveiktų teritorijų ir nesilaikė saviizoliacijos. Visgi reikia paminėti, kad 2020 m. kovo 12 d. LR Vyriausybė nusprendė inicijuoti DK 49 str. papildymą, kuriame būtų numatyta, jog LR Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per 1 darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas. Kol kas šis DK pakeitimas nėra priimtas ir įsigaliojęs.


Mantas Mikalopas, ILAW partneris, advokatas

Straipsnis publikuotas portale 15min.lt

Teisininkai

mantas_1611949550-b185f78d0ac8885e5ce0f5bb29a956e7.png
Mantas Mikalopas
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
mantas.mikalopas@ilaw.legal

COVID-19: Nedarbo draudimo išmoka - tvarka ir dydis

Šiandien tiek verslams, tiek darbuotojams kyla klausimas, kas naudingiau: prastova ar nedarbo draudimo išmoka. Žemiau pateikiam nedarbo draudimo išmokos gavimo tvarką bei jos dydžius tam, kad būtų lengviau įsivertinti kaip naudingiau ir geriau elgtis abiem darbo santykių šalims.

Kaip žinia, netekus darbo galima iš karto kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba, gavusi prašymą (kartu pateikiant asmens dokumentą, prašymą dėl bedarbio statuso suteikimo ir asmens sąskaitą) skirti nedarbo išmoką, duomenis perduoda SODRAI, kuri ir skiria išmoką. Prašymas gali būti pateiktas asmeninėje SODROS paskyroje gyventojui. Taip pat bet kuriame SODROS ar Užimtumo tarnybos skyriuje, bet tik pasibaigus karantino laikotarpiui.

Nedarbo išmoką galima gauti:

  • Jei darbuotojas buvo draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu, t.y. dirbo pats arba už jį buvo mokamos nedarbo socialinio draudimo išmokos;
  • Darbuotojas buvo užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas;
  • Užimtumo tarnyba nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių;
  • Per paskutinius 30 mėnesių iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos darbuotojas turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.

Nedarbo išmoka skiriama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo. Sužinoti ar išmoka skirta galima: 1) Užimtumo tarnyboje, kurioje pateiktas prašymas; 2) prisijungus prie asmeninės SODROS paskyros ir uždavus paklausimą; 3) SODRAI telefonu 1883.

Nedarbo išmoka pradedama mokėti nuo 8 po įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos išskyrus:

  • Kai darbuotojas atleistas iš darbo dėl jo kaltės (DK 58 str.), tuomet nedarbo socialinio draudimo išmoka pradeda mokėti praėjus trims mėnesiams nuo įsiregistravimo dienos;
  • Kai darbuotojas yra atleistas iš darbo ir jam paskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija šalių susitarimu, tuomet nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo, už kiek priskaičiuota išeitinė išmoka ar kompensacija;
  • Kai gaunama ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmoka ar ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka, paskirta iki įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos, nedarbo išmoka pradedama mokėti ne anksčiau, nei baigiasi šių išmokų mokėjimo laikas.

Tad atleidimo iš darbo pagrindas yra itin svarbus nedarbo išmokos gavimui.

Nedarbo išmoka pervedama į bedarbio asmeninę banko sąskaitą,

Nedarbo išmokos mokamos už praėjusį mėnesį nuo mėnesio 20 dienos iki mėnesio pabaigos.

Nedarbo  išmoką sudaro dvi dalys – pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 EUR, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio ir išmokos mokėjimo mėnesio (pirmais mėnesiais mokama daugiau, vėliau – mažiau). Nedarbo išmokos kintamoji dalis:

  • 1-3 nedarbo išmokos mokėjimo mėnesį – 38,79 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų (visos pajamos, nuo kurių mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos)
  • 4-6 mėnesį –  31,03 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.
  • 7-9 mėnesį –  23,27 proc. asmens vidutinių draudžiamųjų pajamų.

Nedarbo išmokama mokama 9 mėnesius. Nedarbo išmokos mokėjimas gali būti pratęsiamas:

  • 2 mėnesiams, jei nedarbo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės  pensijos amžiaus darbuotojui likę daugiau kaip 5 metai ir nėra paskirta išankstinė senatvės pensija;
  • Iki 30 dienų, jei nedarbo išmokos mokėjimo metu asmuo tapo laikinai nedarbingu dėl ligos ar traumos. Išmokos mokėjimas pratęsiamas tiek dienų, kiek asmuo sirgo, bet ne ilgiau nei 30;
  • Bedarbiams, kurie savanoriškai gydėsi nuo priklausomybių, bet ne ilgiau kaip 28 dienoms;
  • Nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jei asmeniui nedarbo išmokos mokėjimo metu išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.

Nedarbo išmokos mokamos tik bedarbio statusą turintiems asmenims, tad jis nutraukiamas, sustabdomas ir atnaujinamas gavus duomenis apie statuso nutraukimą ar sustabdymą.

Vienareikšmiškai atsakyti kas dabartiniu atveju geriau: ar prastova, ar bedarbio statusas ir nedarbo išmoka, sunku, nes nedarbo išmokos ir darbdavio mokamos prastovos dydis priklauso nuo darbuotojo gautų pajamų, tad kiekvienas atvejis yra individualus. Jei darbdavys prastovos laikotarpiu mokės MMA (DK leidžia mokėti ir daugiau) yra galimybė išsaugoti darbo vietą, tikėtina, kad geriau ir naudingiau yra likti prastovoje, tačiau, kaip ir nurodyta aukščiau, kiekvienas atvejis yra itin individualus.

Dar kartą pažymime, kad darbo vietų išsaugojimas darbdaviui COVID-19 viruso šviesoje yra prioritetinis, o atleidžiant darbuotojus yra privaloma laikytis DK nustatytų pagrindų, įspėjimų, terminų bei išmokų dydžių.

Esant bet kokiems papildomiems klausimams ILAW advokatų profesinės bendrijos teisininkų komanda yra pasirengusi padėti.

Teisininkai

ruta-globyte-ilaw_1563954069-f7a2cb0674c5ee8a88b4edc71fd12854.png
Rūta Globytė
Asocijuota partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
ruta.globyte@ilaw.legal

COVID-19: Nemokamų atostogų suteikimas

Įvedus karantiną kyla klausimų dėl nemokamų atostogų ir suteikimo pasekmių. Nemokamos atostogos suteikiamos darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu.

Nemokamų atostogų laikotarpis nelaikomas draudiminiu, todėl tai gali turėti tam tikras pasekmes.

Jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir jeigu šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir jie nėra priskiriami prie asmenų tam tikrų kategorijų (pvz. studentai, gaunantys pensiją, kt.), iki kitų metų gegužės 1 d. privalo sumokėti 6,98 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Tai reiškia, kad jei nemokamos atostogos trunka ilgiau nei 1 mėnesį, tai reiškia, kad už jį nėra mokamos valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, todėl pastarąsias susimokėti reikia savarankiškai.

Dėl nutrūkusio VSD įmokų mokėjimo nekaupiamas stažas ligos, motinystės, vaiko priežiūros išmokoms.

Nemokamų atostogų metu susirgęs žmogus negali gauti ligos išmokos, o slaugydamas šeimos narį – slaugos išmokos.

Vėliau prireikus registruotis Lietuvos darbo biržoje, nedarbo išmoka būtų mažesnė arba jos iš viso nebūtų galima skirti, jei žmogus nebus sukaupęs teisės aktuose numatyto nedarbo draudimo stažo – 12 mėnesių per paskutinius 30 mėn.

Svarbu žinoti, kad tuo laikotarpiu draustumas privalomuoju sveikatos draudimu nenutrūksta, todėl jo garantuojamomis medicininėmis paslaugomis naudotis galima įprastai.

PSD įmokos tarifas yra 6,98 proc. nuo minimalios mėnesinės algos – šiuo metu tai sudaro 42,37 eurų.

Kaip minėta nemokamų atostogų metu savarankiškai draustis nereikia tais atvejais, kai žmogus yra draudžiamas valstybės lėšomis – yra neįgalus, gauna pensiją, turi sukaupęs būtinąjį stažą pensijai ir pan. arba moka PSD įmokas nuo pajamų gaunamų pagal autorinę sutartį, individualios veiklos pažymą ir kt.

Nedraudiminiai laikotarpiai susidaryti gali ir dėl kitų priežasčių: atostogos kvalifikacijai tobulinti, kūrybinės atostogos, mokymosi atostogos, nušalinimo nuo darbo (pareigų) laikotarpiai, pravaikštos, kt.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas atsirado to asmens nemokamų atostogų metu ligos išmoka pradedama mokėti nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

Taigi, esant nemokamoms atostogoms, darbuotojui pačiam  reiktų susimokėti sveikatos draudimo įmoką, nebent susitartų su darbdaviu, kad jis padengs šias išlaidas. Jei darbuotojas vieną mėnesį nemokamose atostogose, o kitą mėnesį dirba, po to vėl nemokamose ir pan. – reiktų susimokėti tik už tuos mėnesius, kai pilnai buvo nemokamos atostogos. 

 

Teisės aktai:

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/e676a351396e11e79f4996496b137f39

55. Jeigu pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims už kalendorinį mėnesį nėra apskaičiuota pajamų, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, ir jeigu šie asmenys nevykdo jokios kitos veiklos, dėl kurios atsirastų prievolė patiems (už juos) mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip kitai draudžiamųjų asmenų kategorijai priklausantiems asmenims, ir jie nėra priskiriami prie asmenų, išvardytų Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje, šie asmenys už kalendorinį mėnesį kaip asmenys, nepriskiriami išvardytiems Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 1–6 ir 8 dalyse ir šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje asmenims, iki kitų metų gegužės 1 d. privalo sumokėti 9 procentų minimaliosios mėnesinės algos, galiojančios mėnesio, už kurį mokama įmoka, paskutinę dieną, dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Teisininkai

to_1611950998-f0d9864c6ebdc2b8cc28354a205610ab.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
tomas.bagdanskis@ilaw.legal

COVID-19: Darbuotojų situacijos valdymas siekiant išsaugoti darbuotojus

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) numato bendrą draudimą tvarkyti asmenų sveikatos duomenis, tačiau epidemijų atveju, numatoma išimtis, kai tvarkyti duomenis būtina dėl viešojo intereso priežasčių visuomenės sveikatos srityje. Darbdavys turi teisę, nepažeisdamas BDAR, iš savo darbuotojų gauti informaciją apie tai, ar jiems yra pasireiškusių COVID-19 viruso simptomų, ar yra nustatyta COVID-19 diagnozė, ar darbuotojas buvo išvykęs į užsienio šalį, ar turėjo kontaktą su sergančiu COVID-19 ir kitą informaciją, kuri yra būtina apsaugoti darbuotojus, klientus ir vykdyti savo, kaip darbdavio pareigas. Tačiau svarbu žinoti, kad šios informacijos darbdavys negali skleisti viešai ir be pagrindo dokumentuoti (jei tai nėra būtina įrodyti darbdavio pareigų vykdymą arba tokio reikalavimo nenumato teisės aktai). Būtina prisiminti, kad darbdavys neturi teisės vykdyti kitų kompetentingų institucijų funkcijų, pavyzdžiui, informuoti kitus asmenis apie tai, kad konkretus darbuotojas serga COVID-19, nebent pagal situaciją tai yra būtina siekiant nedelsiant apsaugoti kitus asmenis.

Jei darbuotojas grįžo iš užsienio valstybių arba turėjo kontaktų su asmenimis iš rizikos zonos šalių, darbdavys turėtų tokį darbuotoją įpareigoti dirbti iš namų, taip pat imtis papildomų reikalingų priemonių siekiant apsaugoti likusius darbuotojus. Jeigu nuotolinis darbas nėra įmanomas, reiktų vadovautis naujai priimtu DK 49 str. pakeitimu (31 d.): Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, siekiant užtikrinti darbuotojų ir trečiųjų asmenų sveikatos apsaugą, darbdavys privalo darbuotojui, kurio sveikatos būklė kelia grėsmę kitų darbuotojų sveikatos saugumui, motyvuotu raštu pasiūlyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavio pasiūlyme darbuotojui dirbti nuotoliniu būdu turi būti nurodyta siūlymo dirbti nuotoliniu būdu priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Darbuotojas per vieną darbo dieną privalo raštu informuoti darbdavį apie sutikimą dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui nesutikus dirbti nuotoliniu būdu ar nepateikus darbdaviui atsakymo į darbdavio pasiūlymą dirbti nuotoliniu būdu, darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo termino darbuotojo atsakymui į darbdavio pasiūlymą pateikti dienos raštu nušalina darbuotoją nuo darbo, neleisdamas jam dirbti ir nemokėdamas darbo užmokesčio. Darbdavio sprendime nušalinti darbuotoją nuo darbo turi būti nurodyta, kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis pagrindas.

Taigi, plintant virusui, saugiausia opcija būtų užtikrinti darbuotojų darbą nuotoliniu būdu. Skiriant šį darbo būdą, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų (jeigu dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai nesukeltų per didelių sąnaudų). Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.

Sumažėjus darbo apimtims, darbdavys darbuotojo prašymu gali suteikti atostogų (kasmetines apmokamas arba neapmokamas). Visgi darbdavys negali versti darbuotojų panaudoti kasmetines atostogas būtent tuo laiku, kuomet yra rekomenduojama neatlikti darbo funkcijų darbovietėje dėl naujojo koronaviruso sklaidos.

Galimais kompromisais taip pat galėtų būti darbo laiko normos mažinimas, kuomet susitariama, jog, pavyzdžiui, vietoje įprastų 40 valandų per savaitę šalys gali sulygti, kad laikinai (iki koronaviruso grėsmės sumažėjimo ar išnykimo) darbuotojas darbo funkcijas vykdys 30 valandų per savaitę ar dar mažiau, arba darbo laiko režimo pakeitimas.

Tėvai, įtėviai, seneliai bei globėjai, t. y. darbuotojai, auginantys vaikus, švietimo įstaigose nustačius infekcijos plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti mažamečius vaikus (darželinukus, pradinukus), gali gauti 14-likos dienų nedarbingumą. Dabartinio Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 str. 4 d. numato, kad dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo ir dėl to atsiradusios būtinybės prižiūrėti pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programą ugdomą vaiką, ligos išmoka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ir kt. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Ligos išmoka po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba pasibaigus draudimo laikotarpiui mokama, jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl vaiko priežiūros, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos arba draudimo laikotarpio pabaigos. Šiuo metu yra parengtas ir bus svarstomas šio įstatymo pakeitimo projektas, kuris siūlo minėtas nuostatas papildyti šiuo: kai infekcijų plitimą ribojantis režimas arba valstybės lygio ekstremalioji situacija tęsiasi ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, paskirta ir mokėta ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip iki atitinkamai atšaukiamas infekcijų plitimą ribojantis režimas arba atšaukiama valstybės lygio ekstremalioji situacija arba sueina jos paskelbimo terminas.

Jeigu nėra galimybės užtikrinti darbo nuotoliniu būdu, dėl susidariusios situacijos jaučiamas darbo trūkumas ir ankstesnių minėtų susitarimų nepavyko pasiekti, darbdavys pagal naujausius DK 47 str. pakeitimus esant paskelbtai ekstremaliai situacijai ir karantinui taip pat gali fiksuoti prastovą.Tokiu atveju prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos darbo užmokestį, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma. Darbdaviui, išskyrus valstybės ir savivaldybės institucijas ar įstaigas, profesines sąjungas, religines bendruomenes (bendrijas) ar asociacijas, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir nustatyta tvarka  Jei darbuotojas dirba ne pilnu etatu, ši garantuota darbo užmokesčio dalis mažintina proporcingai. Taip pat paminėtina, kad priėmus užimtumo įstatymo pakeitimus privataus sektoriaus darbdaviai turės teisę gauti subsidijas darbo užmokesčiui, kurių dydis bus apskaičiuojamas procentais nuo darbuotojo priskaičiuoto darbo užmokesčio. T. y. už prastovos skelbimą dėl ekstremalios padėties ir karantino bus kompensuojama 60% apskaičiuotų lėšų arba 90% apskaičiuotų lėšų (LRV nutarimu nustačius apribojimus ūkinės veiklos sektoriuose), bet ne daugiau kaip MMA. Ekstremaliosios situacijos ar karantino metu subsidija darbo užmokesčiui bus mokama iki 3 mėnesių. Darbdaviai, kuriems bus mokama subsidija, darbo vietas turės išlaikyti ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

Darbo kodekso 48 straipsnyje įtvirtinta dar viena opcija – dalinis darbas. Dalinis darbas gali būti nustatomas, kai dėl svarbių ekonominių priežasčių, objektyviai esančių tam tikroje teritorijoje ar ūkinės veiklos sektoriuje ir pripažintų tokiomis LR Vyriausybės, darbdavys negali suteikti darbuotojams darbo ir yra grupės darbuotojų atleidimo iš darbo prielaidos. Tokiu atveju egzistuoja galimybė nustatyti iki pusės darbuotojo darbo laiko normos trumpesnį darbo laiką, kai dėl darbo laiko sutrumpinimo sumažėjęs darbo užmokestis darbuotojui kompensuojamas, išmokant dalinio darbo išmoką LR nedarbo socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisininkai

mantas_1611949550-b185f78d0ac8885e5ce0f5bb29a956e7.png
Mantas Mikalopas
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
mantas.mikalopas@ilaw.legal

COVID-19: Koronavirusas kaip nenugalima jėga (force majeure)

Kitas galimas veikimo būdas – įrodyti, jog Jūsų įmonėje susidarę sunkumai yra nulemti force majeure (nenugalima jėga). Su nenugalima jėga susidūrusi sutarties šalis turi teisę stabdyti savo įsipareigojimų vykdymą tol, kol neišnyksta force majeure aplinkybės, o jei tokia situacija trunka ilgą laiką, galimas sutarties nutraukimas. Sąlygos pripažinti, jog veikia force majeure, yra analogiškos, kaip ir norint pakeisti sutartį pasikeitusių aplinkybių pagrindu. Pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo nenugalimos jėgos aplinkybės (kliūties) atsiradimo momento arba nuo pranešimo momento, jei nepranešama laiku, tad apie susidariusią nenugalimos jėgos situaciją kita sandorio šalis – tiekėjai, klientai, partneriai – turi būti informuoti nedelsiant. Laiku nepranešusi apie susidariusią situaciją ir įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų buvę išvengta, atlyginimą. Nenugalimos jėgos atveju netaikoma civilinė atsakomybė, t. y. nemokami delspinigiai ir baudos, šalis atleidžiama nuo nuostolių atlyginimo bei kitų sutartyje numatytų sankcijų (išskyrus prievolę mokėti palūkanas).

Atsižvelgiant į koronoviruso sukeliamas pasekmes verslo sektoriams, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai oficialiai nurodė, kad Covid-19 yra viena iš aplinkybių, galinčių būti pripažinta nenugalima jėga. Visgi norint gauti force majeure aplinkybes liudijančias pažymas, Rūmams turės būti pateikti argumentai ne tik apie tai, kad egzistuoja su koronavirusu susijusių aplinkybių, sukėlusių sunkumų įmonei vykdyti sutartinius įsipareigojimus - vien ekstremalios situacijos paskelbimas savaime neatleidžia verslo subjektų nuo prievolių vykdymo, - bet ir pagrįsta, jog būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą. Tai reiškia, jog kiekvienąkart  force majeure buvimas yra nustatomas konkrečiu atveju, atsižvelgus į faktines aplinkybes.

Jeigu su Jumis sutartį sudariusi šalis ketina pritaikyti nenugalimos jėgos argumentą bent laikinam įsipareigojimų nevykdymui, pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar tikrai nėra galimybės vykdyti sutartį alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, kiek pakeitus sutarties sąlygas (anksčiau minėto CK 6.204 straipsnio pagrindu sulygus kitokius terminus, pakeitus kainą, tiekėjus ir pan.), ir jei tokia galimybė yra, pabandyti susitarti dėl sutarties išsaugojimo ir jos vykdymo pagal atnaujintas sąlygas.

Atvejais, kuomet sutartis jau pradėta vykdyti, galimas restitucijos taikymas, atsižvelgiant į kitos šalies patirtas išlaidas iki nenugalimos jėgos pasireiškimo, bei dalinis apmokėjimas už paslaugas ar prekes.

Teisininkai

asta-transparent-001_1695733543-8054ce34d5df93f6a463e64d03ad2605.png
Asta Macijauskienė
Partnerė, advokatė


COVID-19: Sutartinių įsipareigojimų vykdymas
Civilinio kodekso 6.204 straipsnis numato, jog jeigu sutarties vykdymo metu atsiranda aplinkybės, kurios nebuvo žinomos iki sutarties sudarymo, o jos sudarymo metu šių aplinkybių nebuvo galima numatyti ir nukentėjusi šalis negali jų kontroliuoti bei nėra prisiėmusi tokių aplinkybių atsiradimo rizikos ir būtent dėl šių aplinkybių iš esmės padidėja įsipareigojimų įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas sutarties įvykdymas, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Minėtos aplinkybės laikomos sutarties vykdymo suvaržymu ir apie jas turi būti pranešta tuoj po jų atsiradimo, kartu pateikiant pagrįstą ir motyvuotą prašymą pakeisti sutartį. Savaime suprantama, jog šalyje skelbiamas karantinas yra pakankamai svari priežastis prašyti sutarties pakeitimo. Aišku, pats toks kreipimasis nesuteikia teisės šaliai vienašališkai pakeisti sutartį, kita sandorio pusė turi sutikti su pasiūlytais pakeitimais. Neradus sutarimo, galima ginčą spręsti teisme, kuris priims sprendimą arba nutraukti sutartį, arba pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

Teisininkai

asta-transparent-001_1695733543-8054ce34d5df93f6a463e64d03ad2605.png
Asta Macijauskienė
Partnerė, advokatė


COVID-19: Ką daryti, jei negalite laiku sumokėti mokesčių?

Jeigu laiku neišgalite sumokėti mokesčių, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnį  turite teisę kreiptis į VMI prašydami atidėti arba išdėstyti laiku nesumokėtus mokesčius (mokestinę nepriemoką). Analogiškai, jei mokesčio mokėjimo pradelsimo šiuo metu dar nėra, bet akivaizdu, kad Jūs negalėsite laiku sumokėti mokesčio, turite teisę pateikti prašymą atidėti arba išdėstyti būsimos mokestinės nepriemokos mokėjimą jai dar nesusidarius, bet ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokesčio sumokėjimo termino pabaigos. Prieš kreipdamiesi dėl mokesčio atidėjimo ar išdėstymo, Jūs jau turite būti pateikę VMI atitinkamą mokesčio deklaraciją, t. y. turi būti žinoma ir deklaruota mokėtino mokesčio suma, kurios sumokėjimą prašote atidėti ar išdėstyti. Tiesa, toks prašymas neįpareigoja VMI, todėl turėtumėte argumentuoti, kodėl šiuo metu negalite sumokėti visos sumos (pvz., negautos pajamos dėl valstybės nurodymo stabdyti tam tikrą veiklą pandemijos metu; sumokėjus reikiamas sumas Jūsų padėtis taptų kritiška, grėstų nemokumas ir negalėtumėte vykdyti kitų savo įsipareigojimų, tokių kaip mokėti atlyginimus darbuotojams, ir pan.), ir kad mokesčių mokėjimo atidėjimas ar išdėstymas stabilizuotų Jūsų finansinę būklę ir mokesčio sumokėjimas taps realiai įmanomas. VMI yra paskelbusi kriterijus, kuriais vadovaudamasi sprendžia, ar Jūsų prašymą tenkinti (juos galite rasti čia).

Reiktų atkreipti dėmesį, jog kreipiantis dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ar atidėjimo kartu būtina prašyti, kad VMI  taip pat nepradėtų arba sustabdytų (jei kreipimosi metu jau pradėta) nepriemokos išieškojimą iki mokestinės paskolos sutarties sudarymo dienos.

Prašymas ir prašymui nagrinėti reikalingi dokumentai priimami elektroniniu būdu per VMI portalo Mano VMI sritį.

Taip pat dviems savaitėms pratęsiamas avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminas: įmonės už pirmąjį šių metų ketvirtį avansinio pelno mokesčio deklaraciją galės pateikti iki kovo 30 d.

VMI 2020 m. kovo 18 d. įsakymu „Dėl atidedamo gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo termino" 2019 m. mokestinio laikotarpio nuolatinių Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo, apskaičiavimo ir sumokėjimo terminas atidėtas iki 2020 m. liepos 1 dienos. Šis pakeitimas yra tiesiogiai aktualus ne mokesčių išskaičiuojantiems asmenims (įmonėms), bet gyventojams (darbuotojams), kurie privalo(-ės) pateikti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją.

Šiomis aukščiau nurodytomis nuostatomis (dėl avansinio pelno mokesčio deklaracijos atidėjimo ir gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos teikimo atidėjimo) galima pasinaudoti savaime, dėl to jokio atskiro prašymo VMI teikti ar jos papildomai informuoti nereikia.

Remiantis VMI skelbiamais viešais išaiškinimais, pinigais, maistu, apsaugos priemonėmis medicinos įstaigas dėl Covid19 pandemijos remiančių verslininkų bei lėšas renkančių labdaros ir paramos fondų teikiama pagalba bus pripažįstama parama mokesčių tikslais. Todėl paramą gavę subjektai gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis: paramą gavusiems medikams ir medicinos įstaigoms papildomai mokėtini mokesčiai nuo gautos paramos nebus skaičiuojami. Neatlygintiną paramą suteikę verslo subjektai taip pat gali pasinaudoti mokesčių lengvatomis ir iš pajamų dukart atskaityti paramai skirtas išmokas - taip susimažindami mokėtiną pelno mokestį.

Be to, jei įmonės, PVM mokėtojos, paramą suteikia prekėmis, kurių pirkimo PVM buvo įtraukę į PVM atskaitą, tai ekstremalios situacijos metu dėl COVID-19 joms už tokias prekes nereikės apskaičiuoti suvartojimo privatiems poreikiams, neatsižvelgiant į suteiktos paramos vertę. Šių lengvatų taikymo tvarka yra plačiau paaiškinta VMI prie FM 2020 m. kovo 19 d. rašte Nr. (32.42-31-1E) RM-9867.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2020 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos Seime buvo įregistruoti bei šiuo metu yra svarstomi keli Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo projektai, kuriais ketinama mažinti pridėtinės vertės mokestį atskirų verslo sričių subjektams. Šiais projektais siūloma nustatyti, jog maitinimo ir gėrimų teikimo paslaugoms (išskyrus prekybą alkoholiniais gėrimais) būtų taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas (PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. IX-751), nustatyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą elektroninės žiniasklaidos priemonėms (PVM įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-4709). Taip pat siūloma numatyti, kad, apskaičiuodami PVM, pinigų apskaitos principą (apmokestinamųjų pajamų apskaitymą pagal jų gavimo faktą, o ne susidarymo momentą) galėtų taikyti įmonės, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 EUR (šiuo metu tokia galimybė apskritai nenumatyta), bei taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriams (PVM įstatymo 14 ir 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4673).

Įmonės turinčios muitinės administruojamų mokesčių (importo PVM, akcizų) skolų muitinei taip pat gali kreiptis į muitinę dėl muitinės administruojamų akcizų ir PVM išieškojimo sustabdymo, mokestinių paskolų sutarčių sudarymo neskaičiuojant palūkanų ir atleidimo nuo delspinigių. Prašymai teikiami e. paštu vilnius@lrmuitine.lt, kaunas@lrmuitine.lt arba klaipeda@lrmuitine.lt arba bendruoju Lietuvos muitinės el. paštu info@lrmuitine.lt.

2020 m. balandžio 3 d. ES Komisija priėmė sprendimą Nr. C(2020) 2146 final, kuriuo nuo importo mokesčių (importo PVM bei muitų) atleido iš trečiųjų valstybių importuojamas prekes, reikalingas kovai su COVID19 pandemija (atskirų rūšių medicininę įrangą, asmens apsaugos priemones ir pan.). Sprendimas galioja prekių importo procedūroms, atliekamoms/atliktoms nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. liepos 31 d. Tikslios atleidimo nuo importo mokesčių sąlygos, kurias turi atitikti importuojamos prekės, skelbiamos čia (lietuvių kalba).

ES Komisija taip pat yra atnaujinusi ir paskelbusi išsamų muitinės procedūrų /formalumų supaprastinimų ir jų vykdymo nuostatų, aktualių Covid-19 pandemijos sąlygomis, sąvadą. Sąvade Covid-19 pandemijos sąlygomis ES valstybių narių muitinėms rekomenduojama: (i) laikinai atleisti operacijų vykdytojus nuo prievolės teikti atskirus dokumentus muitinei apie importuojamas prekes (mažos vertės siuntas); (ii) arba teikti juos tik elektronine forma (pvz. prekių kilmės sertifikatus); (iii) pratęsti muitinės sprendimų priėmimo ir vykdymo terminus; (iv) taikyti kitus palengvinimus verslui, susiduriančiam su pandemijos iššūkiais. Daugiau informacijos pateikiama šioje nuorodoje: https://ec.europa.eu/taxation_customs/covid-19-taxud-response/guidance-customs-issues-related-covid-19-emergency_en.

Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai dėl paskelbto karantino ir koronaviruso pandemijos laikinai nevykdo veiklos (nesudaro ir nevykdo jokių sandorių; nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais; negauna pajamų, išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti apskritai laikinai atleidžiami ir nuo pačių mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo VMI (vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2009 m. kovo 31 d. viršininko įsakymu Nr. VA-28 patvirtintomis Taisyklėmis).

COVID-19: Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimas karantino metu

Praėjus jau daugiau nei pusei kovo, pats metas prisiminti, jog, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu (ABĮ), artėja metas eilinio kasmetinio visuotinio akcininkų susirinkimo (VAS) šaukimui – tai privalu padaryti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Tai reškia, jog įmonės, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, turi sušaukti VAS iki gegužės mėnesio.

Visuotinį akcininkų susirinkimą paprastai šaukia valdyba, o tais atvejais, kai i) įmonėje valdyba nesudaryta, ii) yra ne daugiau kaip pusė įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus arba iii) ABĮ numatytais atvejais ir terminais bendrovės valdyba nesušaukia VAS, jis turi būti šaukiamas bendrovės vadovo sprendimu. Taip pat susirinkimas gali būti sušaukiamas stebėtojų tarybos bei akcininkų, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, iniciatyva (išimtis – įmonės įstatuose numatytas mažesnis balsų skaičius).

Eilinio VAS metu, be kita ko, turi būti patvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui (JAR) turi teikti akcinės, uždarosios akcinės, kooperatinės, žemės ūkio bendrovės, valstybės ir savivaldybių įmonės, mažosios bendrijos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, viešosios įstaigos ir kitų teisinių formų juridiniai asmenys. Individualios įmonės, komanditinės ir tikrosios ūkinės bendrijos finansines ataskaitas privalo teikti tais atvejais, kuomet tai nurodyta jų steigimo dokumentuose.

Registrų centrui finansinės ataskaitos teikiamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo. Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir pateikimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) JAR yra tiesioginė įmonės vadovo pareiga. Už neteisingo finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą arba finansinių ataskaitų nepateikimą vadovams gresia administracinė atsakomybė nuo 200 Eur iki 3 000 Eur. Į finansinių ataskaitų nepateikimą Registrų centras nelinkęs žiūrėti pro pirštus – pernai metais už šį pažeidimą buvo surašyti 234 administracinių nusižengimų protokolai. Laiku metinių finansinių ataskaitų už 2019 metus nepateiksiantys labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir viešosios įstaigos gali prarasti turimą paramos gavėjo statusą.

Kasmetinio eilinio VAS metu be tvirtinamo metinio finansinių ataskaitų rinkinio taip pat priimami sprendimai dėl:

  • bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo;
  • dividendų paskirstymo;
  • metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams mokėjimo;
  • auditorius ar audito įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti rinkimo ir atšaukimo, nustatomos tokio audito paslaugų apmokėjimo sąlygos;
  • įmonės rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
  • kolegialių valdymo organų, t. y. stebėtojų tarybos ir valdybos, kurių kadencija baigiasi šio eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metais, perrinkimo;
  • įstatinio kapitalo mažinimo, siekiant akcininkams išmokėti bendrovės lėšų.

Primenama, jog kiekvienas VAS turi būti protokoluojamas, nebent priimtus sprendimus pasirašo visi bendrovės akcininkai arba bendrovėje yra tik vienas akcininkas.

Atkreipiamas dėmesys, jog šiuo metu ketinant sušauki VAS, rekomenduojama laikytis Vyriausybės patvirtintų ribojimų bei rekomendacijų plintančio koronaviruso kontekste. Jei dar nepaskelbėte apie planuojamą susirinkimą, geriausia jį sušaukti praėjus karantino terminui. Visgi, jei VAS jau suplanuotas, galimi keli veikimo būdai: perkelti susirinkimo datą po karantino, atšaukti susirinkimą arba paraginti akcininkus dalyvauti VAS bei balsuoti raštu užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį ir perduodant jį elektroninių ryšių priemonėmis.

Teisininkai

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė


COVID-19: Viešieji pirkimai, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą
2020 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymą, kuriuo perkančiosioms organizacijoms tik išimtiniais atvejais leista atlikti viešojo pirkimo procedūras nenustatant tiekėjo pašalinimo pagrindų ir iš tiekėjų nereikalauti pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų. Tačiau pažymėtina, kad tokios viešųjų pirkimų atlikimo procedūros yra leistinos tik išimtiniais atvejais, kai būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą, įskaitant visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugą. Įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atlikti pirkimus, kuriais siekiama viešojo intereso apsaugos, nedelsiant. Minėtuoju Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimu nustatyta, kad tais atvejais, kai atliekamas tarptautinis pirkimas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos, sutartys gali būti sudaromos netaikant ne tik pirkimo procedūrų reikalavimų, tačiau ir sutarties turiniui keliamų reikalavimų.

Teisininkai

aiste_1611944069-1faa39727b149da6dcdc57fa793049ba.png
Aistė Leščinskaitė
Vyresnioji teisininkė, advokatė


COVID-19: Baudžiamoji ir administarcinė atsakomybė

Du baudžiamosios atsakomybės atvejai:

1) už karantino taisyklių pažeidimą, jei dėl to susirgimas išplito (su pasekmėmis);

2) medicinos įstaigos oficialaus įspėjimo dėl bendravimo su kitais žmonėmis nepaisymas (baudžiamasis nusižengimas).

Baudžiamasis kodeksas:

277 straipsnis. Kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimas

1. Tas, kas pažeidė teisės aktų dėl sveikatos apsaugos reikalavimus ar užkrečiamųjų ligų profilaktikos kontrolės taisykles, jeigu dėl to išplito susirgimas ar kilo epidemija,

baudžiamas bauda arba areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

2. Tas, kas būdamas medicinos įstaigos informuotas apie savo ligą ir įspėtas dėl apsaugos priemonių, kurių jis privalo laikytis bendraudamas su žmonėmis, sukėlė pavojų kitam asmeniui užsikrėsti pavojinga infekcine liga, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

3. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai jame numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo.

4. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.

 

Už visus karantino taisyklių pažeidimus - administracinė atsakomybė.

Vadovui – atsakomybė už bet kokių karantino taisyklių pažeidimą (juridinoi asmens vadovui numatytos didesnės baudos).

ANK 45 str. 3 d. sunkiausias administracinės atsakomybės atvejis – už karantino taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti ligai (jei išplito – jau baudžiamoji atsakomybė).

Administracinių nusižengimų kodeksas:

45 straipsnis. Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas

1. Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas

užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos, sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms,

užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

 

46 straipsnis. Savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku

1. Savivaldybių tarybų sprendimų ar savivaldybių administracijų direktorių įsakymų dėl kovos su žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkiais ir epidemijomis nevykdymas ar vykdymas ne laiku

užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,

užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Teisininkai

audrius-pestininkas-ilaw_1563952971-fa895deb08a712b75c4f39e7ae47427c.png
Audrius Pėstininkas
Asocijuotas partneris, advokatas


COVID-19: Restruktūrizavimas kaip paskutinė galimybė išsigelbėti

Su itin rimtomis problemomis susiduriančiam verslui, atsidūrusiam prie bankroto ribos, galimybe suvaldyti iškilusius sunkumus gali tapti restruktūrizavimo procesas. Įmonei esant nemokiai, bet dar turint einamųjų sandorių ir galimybę atkurti mokumą ateityje, naujasis Nemokumo įstatymas suteikia galimybę restruktūrizuotis lengviau nei tai buvo įmanoma iki šiol.

Restruktūrizavimo proceso privalumai:

  • privaloma neteisminio finansinio nemokumo išsprendimo tvarka, t. y. galimybė juridiniam asmeniui susitarti su suinteresuotais asmenimis – kreditoriais, kurių civilines teises ir (ar) pareigas dėl jų suteikiamos pagalbos tiesiogiai sukuria, pakeičia ar panaikina šis susitarimas, – dėl pagalbos išsaugoti verslą, taip įmonei suteikiant progą išgyventi, o bankroto atveju šiems kreditoriams užsitikrinamas buvimas pirmojoje kreditorių eilėje;
  • restruktūrizavimo bylos iškėlimui pakanka pusės kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų atitinkamos grupės (kreditoriai vykstant restruktūrizavimo procesui skirstomi į: 1) kreditorius, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka; 2) kitus kreditorius) kreditorių reikalavimų sumos, pritarimo patvirtinant restruktūrizavimo planą;
  • restruktūrizavimo metu stabdomas delspinigių bei palūkanų mokėjimas;
  • Nemokumo įstatymo pagrindu suteikiama galimybė nutraukti bankroto bylą ir iškelti restruktūrizavimą, taigi pasikeitus aplinkybėms suteikiama galimybė lengviau išgelbėti verslą. Iškėlus restruktūrizavimo bylą, patvirtinti kreditorių reikalavimai bankroto byloje bus laikomi reikalavimais restruktūrizavimo byloje. Taigi net paskelbus bankrotą ir pradėjus bankroto procedūrą, išlieka pakankamai reali galimybė verslui „atsitiesti“.

Taip pat Nemokumo įstatyme numatyta galimybė parduoti įsipareigojimų nebegalintį įvykdyti juridinį asmenį kaip turtinį kompleksą arba išskirti juridinio asmens esminę dalį. Tokiu būdu galima išvengti turto vertės sumažėjimo bei sudaromos galimybės perleisti visą verslą kaip turtinį kompleksą – taip sudarant sąlygas investuoti pasiryžusiam pirkėjui ,,atgaivinti“ pasirinktą verslą. Tai naudinga ir įmonės pardavėjui, kreditoriams bei darbuotojams.

Teisininkai

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė


COVID-19: Visa informacija apie nedarbingumo pažymėjimus karantino laikotarpiu

Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną, darbuotojams tam tikrais atvejais nuotoliniu būdu išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Kokie tai atvejai, kaip ir kuriam laikui nedarbingumo pažymėjimai išduodami, nurodome žemiau.

1. Nedarbingumo pažymėjimai suaugusiojo izoliacijai

Tai atvejais, kai asmuo grįžo iš bet kurios užsienio šalies arba turėjo kontaktą su koronavirusu sergančiu ar galimai apsikrėtusiu asmeniu, tokiam asmeniui nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 14 kalendorinių dienų, t.y. tiek, kiek yra rekomenduojamas saviizoliacijos laikotarpis. Tokiam asmeniui nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik tada, kai neįmanoma darbo funkcijų atlikti nuotoliniu būdu ir darbe neskelbiama prastova. Pavyzdžiu galėtų būti šeimos nario grįžimas iš užsienio valstybės. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimas turėtų būti išduodamas grįžusiam asmeniui ir jei tokiam šeimos nariui pasireiškia koronaviruso simptomai, jis galėtų būti laikomas galimai užsikrėtusiu pagal teisės akto formuotę, tad nedarbingumo pažymėjimas galėtų būti išduodamas ir kartu gyvenančiam šeimos nariui (jei abiem asmenims neįmanoma organizuoti darbo nuotoliu). Ligos išmoka tokiu atveju yra 62,06 % nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių). Nedarbingumo priežastis – epideminė situacija.

2. Nedarbingumo pažymėjimas vaiko priežiūrai neveikiant mokykloms ir darželiams

Kai ekstremalios situacijos ir/ar karantino laikotarpiu valdžios institucijos nusprendžia, kad neveiks visos švietimo įstaigos, įskaitant pradines mokyklas bei darželius, tėvams, įtėviams, globėjams ar dirbantiems seneliams, atsiranda būtinybė prižiūrėti mažą vaiką ar vaiką su negalia, gali būti suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Toks nedarbingumo pažymėjimas 14 kalendorinių dienų arba tol, kol baigsis ekstremali situacija ir/ar karantinas, suteikiamas, kai prižiūrimas darželinukas, priešmokyklinukas, pradinukas ar mokyklą lankantis vaikas su negalia iki 21 m. Šios rūšies nedarbingumo pažymėjimas pratęsiamas kaskart po 14 kalendorinių dienų, o asmeniui mokama 65,94% dydžio nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – epideminė situacija, be to privalo būti nurodyti prižiūrimo vaiko duomenys.

3. Nedarbingumo pažymėjimas vaiko izoliacijai

Vaikams iki 14 m., kurie buvo bet kurioje užsienio šalyje be tėvų, įtėvių ar globėjų, jiems grįžus į Lietuvą, tėvams, įtėviams ar globėjams gali būti suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas 14 kalendorinių dienų tokių vaikų priežiūrai. Šiuo nedarbingumo pažymėjimu gali pasinaudoti tėvai, įtėviai, globėjai, budintys globėjai ar seneliai (pastarieji tik tuo atveju, jei vaiko tėvai negali dirbti nuotoliu ir jiems neskelbiama prastova). Tokiam asmeniui mokama 65,94% dydžio nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – epideminė situacija, be to privalo būti nurodyti prižiūrimo vaiko duomenys.

4. Nedarbingumo pažymėjimas neįgaliųjų ar vyresnio amžiaus asmenų priežiūrai užsidarius dienos centrams

Kai ekstremalios situacijos ir/ar karantino laikotarpiu draudžiama veikti dienos centrams, teikiantiems dienos ar trumpalaikę socialinę globą neįgaliesiems bei negalią turintiems vyresnio amžiaus asmenims, juos prižiūrintiems dirbantiems asmenims gali būti suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas 14 kalendorinių dienų ar ekstremalios situacijos ir/ar karantino laikotarpiui. Prižiūrint negalią turintį asmenį nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas neįgaliojo tėvams, įtėviams, globėjams. Jei priežiūra būtina pensinio amžiaus neįgaliam asmeniui, nedarbingumo pažymėjimas gali būti suteikiamas asmens sutuoktiniui, vaikams, įvaikiams ar globėjams. Pažymėjimas gali būti pratęsiamas kaskart po 14 kalendorinių dienų ir asmeniui mokama 65,94% dydžio  nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – epideminė situacija, be to privalo būti nurodyti prižiūrimo asmens duomenys.

5. Nedarbingumo pažymėjimas asmeniui, sergančiam sunkia lėtine liga

Asmenims, sergantiems sunkiomis lėtomis ligomis (ŽIV, piktybiniai navikai, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos su lėtiniu širdies nepakankamumo 2-4 laipsnio, lėtinės kvėpavimo organų ligos su kvėpavimo nepakankamumu, lėtinės inkstų ligos su inkstų nepakankamumu, būklė po autologinės kaulų čiulpų ir organų transplantacijos, ligos, kurios šiuo metu yra gydomos bendra ar selektyvia chemoterapija ar radioterapija ir ligos, po kurių gydymo šiais metodais nepraėjo dveji metai, ligos, kurios šiuo metu gydomos imunosupresija atitinkančia metilprednizolono 10 mg/kg per dieną ir ligos, nuo kurių gydymo šiuo būdu pabaigos nepraėjo 6 mėnesiai, įgimtas imunodeficitas, kitos sunkios lėtinės ligos, kai taikomas imunosupresinis gydymas), ekstremalios situacijos ir/ar karantino metu gali būti išduodami nedarbingumo pažymėjimai 14 kalendorinių dienų arba kol baigiasi ekstremali situacija ir/ar karantinas, nes kyla didesnė rizika užsikrėsti koronavirusu (tik tai atvejais, jei neįmanoma dirbti nuotoliu ir neskelbiama prastova). Pažymėjimas gali būti pratęsiamas kaskart po 14 kalendorinių dienų ir asmeniui mokama 62,06% dydžio nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – epideminė situacija, be to privalo būti nurodyta lėtinė liga ir darbovietė.

6. Didesnė ligos išmoka, susirgus atliekant profesines pareigas

Asmenims atliekantiems profesines pareigas, kurių metu yra neišvengiamas kontaktas su koronavirusu sergančiu asmeniu, išduodami nedarbingumo pažymėjimai iki tol, kol asmuo vėl tampa darbingas ir mokama didesnė - 77,58% dydžio nuo darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – profesinė liga.

Susirgus koronavirusu asmeniui, kuris susirgo neatlikdamas profesinių pareigų, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas iki tol, kol asmuo vėl tampa darbingas ir jam mokama 62,06% dydžio nuo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių) ligos išmoka. Nedarbingumo priežastis – liga.

Dar kartą primename, kad nedarbingumo pažymėjimai išduodami nuotoliniu būdu. Jei nepavyko susisiekti su gydytoju laiku, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas atgaline data, bet ne daugiau, kaip už 5 darbo dienas skaičiuojant nuo kreipimosi dienos.

Teisininkai

ruta-globyte-ilaw_1563954069-f7a2cb0674c5ee8a88b4edc71fd12854.png
Rūta Globytė
Asocijuota partnerė, advokatė

+370 5 248 76 70
ruta.globyte@ilaw.legal

COVID-19: Restruktūrizavimas vs. bankrotas COVID-19 situacijoje: išmokos darbuotojams, vadovo atsakomybė bei naujovės pagal JANĮ

2020 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), kuris pakeitė iki tolei galiojusius Bankroto įstatymą bei Restruktūrizavimo įstatymą. Nuo šiolei tiek bankrotas, tiek restruktūrizavimas bus reguliuojamas vieno įstatymo, tačiau abi procedūros – tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas - išlieka savarankiškos, nors dažnai abi kartu bus vadinamos vienu bendru – nemokumo - vardu.

COVID-19 karantino prevencijos pasekmės ir grandininė recesijos reakcija verslui gali būti juntama ne trumpu periodu ir sukelti tęstinio pobūdžio mokumo pasekmes, kurios anksčiau ar vėliau bus sprendžiamos arba restruktūrizavimo, arba bankroto keliu.

Kam gali būti iškelta nemokumo (bankroto) byla?

Bankroto byla keliama, jeigu bendrovė yra nemoki ir jai nėra keliama restruktūrizavimo byla. Nemokia laikoma bendrovė, kai ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (iki JANĮ įsigaliojimo nemokia laikyta bendrovė, kurios pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės).

Kas privalo iškelti nemokumo (bankroto) bylą?

1) bendrovės vadovas, jeigu bendrovė yra nemoki;

2) bendrovės likvidatorius, jeigu bendrovės likvidavimo metu paaiškėja, kad bendrovė yra nemoki.

Kas turi teisę iškelti nemokumo (bankroto) bylą?

1) bendrovės vadovas, jeigu bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemoki;

2) kreditorius (darbuotojas), kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Kokia galima juridinio asmens vadovo atsakomybė dėl nemokumo (bankroto) bylos neiškėlimo arba vėlavimo ją iškelti?

Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl JANĮ nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, pavyzdžiui, jeigu juridinis asmuo tapo nemokus, o bendrovės vadovas neinicijavo nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba tokį pareiškimą pateikė pavėluotai.

Teismas turi teisę apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo 1 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis:

1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti;

2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą;

3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos.

Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu.

Taigi, jei bendrovė tampa nemoki, nesikreipus ar pavėlavus kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo ir dėl to atsiradus žalai ar jai padidėjus dėl pavėlavimo, bankroto administratorius galės reikalauti tokios žalos atlyginimo iš bendrovės vadovo, kurio pareiga yra prižiūrėti, kad bendrovei būtų laiku iškelta nemokumo (bankroto) byla.

Nurodytais atvejais svarbu ne tik inicijuoti bendrovės nemokumo procesą, bet ir nepavėluoti to padaryti. Bendrovės vadovas privalo atsakingai įvertinti bendrovės finansinę situaciją, nesudarinėti sandorių, kurie yra/gali būti kenksmingi/nenaudingi bendrovei (bendrovės vadovas privalo žinoti, kad bendrovei iškėlus nemokumo (bankroto) bylą, bankroto administratorius vertins bendrovės sudarytus sandorius ir galės ginčyti tuos sandorius, kurie buvo žalingi bendrovei, taip pat reikalauti nuostolių atlyginimo iš bendrovės vadovo), nedelsiant informuoti akcininkus apie bendrovės nemokumą ir pasiūlyti spręsti dėl bendrovės mokumo atkūrimo.

Jei bendrovės vadovas nevykdo savo įsipareigojimų iškelti bendrovei nemokumo (bankroto) bylą, tokią teisę turi ir bendrovės kreditorius (darbuotojas), kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Pažymėtina, jog teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) bendrovės vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius:

1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi bendrovei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai;

2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis;

3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant teisės aktuose nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą;

4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas;

5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Kokios darbuotojų teisės nemokumo (bankroto) byloje atgauti darbo užmokestį?

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą: (i) nemokumo administratorius sprendžia darbuotojų atleidimo ir priėmimo klausimą, (ii) darbo sutartys su bendrovės darbuotojais nutraukiamos LR Darbo kodekse nustatyta tvarka:

1) nemokumo administratorius sudaro darbuotojų, su kuriais bus sudarytos terminuotos darbo sutartys dirbti darbovietėje bankroto proceso metu, sąrašą (tokios terminuotos darbo sutartys negali trukti ilgiau kaip iki įmonės bankroto proceso pabaigos);

2) kiti darbuotojai raštu įspėjami apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ir penkioliktą darbo dieną nuo tokio įspėjimo įteikimo dienos su jais nutraukiamos darbo sutartys (įspėjimas darbuotojui apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, kai jo negalima įteikti darbo vietoje, laikomas įteiktu praėjus penkioms darbo dienoms nuo jo išsiuntimo registruotąja pašto siunta darbuotojo deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitu darbuotojo nurodytu (darbdaviui žinomu) adresu dienos arba nuo perdavimo elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) dienos, jeigu, įteikus įspėjimą elektroninių ryšių priemonėmis, įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės šią informaciją išsaugoti). Šiems darbuotojams išmokama dviejų jų VDU dydžio išeitinė išmoka, o jeigu jų darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jų VDU dydžio išeitinė išmoka.

Bendrovės darbuotojams, kurie dirba bankroto proceso metu vykdydami ūkinę komercinę veiklą, atlyginama iš komercinėje sąskaitoje esančių lėšų. Bendrovės darbuotojams, kurie dirba administruojant bankroto procesą, atlyginama iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų.

Darbuotojų su darbo santykiais susiję reikalavimai tenkinami Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka.

Garantijos darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam užtikrinamos darbuotojams, dirbusiems iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą, neatsižvelgiant į tai, ar jų darbo santykiai tęsiasi, ar darbo sutartis baigėsi, taip pat neatsižvelgiant į darbo sutarties rūšį. Išmokos iš Garantinio fondo darbuotojams skiriamos, jeigu jie ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, įsiteisėjimo dienos kreipėsi į administratorių.

Tuo atveju, jeigu darbuotojų reikalavimų sumos neviršija šešių MMA (3642 eurai) dydžio, darbuotojui išmokama patvirtinto reikalavimo šių sumų dydžio išmoka. Tuo atveju, jeigu reikalavimo suma viršija šešių MMA (3642 eurai) dydį, darbuotojui išmokama šešių MMA dydžio išmoka, o likusi darbo užmokesčio suma sumokama (jei bankrutuojančioje bendrovėje pakanka turto) vadovaujantis JANĮ. Naujovė pagal JANĮ: darbo užmokesčio dydį, kompensuojamą Garantinio fondo, išmokės nebe nemokumo administratorius, o Sodra.

Pagal JANĮ bankroto procese darbuotojų reikalavimai tenkinami pagal nustatytus etapus ir kreditorių eiles. Darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo užmokesčio atlyginimu, įrašyti į vieną pirmųjų kreditorių eilių ir tenkinami iškart po administravimo išlaidų atlyginimo, kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka ar įkeitimu, patenkinimo, ar tarpinį finansavimą (bankroto proceso metu) suteikusių kreditorių reikalavimų patenkinimo. Visų kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais: pirmuoju etapu visų kreditorių eilių kreditorių reikalavimai tenkinami be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, antruoju etapu tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos).

Tikimasi, kad bankroto proceso trukmė, įsigaliojus JANĮ sutrumpės nuo vidutiniškai 2,3 m. iki 1,5 m. Atitinkamai turėtų trumpėti ir atsiskaitymo laikas su darbuotojais.

Kam gali būti iškelta nemokumo (restruktūrizavimo) byla?

Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:

1) bendrovė turi finansinių sunkumų, t.y. bendrovė yra nemoki arba yra reali tikimybė, kad taps nemoki per artimiausius tris mėnesius;

2) bendrovė yra gyvybinga, t.y. bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje;

3) bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto.

Galimi restruktūrizavimo privalumai:

1) Restruktūrizavimo procese, susitarus su kreditoriais, sumažėtų civilinių bylų (dėl skolų išieškojimo) tikimybė - nesiėmus jokių veiksmų, kreditoriai tikėtina kreipsis į teismus su reikalavimais dėl skolų išieškojimo. Iškėlus skolų bylas, kyla tikimybė, kad bendrovės turtui bus pritaikytas areštas ar kitos laikinosios apsaugos priemonės, skaičiuosis ne tik skola ir palūkanos, bet ir procesinės palūkanos, kurios gali siekti 6 - 8 proc., bei kitos šalies patirtos bylinėjimosi išlaidos, kas neabejotinai reikš dar didesnius finansinius praradimus;

2) Iškėlus restruktūrizavimo bylą, būtų sustabdytas palūkanų ir delspinigių skaičiavimas;

3) Iškėlus restruktūrizavimo bylą, atsirastų galimybė su kreditoriais susitarti dėl įsipareigojimų vykdymo išdėstymo, palūkanų/netesybų neskaičiavimo, dalies skolos nurašymo ir pan., būtų sustabdytas pats skolų išieškojimo procesas;

4) Iškėlus restruktūrizavimo bylą, skola kreditoriams „įšaldoma“. Mokėjimai ir atsiskaitymai pagal įsiskolinimus iki bylos iškėlimo yra dengiami restruktūrizavimo plane numatyta tvarka (išdalinant juos dalimis per 4 metus su galimybe pratęsti dar vieneriems metams);

5) Iškėlus restruktūrizavimo bylą ir sustabdžius/atidėjus įsipareigojimų kreditoriams vykdymą, būtų sudarytos sąlygos atnaujinti bendrovės veiklą, atkurti mokumą, užsitikrinti piniginių srautų sugrąžinimą į bendrovę;

6) Iškėlus restruktūrizavimo bylą (netgi nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo priėmimo teisme momento), išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš bendrovės sąskaitos, sustabdomi.

Kas turi teisę iškelti nemokumo (restruktūrizavimo) bylą?

1) bendrovės vadovas, jeigu bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemoki (autorės pastaba: esminis požymis skirsiantis bankrotą nuo restruktūrizavimo turėtų būti ne nemokumas, o bendrovės gyvybingumas, kadangi pagal finansinių sunkumų apibrėžimą finansiniu sunkumų turinčia bendrove yra taipogi laikoma nemoki bendrovė);

2) kreditorius (darbuotojas), kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, tik jeigu jo reikalavimai bendrovei, kurie yra pradelsti, viršija 10 Vyriausybės patvirtintų MMA dydį, t.y. yra daugiau nei 6070 eurų.

Kokios darbuotojų teisės nemokumo (restruktūrizavimo) byloje atgauti darbo užmokestį?

Restruktūrizavimas nekeičia darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Prieš priimant sprendimą dėl restruktūrizavimo mažiausiai 5 d. d. turi vykti konsultacijos su profesine sąjunga, jeigu tokia bendrovėje yra sudaryta.

Nemokumo proceso iniciavimą apibendrinanti informacija pateikiama lentelėje žemiau.

Nemokumo procesas

Pagrindas

Pareiga iškelti bylą

Teisė iškelti bylą

Darbuotojų reikalavimų tenkinimas

Žyminis mokestis

Bankrotas

  • bendrovė yra nemoki (laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę), ir
  • jai nėra keliama restruktūrizavimo byla
  • vadovas, jeigu bendrovė yra nemoki
  • likvidatorius

 

  • vadovas, jeigu bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemoki
  • kreditorius (darbuotojas), kuriam bendrovė yra skolinga

Įspėjus prieš 15 d., nutraukiama DS ir priskaičiuojama 2 VDU išeitinė (arba 0,5 VDU išeitinė, jei dirbta ne daugiau 1 m.). Sumokama:

  • iš garantinio fondo – iki 6 ММА (3642 ЕUR);
  • likusi dalis iš bendrovės lėšų, likvidavus bendrovę

Nemokamas

Restruktūrizavimas

  • bendrovė turi finansinių sunkumų (yra nemoki arba yra reali tikimybė, kad taps nemoki per artimiausius 3 mėn.)
  • bendrovė yra gyvybinga
  • bendrovė nėra likviduojama dėl bankroto

-

  • vadovas, jeigu bendrovė turi finansinių sunkumų, tačiau dar nėra nemoki
  • kreditorius (darbuotojas), kuriam bendrovė yra skolinga ne mažiau nei 10 ММА (6070 ЕUR)

 

Lengvatų darbdaviams nėra – įsipareigojimai vykdomi pagal LR Darbo kodeksą

Nemokamas

Dvi svarbios JANĮ naujovės yra tai, kad (i) JANĮ numato galimybę kelti restruktūrizavimo bylą ir nemokiai bendrovei; ir (ii) bendrovė galės iš bankroto pereiti į restruktūrizavimą, jei bankroto proceso metu paaiškės, kad bendrovė yra gyvybinga ir gali atkurti mokumą.

Žyminis mokestis nemokumo bylos inicijavimo metu nemokamas: CPK 83 str. 1 d. 8 p. yra įtvirtinta, kad teismų nagrinėjamose bylose nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ir restruktūrizavimo bylose. Tai palengvins suinteresuotų asmenų (įskaitant darbuotojų, kreditorių) teisių įgyvendinimą, kreipiantis dėl nemokumo bylos bendrovei iškėlimo.

 

Advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ partnerė, Įmonių teisės grupės vadovė, Advokatė Džiuginta Balčiūnė, M.LL.P.

Advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ asocijuotoji partnerė Donata Markevičienė

Teisininkai

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė


COVID-19: ILAW COVID-19 krizės valdymo grupė

Jei turite skubių klausimų, susisiekite su ILAW COVID-19 krizės valdymo grupe, kurioje dirbantys teisės ir mokesčių profesionalai padės operatyviai spręsti kylančias problemas:

   ✔️ Parama verslui ir bendrieji klausimai ➡️ Vilma Sabaliauskienė

   ✔️ Force Majeure ➡️ Asta Macijauskienė

   ✔️ Darbo teisė ➡️ dr. Tomas Bagdanskisdr. Vilius MačiulaitisMantas Mikalopas

   ✔️ Duomenų apsauga ➡️ Asta Macijauskienė

   ✔️ Komercinė teisė ➡️ Džiuginta Balčiūnė

   ✔️ Mokestiniai klausimai ➡️ dr. Gediminas Valantiejus

   ✔️ Migracijos klausimai ➡️ Svetlana Naumčik

Teisininkai

asta-transparent-001_1695733543-8054ce34d5df93f6a463e64d03ad2605.png
Asta Macijauskienė
Partnerė, advokatė


to_1611950998-f0d9864c6ebdc2b8cc28354a205610ab.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
tomas.bagdanskis@ilaw.legal

vilius_1611951568-a55ec01c7ea4e1cc56442479af7f67a4.png
Vilius Mačiulaitis
Partneris, advokatas


svetlana_1611950632-02e14b14a42f40721766d674d8642ece.png
Svetlana Naumčik
Asocijuota partnerė

+370 5 248 76 70
svetlana.naumcik@ilaw.legal

vilma_1611951917-787b6872caec2d31f4dd5de3664000ee.png
Vilma Sabaliauskienė
Partnerė, advokatė


mantas_1611949550-b185f78d0ac8885e5ce0f5bb29a956e7.png
Mantas Mikalopas
Partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
mantas.mikalopas@ilaw.legal

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė


COVID-19: Ką būtina žinoti apie prastovas ir subsidijas darbdaviams ekstremalios situacijos ir karantino dėl Covid—19 laikotarpiu?

Žemiau pateikiame esminę informaciją, ką būtina žinoti apie prastovas ir subsidijas privataus sektoriaus darbdaviams ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu (po LR Seimo 2020-04-07 priimtų įstatymų pakeitimų). Svarbu pažymėti, kad atitinkami Darbo kodekso pakeitimai įsigaliojo 2020-04-08, o Užimtumo įstatymo pakeitimo įstatymai Seimo yra priimti, bet dar neįsigalioję. Valstybinė darbo inspekcija ir Užimtumo tarnyba atitinkamai yra parengusi su tuo susijusius teisės aktų projektus.

1. Prastovos pagrindas

-          Pagal Darbo kodekso 47 str. 1 d. 2 punktą Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

2. Prastovos apmokėjimas

-          Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

-          Darbdaviui, išskyrus darbdavį, kurio teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis kompensuojama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytu dydžiu ir tvarka.

3. Prastovos rūšys

-          Darbdavys gali paskelbti darbuotojui „ pilną“ prastovą, kai darbo funkcijos nevykdomos.

-          Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama nustatyta tvarka proporcingai.

4. Darbdavio pareigos prastovos metu

-          Paskelbus prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

5. Pranešimas Valstybinei darbo inspekcijai

-          Paskelbus prastovą Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

-          Darbdaviai, iki DK pakeitimo įstatymo įsigaliojimo paskelbę darbuotojams prastovą Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo minėto įstatymo įsigaliojimo informuoja Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie prastovos paskelbimą darbuotojams, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka.

-          Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

-          Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.
Įmonių, kuriose darbuotojui ar jų grupei paskelbta prastova, sąrašas bus viešai skelbiamas VDI interneto svetainėje.

-          Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma paskelbta VDI interneto svetainėje www.vdi.lt (https://www.vdi.lt/Forms/Tekstas1.aspx?Tekstai_ID=112)

6. Subsidijos dydžio pasirinkimas

-          Pagal pakeistą Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2dalį darbdaviams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

-          Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino dienos nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu, sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga.

-          Taigi darbdavys turi teisę pasirinkti subsidijos dydį priklausomai nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio už prastovą.

-          Jei priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovą siekia 867 eurus ir mažiau, darbdaviui apsimoka kreiptis dėl 90 % subsidijos dydžio. Siekiant gauti maksimalią subsidiją (607 eur), kai taikomas 90% subsidijos dydis, priskaičiuotas darbo užmokesčio už prastovą dydis turi sudaryti 674 eurus (nuo šios sumos 90 % sudaro 606,6 eurų).

-          Jei priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovą siekia daugiau nei 868 eurus (nuo šios sumos 70 % sudaro 607,6 eurų), darbdaviui apsimoka kreiptis dėl 70 % subsidijos dydžio. Siekiant gauti maksimalią subsidiją (910,50 eur), kai taikomas 70% subsidijos dydis, priskaičiuotas darbo užmokesčio už prastovą dydis turi sudaryti 1300 eurų (nuo šios sumos 70 % sudaro 910 eurų).

-          Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Pavyzdžiui, jei darbdavys taiko dalinę prastovą pusei įprastos darbo laiko normos, t. y. nustatoma prastova 20 val. per savaitę, tai atitinkamai subsidijos dydis sudarys pusę subsidijos, nuo tos kurią darbdavys gautų, jei prastova būtų visai darbo laiko normai.

-          Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.

-          Reiktų, kad sutaptų informacija apie darbuotojus teikiama VDI, Užimtumo tarnybai ir įsakymuose dėl prastovos.

7. Kreipimasis į Užimtumo tarnybą

-        Dėl subsidijos skyrimo reikia kreiptis į Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamentą, kurio veiklos teritorijoje registruota darbdavio buveinė.

-        Darbdaviai, kurie atitinka visas šias sąlygas turi teisę gauti subsidijas:

-        1) kurių teisinė forma nėra biudžetinė įstaiga;

-        2) kuriems nėra iškelta bankroto byla ir nėra likviduojami, dėl kurių nėra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

-        3) kurių vadovas ar kitas atsakingas asmuo per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos neturėjo baudos, paskirtos už Užimtumo įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose nurodytus pažeidimus, ir (ar) administracinės nuobaudos, skirtos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, arba turi ne daugiau negu vieną per paskutinius vienus metus iki pasiūlymo pateikimo dienos paskirtą administracinę nuobaudą pagal žemiau nurodytuose Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose apibrėžtus administracinius teisės pažeidimus: 96 straipsnis – Darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas; 97straipsnis – Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas; 99 straipsnis– Darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas; 100 straipsnis – Darbo laiko apskaitos pažeidimas; 106straipsnis– Laikinųjų darbuotojų darbo sąlygų pažeidimas;150 straipsnis – Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas);

-        4) kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino darbuotojams Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą ir taip išlaiko jiems darbo vietas.

-        Kreipiantis dėl subsidijos skyrimo pirmą kartą, teikiami šie dokumentai:

-        Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Pasiūlymas įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti.

-        Užpildytas ir pasirašytas nustatytos formos Prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova.

-        Dokumentų, patvirtinančių prastovos paskelbimą, kopija.

-        Daugiau informacijos ir formas rasite: https://uzt.lt/subsidijos-darbdaviams-prastovu-laikotarpiu-2/

8. Darbdavio įsipareigojimai, gaunant subsidiją

-        Kreipiantis dėl subsidijos reikia patvirtinti: „esu išmokėjęsdarbuotojams, už kuriuos man bus mokama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, dalį (30 proc. arba 10 proc.) nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio už praėjusį kalendorinį mėnesį. Tokia nuostata reiškia, kad darbdaviams už prastovą reiktų sumokėti atitinkamai 30 proc. arba 10 proc., o likusius pinigus darbuotojams bus galima išmokėti gavus subsidiją.

-        Kaip minėta, darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, t.y. ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos išlaikyti ne mažiau kaip 50 procentų darbuotojų, už kuriuos buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietų.

-        Valstybinei darbo inspekcijai (VDI) nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu, darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalo grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą, gautą už darbuotoją, dėl kurio buvo nustatytas minėtas pažeidimas.

-        Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimas buvo nutrauktas, per 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo daugiau kaip 50 procentų darbuotojų, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už juos mokama subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus darbuotojus, atleistus pagal DK darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidiją darbo užmokesčiui.

9. Subsidijos nutraukimas

-        Kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną arba sueina bent vieno iš jų paskelbimo terminas;

-        Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą subsidijos gavėjui arba kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;

-        Įregistravus likviduojamos įmonės statusą Juridinių asmenų registre;

-        VDI nustačius, kad darbuotojas, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui, vykdo darbo funkcijas jam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbtos prastovos metu.

10. Prastovos apmokėjimo įtaka atostoginiams ir kitoms išmokoms

-        Jei darbuotojas turi sukaupęs nepanaudotų atostogų, nusprendus panaudoti turimas atostogas, kyla klausimas kaip bus skaičiuojami atostoginiai? Dėl prastovos periodo ir sumažėjusio apmokėjimo neturi sumažėti atostoginiai, nes pagal 2017 m. birželio 21 Vyriausybės nutarimo Nr. 496 5.8. p. tai, kas mokama prastovos metu neturi patekti į darbo užmokestį, atostoginiams apskaičiuoti (apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas).

Teisininkai

to_1611950998-f0d9864c6ebdc2b8cc28354a205610ab.png
Tomas Bagdanskis
Vadovaujantis partneris, advokatas

+370 5 248 76 70
tomas.bagdanskis@ilaw.legal