Naujajame Darbo kodekse yra išskirti ypatumai taikomi vadovaujančių darbuotojų darbo santykiams. Ankstesniajame Darbo kodekse tokie ypatumai nebuvo išskirti, tuo tarpu naujajame tam skirtas visas skirsnis, todėl pravartu įdėmiau susipažinti su šiomis naujojo Darbo kodekso naujovėmis bei kitais ypatumais susijusiais su darbo sutartimis sudaromomis su vadovais bei vadovaujančias pareigas užimančiais asmenimis.

Civilinė ar darbo sutartis?

Juridinio asmens vadovo teisinė padėtis yra gana specifinė palyginus su kitais darbuotojais. Kaip teismų praktikoje ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šiai pozicijai yra būdingas tam tikras dualizmas, t. y. joje yra tiek darbo santykių, tiek civilinių santykių bruožų. Teismas buvo suformavęs poziciją, kad „vidiniuose“ santykiuose, t. y. organizuodamas kasdienę bendrovės veiklą, priimdamas, atleisdamas, skatindamas, bausdamas darbuotojus, vadovas vertintinas kaip darbo teisinių santykių subjektas, o „išoriniuose“, t. y. veikdamas bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis, – kaip bendrovės, t. y. juridinio asmens, valdymo organas (ir atstovas). Praktikoje dažnai iškildavo klausimas kokia sutartis (darbo ar civilinė) turėtų būti sudaroma su juridinio asmens vadovu ir dabar, Darbo kodekse įtvirtinus privalomą darbo sutarties su juridinio asmens vadovu sudarymą, šis klausimas turėtų būti galutinai išspręstas.

Su kuo turi būti sudaromos darbo sutartys?

Ne su visais įmonės valdyme dalyvaujančiais asmenimis yra reikalinga sudaryti darbo sutartis. Naujojo Darbo kodekso 101 straipsnyje yra nustatyta, kad yra privaloma sudaryti darbo sutartį su vienasmeniu juridinio asmens vadovu (t. y. fiziniu asmeniu) dirbančiu atlygintinai, išskyrus individualiųjų įmonių bei mažųjų bendrijų vadovus, kuriem toks reikalavimas nėra taikomas. Tačiau su įmonės kolegialaus valdymo ar priežiūros organų nariais tokios sutartys nėra sudaromos, nebent jie, be buvimo šių organų nariais, atlieka ir kitas darbo funkcijas, - tuomet su jais sudaromos darbo sutartys būtent dėl šių funkcijų atlikimo. Ši norma realybėje atrodytų taip, jog tais atvejais, kai bendrovės kolegialiame valdymo ar priežiūros organe – valdyboje arba stebėtojų taryboje – dalyvauja bendrovės akcininkai (fiziniai asmenys), kurie jokių kitų darbinių funkcijų toje bendrovėje neatlieka, su jais darbo sutartys nėra sudaromos, tačiau jeigu tie akcininkai, be to, kad yra valdybos ar stebėtojų tarybos nariais turi dar ir kitas darbo pareigas toje bendrovėje, tuomet su jais turi būti sudarytos darbo sutartys būtent dėl tų pareigų atlikimo. Darbo kodekso 101 str. yra išskiriami ir juridinių asmenų padalinių vadovai su kuriais darbo sutartys taip pat turi būti sudaromos.    

Juridinio asmens darbo sutarties sudarymo ypatumai

Juridinio asmens vadovo darbo sutarties sudarymas iš esmės nesiskiria nuo bet kokio kito darbuotojo darbo sutarties sudarymo tvarkos. Ji turi būti rašytinė bei sudaroma dviem egzemplioriais ir ji turi būti pasirašoma abiejų sutarties šalių t. y. juridinio asmens vadovo, kaip darbuotojo, bei juridinį asmenį atstovaujančio asmens, kaip darbdavio. Šioje vietoje išryškėja vienintelis aiškesnis skirtumas darbo sutarties sudaryme, kadangi čia galėtų kilti klausimas kas turėtų atstovauti įmonę sudarant darbo sutartį su jos vadovu. Atsakymas į šį klausimą yra pateikiamas naujajame Darbo kodekse, kurio 102 straipsnis nustato, kad darbo sutartį su juridinio asmens vadovu juridinio asmens vardu pasirašo juridinio asmens steigimo dokumentuose ar įstatymuose nurodytas kompetentingo juridinio asmens valdymo organo įgaliotas asmuo, tai pavyzdžiui, jei juridinis asmuo yra uždaroji akcinė bendrovė, jai tokiu atveju atstovaus jos valdybos įgaliotas asmuo, jei viešoji įstaiga - tai visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo.    

Juridinio asmens vadovo darbo sutarties vykdymo ypatumai

Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pati savo esme nesiskiria nuo kitų darbo sutarčių, tačiau jos vykdymas turi savo ypatumų. Visų pirma reikia išskirti tai, kad juridinio asmens vadovo darbo laikas reguliuojamas specifiškai. Jis savo darbo valandas turi tvarkytis pats laikydamasis darbo teisės normų nustatytų maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės reikalavimų. Šis ypatumas reiškia tai, kad pagal bendrą taisyklę, nors juridinio asmens vadovo darbo apskaita poilsio dieną, švenčių dieną, naktinio ar viršvalandinio darbo metu ir yra tvarkoma, tačiau jam už tokį darbą nėra mokama (nebent darbo sutarties šalys susitartų kitaip). Kitas išskirtinis tokios darbo sutarties bruožas, kuriame kaip tik dar sykį aiškiai pasimato juridinio asmens vadovo teisinio statuso dualizmas, yra tai, kad jam gali būti taikoma skirtinga atsakomybė priklausomai nuo to, kokias pareigas jis pažeidė. Jeigu jis pažeidė savo, kaip darbuotojo pareigas, jam taikoma atsakomybė pagal darbo sutartį ir darbo teisės normas. Tuo tarpu jei juridinio asmens vadovas pažeidė savo civilines pareigas, t. y. padarė pažeidimus atlikdamas savo pareigas LAT vadinamuose „išoriniuose” santykiuose, tai iš to kilusi žala juridiniam asmeniui turi būti atlyginama pagal civilinės teisės normas. Dėl to yra labai svarbus tas juridinio asmens „vidinių“ bei „išorinių“ pareigų atskyrimas, kadangi nuo to priklauso taikoma teisė kiekvienu konkrečiu atveju.

Darbo sutarties su juridinio asmens vadovu pasibaigimas

Darbo sutartis su juridinio asmens vadovu gali pasibaigti įprastais, darbo kodekso 53 straipsnyje nurodytais pagrindais t. y. susitarimu, vienos iš šalių valia, darbdavio valia, nesant šalių valios arba darbuotojui (šiuo atveju vadovui) mirus. Tačiau šiom darbo sutartim yra taikomas ir dar vienas, prie įprastinių pagrindų nepriskirtas pagrindas, atšaukimas. Tai yra dar vienas juridinio asmens vadovo darbo sutarties ypatumas, išskiriantis ją iš kitų darbuotojų darbo sutarčių ir jis yra numatytas naujojo Darbo kodekso 104 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Juridinio asmens vadovo atšaukimo iš darbo galimybė pati savaime nėra nauja, kadangi ji jau ir anksčiau buvo įtvirtinta kituose įstatymuose (Akcinių bendrovių įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme ir kiti), tačiau, pavyzdžiui, biudžetinių įstaigų įstatyme atšaukimo galimybė iki šiol nėra numatyta ir dėl to teismų praktikoje yra kilę ginčų, todėl manytina, kad tokio pagrindo atsiradimas Darbo kodekse padės ateityje išvengti tokių ginčų. Pažymėtina, kad nereikėtų maišyti atšaukimo ir atleidimo iš pareigų, nes tai yra skirtingi darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir jų įvykdymui įstatymuose bei juridinių asmenų steigimo dokumentuose yra numatytos skirtingos tvarkos, todėl norint nutraukti darbo santykius su juridinio asmens vadovu reikia atidžiai pasirinkti šių santykių pabaigos pagrindą ir laikytis jam numatytos tvarkos. Dar vienas išskirtinis bruožas yra susijęs su viešaisiais juridiniais asmenimis, kadangi naujajame Darbo kodekse yra nuostata įtvirtinanti, kad kuomet pasibaigia darbo santykiai tarp viešojo juridinio asmens vadovo ir viešojo juridinio asmens, tada toks darbuotojas, išskyrus atvejus kai darbo santykiai nutrūksta dėl jo pačio kaltės, turi teisę grįžti į buvusias darbo pareigas tokiomis pačiomis darbo sąlygomis.

Apibendrinant galime konstatuoti, kad nors pati juridinio asmens vadovo darbo sutartis savaime nesiskiria nuo įprastos darbuotojų darbo sutarties, tačiau joje yra tam tikrų tik jai būdingų niuansų, kurių sureglamentavimas naujajame Darbo kodekse turėtų palengvinti tokių sutarčių sudarymą praktikoje.

Šaltinis: „Darbo sutarties su juridinių asmenų vadovais ypatumai naujajame Darbo kodekse“, 2017 m. rugsėjo 13 d., vz.lt

Bendraautoriai advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkas Modestas Norkus ir partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis.