Atgal

Naujienos

2017. 08. 02

Naujiena Lietuvos darbo teisėje - lokautas

Naujajame Darbo kodekse (toliau – NDK) įtvirtintas naujas institutas - lokautas. Iki NDK įsigaliojimo lokautas Lietuvoje buvo netiesiogiai draudžiamas t.y. ankstesniojo kodekso 83 straipsnyje buvo imperatyvai suformuluotas draudimas darbdaviui ir išvardyti konkretūs jam draudžiami veiksmai bendrovės darbuotojams paskelbus streiką, kas teisės doktrinoje ir buvo aiškinama kaip lokauto draudimas.

Kas yra lokautas?

NDK 255 straipsnis lokautą apibūdina kaip darbdavio ar darbdavių organizacijos paskelbtą vieno darbdavio ar kelių darbdavių streikuojančių darbuotojų laikiną darbo sutarčių vykdymo sustabdymą. Taigi lokautas yra priemonė leidžianti darbdaviams ar jų organizacijoms apsaugoti savo teises ir interesus jų darbuotojų streiko metu. Lokautas laikomas atsakomąja priemone, kuria darbdavys gali panaudoti tik darbuotojų streiko metu.

Reikalavimai lokauto paskelbimui

NDK 256 straipsnyje numatyta nemažai sąlygų, kurios turėtų būti įgyvendintos tam, kad lokautas būtų paskelbtas. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau, lokautas negali būti skelbiamas nesant streiko, todėl vienas iš reikalavimų - lokauto paskelbimas praėjus bent 7 kalendorinėms dienoms nuo streiko pradžios. Taigi yra suteikiamas protingas laiko tarpas darbuotojams streikuoti prieš atsirandant galimybei darbdaviams skelbti lokautą. Lokautą skelbti gali tik darbdavys arba darbdavių organizacijos ir jis gali būti taikomas tik kolektyvinio darbo ginčo dėl interesų šalimi esančios profesinės sąjungos ar jų organizacijos nariams arba streikuojantiems darbuotojams. Tad esant šiai sąlygai nuo lokauto apsaugomi tie įmonės darbuotojai, kurie nėra suinteresuoti įmonėje vykstančiu streiku. Kitas svarbus aspektas yra darbuotojų įspėjimas apie numatomą lokautą. NDK nustato, kad darbdavys ar darbdavių organizacija prieš skelbdami lokautą, turi ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas raštu apie tai įspėti kolektyviniame darbo ginče dėl interesų dalyvaujančią profesinę sąjungą ar jų organizaciją. Įspėjime privalo būti nurodyta lokauto pradžia, priežastys bei tikslai ir sąrašas darbuotojų, kuriem taikomas lokautas. Darbdavys taip pat privalo atskirai įspėti kiekvieną darbuotoją iš minėto sąrašo ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki lokauto pradžios. Tokiu būdu įstatymas suteikia laiko darbuotojams ir jų atstovams pasiruošti lokautui, taip pat nuspręsti ar yra tikslinga toliau tęsti streiką.    

Kaip vyksta lokautas?

Pažymėtina, kad lokauto laikotarpiu, tų darbuotojų, kuriems jis taikomas, darbo sutartys sustabdomos ir jiems už šį laiką darbo užmokestis nemokamas (nebent kolektyvinio ginčo šalys susitartų kitaip), taip pat sustabdomas darbo santykių trukmės (darbo stažo) bei darbo trukmės kasmetinėms atostogoms gauti laikas, tačiau yra išsaugoma tokių darbuotojų teisė į socialinį draudimą. Tačiau tai nereiškia, kad įmonė nustoja veikti, nes priešingai nei senajame DK, naujajame yra įteisinta galimybė darbdaviams į atsiradusias laisvas darbo vietas priimti darbuotojus pagal terminuotas darbo sutartis ar pasikviesti darbuotojų iš laikinojo įdarbinimo agentūrų, taip apsaugant įmonę nuo galimų nuostolių. Tai yra svarbi naujovė apsauganti darbdavius nuo potencialių situacijų kuomet darbdaviai galėtų būti priversti sutikti su jiem visiškai nepalankiomis streiko organizatorių keliamomis sąlygomis vien dėl to, kad išvengtų dar didesnių nuostolių dėl sustojusio darbo.    

Taip pat verta paminėti, kad lokautas gali būti skelbiamas ne visur. NDK nustatyta, kad lokautas negali būti skelbiamas tam tikrose įstaigose ar tam tikru laikotarpiu, kuomet yra gyvybiškai svarbu užtikrinti tam tikrų darbuotojų darbą (t.y. greitosios medicinos pagalbos tarnybose, stichinės nelaimės zonose, taip pat regionuose, kuriuose nustatyta tvarka paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis, taip pat viešojo administravimo įstaigose ir kitais įstatymų nustatytais atvejais).

Darbuotojų galimybės nutraukti lokautą

Darbdavio sprendimas skelbti lokautą gali būti skundžiamas teisme. NDK 260 straipsnis numato, kad darbdaviui pranešus profesinei sąjungai ar jų organizacijai apie planuojama lokautą, jos per 5 darbo dienas gali kreiptis į teismą su prašymu pripažinti šį lokautą neteisėtu ir teismas per 5 darbo dienas turi tokį prašymą išnagrinėti. Tokiu būdu profesinės sąjungos įgyja galimybę apsisaugoti nuo neteisėtų lokautų bei neleisti darbdaviams piktnaudžiauti šiuo institutu, nes teismui pripažinus prašymą pagrįstu, darbdavys per artimiausias 3 darbo dienas privalo atnaujinti darbo sutartis bei sumokėti darbuotojams visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei atlyginti kitus, dėl lokauto patirtus nuostolius.

Lokauto pabaiga

NDK nenumato maksimalaus lokauto termino, todėl teoriškai jis gali trukti ir metus ar kelerius. Lokauto pabaiga laikomas darbdavio sprendimas dėl lokauto pabaigos, kuris priimamas dėl dviejų priežasčių: arba konfliktuojančios šalys tarpusavyje susitaria dėl abi puses tenkinančio sprendimo arba darbdavys nusprendžia, jog tolesnis lokauto vykdymas nebėra tikslinga priemonė. Priėmęs sprendimą nutraukti lokautą, darbdavys per 3 darbo dienas atnaujina visų dėl lokauto suspenduotų darbuotojų darbo sutartis.

Tarptautinėje teisėje yra pavyzdžių kai lokautai užsitęsia (pvz. JAV 1984 m. tarp BASF Corp. ir Naftos, chemikalų bei atominės pramonės darbuotojų profesinės sąjungos (OCAW) vyko ginčas, kurio pasekmė – penkerius su puse metų trukęs lokautas). Tačiau tai yra vienetiniai atvejai. Kadangi Lietuvoje ir iki lokauto įsigaliojimo darbuotojų atstovai, Europos Sąjungos kontekste, labai retai naudodavosi savo turima streiko organizavimo teise, tikėtina, kad įsigaliojus Naujajam DK didesnių pokyčių šioje srityje neturėtų kilti.

 

Šaltinis: „Naujiena Lietuvos darbo teisėje - lokautas“, 2017 m. rugpjūčio 2 d., vz.lt

Bendraautoriai - advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkė Rūta Globytė ir partneris, advokatas dr. Vilius Mačiulaitis