Atgal

Naujienos

2017. 03. 15

ILAW asocijuoto partnerio Manto Mikalopo komentaras rinkodaros portale M360 dėl galimai klaidinančios reklamos

Rinkodaros naujienų portalo M360 straipsnyje „Daugiabučių gyventojus piktina bendrovės „Viena sąskaita“ reklama“ pateikiamas ILAW asocijuoto partnerio Manto Mikalopo komentaras dėl galimai klaidinančios bendrovės „Viena sąskaita“ reklamos kampanijos.

Straipsnyje rašoma, kad dalis vilniečių piktinasi savo daugiabučio namo skelbimų lentoje radę įmonės „Viena sąskaita“ parašytą reklaminį skelbimą, neva parašytą ranka ir pasirašytą namo bendrijos pirmininko vardu. Žmonės skundžiasi, kad yra klaidinami ir pasisako prieš tokią reklamą, nors tuo tarpu bendrovės direktorius mano, kad tokia reklama yra etiška, neįžeidžianti ir atitinkanti teisinius reikalavimus.   

 

Advokato Manto Mikalopo komentaras straipsnyje

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ asocijuotas partneris advokatas Mantas Mikalopas atkreipia dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymu, reklama turi būti padori ir teisinga, taip pat – aiškiai atpažįstama. „Jeigu reklama neatitinka šių kriterijų, atsiranda tikimybė, kad ji nėra teisėta. Taigi, jeigu yra žinomas reklamos davėjas – asmuo, kurio iniciatyva ir interesais naudojama (užsakoma, gaminama, skleidžiama) reklama, – atsiranda ir jo atsakomybės klausimas“, – sako jis.  

„Reklamos įstatyme taip pat nurodoma, kad jeigu pati reklama pateikta kaip objektyvi ir svarbi informacija, aiškiai neatskleidžiant jos komercinio pobūdžio, egzistuoja tikimybė, kad toks informacijos pateikimo būdas gali būti pripažintas klaidinančia ar paslėpta reklama“, – aiškina M. Mikalopas.

Pasak jo, vertinant, ar reklama yra klaidinanti, atsižvelgiama į jos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus. Įstatymas nurodo, kad reklamos davėjas turi galėti pagrįsti reklamoje naudojamus teiginius, pateikti tiek išsamią informaciją, kad būtų išvengta vartotojų suklaidinimo. Viename iš įstatymo punktų taip pat įvardinama, kad komercinė veikla yra klaidinanti, jeigu ji pasireiškia kaip apgaulingas tvirtinimas arba įspūdžio, kad komercinės veiklos subjektas veikia ne savo įmonės arba ne su savo verslu ar profesine veikla susijusiais tikslais, sudarymas ar apgaulingas prisistatymas vartotoju.

„Tuo atveju, jeigu reklamoje siekiama sudaryti įspūdį, kad informaciją teikia ne reklamos davėjas, o kitas asmuo (pavyzdžiui, vartotojas), kuris tik naudoja reklamos davėjo blanką, kyla klausimų dėl reklamos atitikimo aukščiau minėtiems teisės aktų reikalavimams. Be abejo, reklamos teisingumas, išsamumas ir kiti kriterijai yra vertinami vidutinio vartotojo akimis, t. y. spendžiama, ar reklama buvo klaidinanti/paslėpta žiūrint pakankamai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius asmens požiūriu. Taigi priimti išvadą dėl reklamos atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinus visus svarbius aspektus jau yra valstybės institucijų prerogatyva.”, - teigia M. Mikalopas.

 

Visą straipsnį skaitykite portale M360: „Daugiabučių gyventojus piktina bendrovės „Viena sąskaita“ reklama“