Maždaug 1.800 šalies įmonių pasiekė ar dar pasieks raginimai susimokėti taršos mokestį už 2013-2015 metus. Bėdų kilo dėl to, kad UAB „Metrail“ išdavė galimai fiktyvius dokumentus apie atliekų sutvarkymą. Teisininkai pataria, kokių veiksmų galėtų imtis verslininkai, jei reikalavimas susimokėti mokestį visgi nebus atšauktas.

ILAW partnerės, advokatės Vilmos Ramanauskaitės komentaras „Verslo žinių“ straipsnyje:

Gamintojai ir importuotojai tapo situacijos įkaitai: jie neturėjo kito kelio kaip tik tvarkyti pakuočių atliekas kolektyviai, tai yra per organizacijas, tačiau mokestines pasekmes tenka prisiimti būtent verslui. Nėra kito recepto, kaip tik kreiptis teisminės gynybos – teistis su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (VRAAD) . Šiuo keliu jau nuėjo dalis įmonių, kurios į teismą kreipėsi dar 2015 m. viduryje, kai tik gavo informaciją, jog „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti. Kodėl kitos įmonės laukė – nežinau. Bylos dar neišnagrinėtos, be to vyksta ir ikiteisminis tyrimas. Manau, būtų teisinga, jog VRAAD sprendimai ir mokestinės pasekmės būtų sustabdytos bent iki bylų pabaigos.

Viena yra labai aišku: laukti sudėjus rankų nepatartina. Niekas kitas kaip tik verslas gali ir privalo kelti sisteminius klausimus iš apačios, nes jų pinigais vyksta sistemos finansavimas ir pakuočių atliekos yra jų nuosavybė. Reikalingos atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kurios galėtų išskaidrinti sistemą, padidinti kontrolę, kažkodėl yra užstrigusios.

Visą publikaciją skaitykite vz.lt: „Teisininkai: ką daryti gavus raginimą sumokėti pakuotės mokestį“