Atgal

Naujienos

2018. 11. 20

Konkurencija tarp bendrovės vadovo ir akcininko atsakomybės: kada akcininkas atsako kaip de facto vadovas?

Šiandien bendrovių valdyme dažnai susiduriame su situacija, kai bendrovės vadovas tik formaliai atlieka vadovo funkcijas, kurias faktiškai vykdo bendrovės akcininkas – de facto vadovas. Kilus klausimui dėl civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui, svarbu nustatyti ir atskirti formalų ir faktinį vadovavimą bendrovėje, t. y. svarbu nustatyti, ar de jure vadovas kartu yra ir de facto vadovu, ar faktiškai bendrovei vadovauja ir visas valdymo funkcijas yra perėmęs bendrovės akcininkas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens, oficialiai nepaskirto bendrovės vadovu, pripažinimo faktiniu bendrovės vadovu kriterijai yra du:

    • pirmas, vadovavimo funkcijos vykdymas (taip pat ir privalomų instrukcijų formaliai paskirtiems valdymo organams davimas) ir
    • antras, nuolatinio pobūdžio vadovavimas – asmuo sistemingai atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus būdingi juridinio asmens vadovui.

Taigi ieškovas, siekdamas pagrįsti atsakovo, kaip de facto vadovo statusą, turi įrodyti, kad tas asmuo sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Tokių veiksmų nustatymas yra fakto klausimas ir jis yra vertinamas individualiai kiekvienos konkrečios bylos atveju.

Pažymėtina, kad aplinkybė, ar sandorį sudaro de jure ar de facto vadovas, nėra  kvalifikuojanti aplinkybė nustatant de facto vadovo statusą. Galimi atvejai, kai tas pats asmuo priima verslo sprendimą ir sudaro sandorį šio sprendimo pagrindu, bet galimos ir situacijos, kad verslo sprendimą priėmęs faktinis vadovas nurodo sudaryti sandorį de jure vadovui ar įgaliotam asmeniui. Sandoriai yra sudaromi verslo sprendimų pagrindu, todėl vertinant, kas atlieka valdymo funkciją, svarbu nustatyti, kas faktiškai nuolat priima verslo sprendimus. Dėl šios priežasties, būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus de facto vadovą skiria nuo de jure vadovo ir kitų darbuotojų bei akcininkų. De facto vadovu akcininkas gali būti pripažintas ne tik dėl verslo sprendimų priėmimo, bet ir tuo atveju, jeigu jis faktiškai turi valdingus įgalinimus bendrovėje ir/ar atstovauja bendrovę santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai dėl bendrų de jure ir de facto vadovo veiksmų kyla žala, jiems taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, kadangi įstatymuose nustatytų valdymo organų narių pareigų privalo laikytis abu įmonės vadovai. Aplinkybė, jog be formalaus vadovo bendrovėje veikia faktinis vadovas, nepašalina oficialiai bendrovėje paskirto vadovo atsakomybės už netinkamą jam įstatymo nustatytų pareigų vykdymą. Dėl šios priežasties valdymo organų narių atsakomybė gali kilti tiek de jure vadovui, tiek de facto vadovui atskirai, tai pat gali būti taikoma ir abiems solidariai, priklausomai nuo to, kurio iš vadovo atžvilgiu yra nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Apibendrinant ir atsakant į klausimą, kada akcininkas atsako kaip de facto vadovas, konstatuotina, kad tuo atveju, kai akcininko veikla viršija akcininko kompetencijos ribas, jis vienvaldiškai priima verslo sprendimus ir ši veikla yra nuolatinio pobūdžio – akcininkas yra pripažįstamas de facto vadovu ir jam yra taikoma valdymo organų narių atsakomybė.

 

Teisininkė Inga Černytė