Atgal

Naujienos

2019. 02. 18

Manto Mikalopo komentaras „Verslo žinių“ straipsnyje „LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka“

Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo, jei vadovas tam tikrais atvejais palieka įmonę savo noru, gali tekti sumokėti jam dar ir išeitinę. Jeigu darbuotojas iš darbo išeina savo noru, jam išmoka nepriklauso.

Vadovo išeitines reglamentuoja atskiras Darbo kodekso (DK) 104 straipsnis, kuriame sakoma, kad vadovui, jei jis atleidžiamas be jo kaltės, reikia išmokėti vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę. Išmoka priklauso, jeigu jis įmonei vadovavo ilgiau kaip dvejus metus ir atleistas yra akcininkų valia. Šie vadovą gali atleisti nenurodydami priežasties. Tačiau LAT sprendimas sukėlė abejonių, ar nereikia vadovui išeitinės mokėti ir tuomet, kai jis iš įmonės traukiasi pats savo noru.

LAT byloje (2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546-687/2018) pažymėjo, kad savo noru iš darbo besitraukiantis vadovas turi sau dar išmokėti ir išeitinę.

Vienoje naujausių bylų LAT nagrinėjo atvejį, kai garažų statybos bendrijos pirmininkas (vienasmenis juridinio asmens valdymo organas) pats save atleido iš pareigų pagal savo prašymą.

„Nors byloje kilo ginčas dėl tinkamo pirmininko atleidimo iš darbo pagrindo, galiausiai buvo sprendžiama, kad juridinio asmens ir jo pirmininko teisinių santykių pabaigą lėmė būtent pirmininko prašymas. Tai nustatęs LAT nusprendė, kad jam priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka“, – sprendimą komentuoja Mantas Mikalopas, advokatų kontoros „iLaw“ advokatas. Jis aiškina, kad šis teismo sprendimas galioja, kai iš darbo traukiasi tiek pirmininkas, tiek direktorius (nesvarbu, ar jis yra įmonės savininkas, ar ne). Anot p. Mikalopo, toks aiškinimas galioja ir tuomet, kai įmonėje yra valdyba, kuri priima vadovo prašymą dėl pasitraukimo savo noru. Jeigu vadovas pats save atleidžia, esą turi išsimokėti ir išmoką. Vis dėlto yra būdas tokios išmokos išvengti.

„Jeigu vadovas pateiks rašytinį atsistatydinimo pranešimą, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje, arba neaiškaus turinio pareiškimą dėl išėjimo iš darbo, bus taikoma minėta DK 104 straipsnio 2 dalis – reikės mokėti išmoką“, – aiškina p. Mikalopas. Norint tokio mokėjimo išvengti advokatas pataria savo prašyme vadovui aiškiai nurodyti, kad jis prašo būti atleistas pagal DK 55 straipsnį (atleidimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.)

Visą publikaciją skaitykite vz.lt:  „LAT: savo noru pasitraukusiam vadovui priklauso mėnesio išmoka“