Atgal

Naujienos

2019. 03. 12

Kaip internete tinkamai gauti sutikimą reklaminių pasiūlymų siuntimui?

Sunku įsivaizduoti sėkmingą verslą be nuolatinio dėmesio marketingui, kuriuo siekiama didinti žinomumą, pritraukti naujų klientų ir skatinti esamus pakartotinai įsigyti prekes ar paslaugas. Ypač užsiimant prekyba internetu, populiarus marketingo metodas yra vadinamoji tiesioginė rinkodara – įvairių naujienlaiškių, reklaminių žinučių, pasiūlymų siuntimas. Ar žinote, kaip juos siųsti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų?

Kas laikoma tiesiogine rinkodara?

Tiesioginė rinkodara – tiesioginis kreipimąsi į klientą, siekiant daryti įtaką jo ekonominiams sprendimams. Pranešimas vykdant tiesioginę rinkodarą siunčiamas „asmeniškai“, t.y. žinomais konkretaus asmens kontaktais (pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu, paštu ir pan.), o ne transliuojant reklamą neribotai auditorijai (televizijoje, internete, radijuje ar pan.). Taigi tai – tokia reklamos forma, kuri daugiau ar mažiau asmeniškai nukreipta į konkretų asmenį, pateikiant informaciją konkrečiai jam. Beje, konkretaus siūlymo pirkti prekes ar paslaugas gali ir nebūti, pranešime gali būti tiesiog informuojama apie įmonės naujienas arba apie rinkos pokyčius. Visgi tai bus tiesioginė rinkodara, jei tokios komunikacijos tikslas yra adresato ekonominių sprendimų įtakojimas – pavyzdžiui, formuojant adresato nuomonę apie siuntėjo patikimumą, siekiant didinti pranešimo siuntėjo žinomumą, gerinti reputaciją ar tiesiog padėti įsiminti. Taip pat tokiuose pranešimuose gali būti prašoma pateikti savo nuomonę apie prekes ar paslaugas, įvertinti kokybę, reitinguoti produktus.

Prekiaujant internetu, tiesioginės rinkodaros pranešimai paprastai siunčiami klientams jų registruoto vartotojo elektroninio pašto adresais, arba mobiliajame telefone pasirodančiais informaciniais pranešimais.

Bendra taisyklė ta, kad tiesioginę rinkodarą vykdyti galima tik gavus asmens – adresato sutikimą. Sutikimą reikia gauti ne bet kaip ir ne bet kokį: jam taikomi konkretūs teisiniai reikalavimai, o jei sutikimą gausite netinkamai, jis tiesiog negalios – tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntimas bus laikomas teisės aktų pažeidimu.

Kaip sutikimą gauti tinkamai?

Sutikimas turi būti konkretus ir duotas laisva tinkamai informuoto asmens. Ką tai reiškia praktikoje?

Visų pirma, sutikimo nedavus negalite atsisakyti parduoti prekių ar teikti paslaugų. Adresatui turite suteikti sprendžiamąją galią, ar duoti sutikimą, ir jo davimas negali tapti būtina sąlyga, norint įsigyti prekes ar paslaugas. Taip pat negalite įtraukti nuostatos, kad sutikimo davimas yra privalomas į bendras taisykles, su kuriomis klientas sutinka norėdamas pateikti užsakymą. Sutikimas būti laikomas duotu automatiškai, pavyzdžiui, nurodant „registruodamiesi internetinėje parduotuvėje sutinkate gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus“, „užsakydami prekes, Jūs sutinkate, kad bendrovė siųstų tiesioginės rinkodaros pasiūlymus“ ir t.t.

Tačiau tai nereiškia, kad jokiomis priemonėmis negalite paskatinti asmenį duoti savo sutikimą – svarbu nepastatyti sutikimą nedavusių asmenų į akivaizdžiai blogesnę padėtį. Pavyzdžiui, galite sutikimą davusiems taikyti nuolaidą, dovaną ar teikti kitą naudą.

Antra, sutikimas visais atvejais duodamas veikiant aktyviai – išreiškiant valią pareiškimu (rašytiniu ar žodiniu) arba vienareikšmiais veiksmais. Todėl rinkdami sutikimus interneto svetainėje negalite naudoti iš anksto uždėtų varnelių dėl tiesioginės rinkodaros gavimo arba suformuluoti sutikimus taip, kad asmuo turėtų pažymėti laukelį tam, kad atsisakytų rinkodaros pranešimų (turėtų pažymėti langelį tam, kad duomenys nebūtų naudojami tiesioginės rinkodaros tikslais). Sutikimas, duodamas neveikimu, būtų netinkamas ir neteisėtas.

Trečia, nepakanka vien tinklalapyje pažymėtos varnelės, kad sutikimas būtų tinkamas. Sutinkantysis turi būti informuotas, be kita ko, apie įmonės ar asmens, kuriam davė sutikimą, rekvizitus, kokių rūšių asmens duomenys bus tvarkomi rinkodaros tikslais (pavyzdžiui, bus naudojamas el. pašto adresas ir telefono numeris, galbūt ir vardas pasiūlymo individualizavimui, gimimo data, jei bus siunčiami specialūs pasiūlymai gimtadienio proga, pirkimo istorija, norint individualizuoti pasiūlymus ir t.t.). Taip pat nurodomas tokių duomenų naudojimo terminas, ir jog duomenys bus tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslu. Jei bus pasitelkiama trečiųjų šalių pagalba, pavyzdžiui, el. laiškų siuntimu užsiimančios bendrovės paslaugos, tą taip pat reikia nurodyti. Be to, turi būti paaiškintos su asmens duomenų tvarkymu susijusios teisės (pavyzdžiui, teisė sutikimą atsiimti), ir kur kreiptis norint šias teises įgyvendinti (pavyzdžiui, telefono numeris ar el. pašto adresas). Galiausiai, privaloma nurodyti ir kur gali būti teikiami skundai (Lietuvoje – Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai). Visos aukščiau aprašytos informacijos nebūtina išvardyti prie laukelio sutikimui duoti, pakaktų nuorodos į privatumo politiką, kurioje būtų aprašyti tokie klausimai. Svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama ir suprantama sutikimą duodančiam asmeniui.

Išimtis

Yra išimtis, kada sutikimo vykdyti tiesioginę rinkodarą gauti nereikia: jei remiatės vadinamuoju „teisėtu verslo interesu“. Tai „minkštojo sutikimo“ atvejai – galima siųsti pranešimus savo jau esamam klientui šio nurodytu el. paštu, kai klientas atsižvelgiant į pirkimo istorija gali būti suinteresuotas daugiau sužinoti apie kitas to paties pardavėjo siūlomas prekes ar paslaugas.

Visgi, net ir su ankstesniais užsakymais susijusių pasiūlymų siuntimui savo esamiems klientams egzistuoja gana griežti reikalavimai. Siūlyti galima tik panašias į jau užsakytas prekes ir paslaugas, t.y., turi būti tiesioginis asmens suinteresuotumas gauti informaciją. Todėl klientui, įsigijusiam, pavyzdžiui, skrydžio bilietus, nebūtų galima imti siūlyti užsienio kalbos kursų, o internetu pirkusiam knygą – pasiūlyti įsigyti stovyklavimo prekių. Taip pat negalima siūlyti kito pardavėjo prekių ar paslaugų: norėdami siūlyti partnerių prekes ar paslaugas, sutikimą gauti privalote.

Net ir naudojantis išimtimi, kai sutikimas nebūtinas, klientams būtina užtikrinti aiškią, nemokamą ir lengvai įgyvendinamą galimybę nesutikti gauti informaciją arba vėliau atsisakyti jos gavimo.

Sutikimas nėra neatšaukiamas

Sutikimą tiesioginei rinkodarai davę asmenys turi visas su asmens duomenų tvarkymu susijusias teises, pavyzdžiui, klausti, kaip ir kokie jo asmens duomenys tvarkomi, gauti jų kopiją, pareikalauti ištaisyti netikslius duomenis, ir t.t.

Bet kuriuo metu adresatas bet kuriuo metu gali nesutikti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais. Gavus prašymą nustoti siųsti pasiūlymus, jis turi būti įvykdytas kiek įmanoma skubiau ir nėra išimčių, kurios leistų atsisakyti tai padaryti. Laikomasi principo, kad sutikimą atsiimti turi būti taip pat lengva kaip ir jį duoti – taigi atsisakymas turėtų būti patogus, pavyzdžiui, paspaudus nuorodą el. paštu siunčiamo naujienlaiškio apačioje. Jei asmuo duoda sutikimą registruodamasis internetinėje parduotuvėje, geras sprendimas yra įtraukti rinkodaros valdymo nustatymus ir į pirkėjo paskyros nustatymus. Jei asmuo davė sutikimą lankydamasis interneto svetainėje, negalima pareikalauti pateikti savo nesutikimą paštu ar tiesiogiai atvykus į įmonę.

Ar komercinių pasiūlymų negalima siųsti ir įmonėms?

Daugelis aukščiau aprašytų taisyklių taikomos tik siunčiant tiesioginės rinkodaros pasiūlymus fiziniams asmenims. Visgi, jei norite siųsti tiesioginės rinkodaros pasiūlymus elektroninių ryšių priemonėmis (telefonu, el. paštu, susirašinėjimo programomis ir pan.), sutikimą reikia gauti ir kai tokių pasiūlymų gavėjas yra juridinis asmuo. Tokiu atveju sutikimą gauti reikia iš juridinio asmens vadovo ar jo įgalioto asmens. Šiuo atveju susiduriama su neįprasta išimtimi, kai asmens privatumą saugančios nuostatos ribota apimtimi taikomos ir juridiniams asmenims. Reikalavimai tokiam sutikimu nebūtų tokie griežti, išsamios informacijos apie tai, kaip bus tvarkomi surinkti juridinio asmens duomenys pateikti neprivaloma, o asmens teisės apsiriboja tik galimybe bet kada atsisakyti tolesnio rinkodaros pasiūlymų siuntimo.

 

Straipsnio autoriai Jurga Gradauskaitė, ILAW partnerė ir Valentinas Knyva, ILAW vyresnysis teisininkas

Publikuota portale M360