Atgal

Naujienos

2019. 12. 03

Mokesčių teisės pasikeitimų ir aktualijų apžvalga: 2019 m. lapkritis

Įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:

-          Mokesčių įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų mokesčių klausimais priimta nebuvo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. lapkričio mėn. Lietuvos Respublikos Seime buvo registruota net 16 mokesčių įstatymų projektų, kurie svarstomi šiuo metu ir kurių įsigaliojimas numatomas 2020 m.

Įstatymus įgyvendinantys mokesčių teisės aktai:

-          Keičiasi „0“ proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo taikymo importuotoms ir į kitą ES valstybę narę tiekiamoms prekėms tvarka.

2019 m. lapkričio 26 d. priimtas įsakymas Nr. 1B-1110/VA-88 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1B-439/VA-71 „Dėl Importuotų ir tiekiamų į kitą Europos Sąjungos valstybę narę prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2019-11-27, Nr. 2019-18856), https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/a3a2b1a010f211ea9d279ea27696ab7b.

Vadovaujantis šio įsakymo nuostatomis, nuo 2020 m. sausio 1 d. suteikiama teisė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir muitinei kontroliuojant PVM apskaičiavimą ir sumokėjimą, pareikalauti importuotojo pateikti PVM įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus, įrodančius, kad tos pačios prekės, kurios buvo importuotos į šalies teritoriją, neapmokestinant importo PVM, išgabentos į kitą valstybę narę.

Atitinkamai, tokiais dokumentais nuo 2020 m. sausio 1 d. pirmiausia bus laikomi: a) dokumentai, susiję su prekių išsiuntimu ar išgabenimu, pavyzdžiui, krovinių vežimo keliais dokumentas arba pranešimas, konosamentas, oro krovinio sąskaita faktūra, arba prekių vežėjo sąskaita faktūra; b) draudimo liudijimas, susijęs su prekių išsiuntimu ar gabenimu, arba banko dokumentai, kuriais įrodoma, kad už prekių išsiuntimą ar išgabenimą sumokėta; c) oficialūs dokumentai, kuriuos išduoda valdžios institucija, pavyzdžiui, notaras, kuriais patvirtinamas prekių atvykimas į paskirties valstybę narę; d) kvitai, kuriuos yra išrašęs sandėlio savininkas paskirties valstybėje narėje ir kuriais patvirtinamas prekių sandėliavimas toje valstybėje. Be to, tampa privaloma turėti ir  VMI bei muitinei pareikalavus pateikti įrodymus, kad asmuo, kuriam prekės buvo išgabentos, kitoje valstybėje narėje buvo registruotas PVM mokėtoju.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktika mokestinių ginčų bylose:

-          Išaiškintos teisės į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atskaitą už būsimai ekonominei veiklai įsigytą nekilnojamąjį turtą paneigimo sąlygos  (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1726-602/2019, https://eteismai.lt/byla/62258648905030/eA-1726-602/2019?word=uab%20vystymo%20vizija).

LVAT konstatavo, jog PVM mokėtojui įsigijus būsimai ekonominei veiklai numatytą naudoti nekilnojamąjį turtą, pirminės pirkimo PVM atskaitos momentu aktualus yra realus įgyto ginčo turto naudojimo ekonominėje veikloje faktas (PVM įstatymo 58 str.). Objektyvių duomenų apie tokio ryšio egzistavimą nagrinėjamu atveju nebuvimas taip pat yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas paneigti mokesčių mokėtojo teisę į tokio turto pirkimo PVM atskaitą.

LVAT atkreipė dėmesį į tai, kad šias aplinkybes gali patvirtinti tokie duomenys, jog (1) per labai trumpą laikotarpį mokesčių mokėtojas įgijo didelės vertės, skirtingos paskirties, įvairiose vietovėse esantį turtą, kurio didžioji dalis neabejotinai reikalauja nemažai investicijų siekiant jį panaudoti ekonominėje veikloje ar jų panaudojimo galimybės tokioje veikloje vertintinos skeptiškai, ir ypač atsižvelgiant į tokį turto pobūdį, (2) iš esmės nėra jokių objektyvių duomenų, kurie bent netiesiogiai leistų manyti, kad, kaip yra įprasta komercinėje veikloje, mokesčių mokėtojas turto įgijimo momentu vertino kiekvieno šio turto objekto galimybes jį panaudoti ekonominėje veikloje.

-          Išaiškinta Muitinės laboratorijos išvadų reikšmė importo mokesčių apskaičiavimo bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-637-662/2019, https://eteismai.lt /byla/126819093055757/eA-637-662/2019?word=bk%20309%20str).

Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje, papildydamas ir koreguodamas savo ankstesnę praktiką, LVAT konstatavo, kad iš trečiųjų valstybių importuotų ginčo prekių klasifikavimui atitinkamoje ES Kombinuotosios nomenklatūros pozicijoje (kaip teisės taikymo veiksmui) Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas neturi esminės reikšmės ir savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo produktas negali būti klasifikuojamas mokesčių mokėtojo pasirinktu būdu. LVAT taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Muitinės laboratorijos išvadai savaime, neatsižvelgiant į ginčo situacijos faktines aplinkybes, negali būti suteikiama išskirtinė įrodomoji reikšmė apskaičiuojant muitus ir kitus importo mokesčius.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika mokesčių bylose

-          Patikslintos nepriklausomų asmenų grupių (asociacijų, fondų ar kitokių panašaus statuso juridinių asmenų, sukurtų tikslu teikti savo nariams paslaugas, kurios jiems yra tiesiogiai būtinos)  apmokestinimo PVM sąlygos (byla C-400/18, Infohos, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimas, http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language =en&td=ALL&num=C-400/ 18).

-          ESTT išaiškino, jog draudžiama nacionalinės teisės nuostata pagal kurią neapmokestinimas PVM, nustatytas nepriklausomų asmenų grupėms, taikomas su sąlyga, kad nepriklausomos asmenų grupės teikia paslaugas tik savo nariams, o dėl to tokios grupės, kurios teikia paslaugas ir ne nariams, yra neribotai apmokestinamos PVM, įskaitant už paslaugas, kurias jos teikia savo nariams;

-          Patikslintos sąlygos dėl akcizo mokesčio lengvatų taikymo šiluminės energijos gamybai naudojamiems energetikos produktams (byla C-68/18, Petrotel-Lukoil, 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas, http://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&td =ALL&num=C-68/18)

ESTT konstatavo ir išaiškino, jog ES valstybėse narėse draudžiamos tokios nacionalinės teisės nuostatos ar praktika, pagal kurias akcizais būtų apmokestinami energetikos produktai, naudojami įmonės, kurioje jie gaminami, šiluminėje elektrinėje, jei šis naudojimas skirtas energetikos produktų gamybai išskiriant šiluminę energiją, reikalingą minėtų produktų gamybos technologiniame procese.

 

 Parengė dr. Gediminas ValantiejusILAW vyr. teisininkas