ILAW bankroto ir restruktūrizavimo teisės komandai (asocijuota partnerė, advokatė Džiuginta Balčiūnė; vyresnioji teisininkė, advokatė Neringa Gylytė; vyresnioji teisininkė, advokatė Inga Neniškė) sėkmingai pavyko iškelti vieną pirmųjų restruktūrizavimo bylų, pritaikant naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, nuo 2020 m. sausio 1 d. pakeitusį ir apjungusį iki tol galiojusius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą ir Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymą. Šiaulių apygardos teismo 2020-03-24 nutartis iškelti uždarajai akcinei bendrovei restruktūrizavimo bylą Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta nepakeista (c. b. Nr. e2-798-241/2020). Restruktūrizavimo byla buvo iškelta remiantis įmonės patiriamais laikinais finansiniais sunkumais, kurie susiklostė dėl bendrovei nepalankių rinkos aplinkybių bei apyvartinių lėšų trūkumo, atsiradusių dėl bendrovės klientų finansinių sunkumų. Pažymėtina, kad prieš iškeliant restruktūrizavimo bylą minėta bendrovė nebuvo nemoki, kadangi bendrovės įsipareigojimai neviršijo bendrovės turimo turto. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė, susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, toliau vykdė veiklą, atliko darbus bei teikė paslaugas, teismas pripažino juridinio asmens gyvybingumą (būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje) ir šiuo pagrindu iškėlė restruktūrizavimo bylą.

Pirmosios instancijos teismas, aiškindamas naujojo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatas, pažymėjo: finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva, o tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui. [...] restruktūrizavimo bylos iškėlimas, kai yra išsaugomos darbo vietos, siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą, apsaugo darbuotojų, kaip socialiai pažeidžiamos asmenų grupės, interesus. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad įmonė yra nemoki ir dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.[1]

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad įmonės pateiktas restruktūrizavimo plano projektas atitinka įstatymo reikalavimus, bei pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl bendrovės atitikimo visiems JANĮ reikalavimams, būtiniems restruktūrizavimo bylai iškelti. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-05-07 nutartyje pateikė tokį teisinio reguliavimo aiškinimą: restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys. [...] Nors pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, tačiau tai neteikia pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto, kadangi atsakovės finansinius sunkumus sąlygojo ne veiklos pobūdis, o iš esmės aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove.[2]

Atsižvelgiant į tai, kad COVID-19 karantino prevencijos pasekmės ir grandininė recesijos reakcija verslui gali būti juntama ne trumpu periodu bei sukelti tęstinio pobūdžio nemokumo pasekmes, reikia turėti omenyje, kad nemokumo problemos anksčiau ar vėliau bus sprendžiamos arba restruktūrizavimo, arba bankroto keliu. Kaip matyti iš abiejų instancijų teismų išaiškinimų, nemokumo procese šiuo metu teikiamas prioritetas verslo gyvybingumo išsaugojimui – sėkmingai pritaikomos Nemokumo įstatymo nuostatos, skatinančios juridinius asmenis vietoje bankroto proceso rinktis restruktūrizavimą. Nors iki šiol ekonominio-teisinio instrumento poziciją krizinėje situacijoje turėjusio užimti restruktūrizavimo proceso dažnu atveju laukdavo nesėkminga baigtis, vis dėlto tikimasi, kad nemokumo reforma turėtų paskatinti teismus lanksčiau vertinti prašymus dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Pirmieji teismų praktikos pavyzdžiai rodo, kad restruktūrizavimo bylų statistika gerėja: per 2020 m. I ketvirtį pradėti 9 restruktūrizavimo procesai, t. y. 80 proc. daugiau nei atitinkamu 2019 m. laikotarpiu (5 procesai)[3], o tai liudija apie pasiteisinusį bei keliamus tikslus pasiekusį naująjį Juridinių asmenų nemokumo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo procesui nemokumo reforma teikia pirmenybę, tikimasi, kad teismų praktika pasuks būtent šia linkme.