Pastaruoju metu, netylant prekybos karų tematikai, vis daugiau dėmesio viešumoje susilaukia ES ir jos valstybių narių prekybinių santykių su trečiosiomis valstybėmis teisinis reguliavimas bei muitų politikos klausimai. Jie kyla net ir tose srityse ir su tomis tradicinėmis prekybos partnerėmis, su kuriomis buvo nusistovėję ilgalaikiai stabilūs santykiai, pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Būtent JAV 2019 m. pabaigoje ženkliai padidino muitus įvairiems ES kilmės produktams, gaminamiems ir Lietuvos gamintojų, pavyzdžiui, pieno produktams, kiaulienos gaminiams, vaisiams, sultims ir daugeliui kitų produktų [1]. Tolesnis muitų tarifų didinimas kitiems ES kilmės gaminiams buvo tęsiamas ir 2020 metais, pavyzdžiui, š. m. liepos mėn. JAV, reaguodama į Prancūzijos mokesčių politiką skaitmenines paslaugas teikiančių JAV bendrovių atžvilgiu,  įvedė net 25 % dydį siekiančius muitų tarifus Prancūzijos (kaip ES valstybės narės) kilmės prekėms – rankinėms, kosmetikos produktams ir kt. [2].

Šiame kontekste ES valstybių narių lyderiai, pavyzdžiui, Vokietijos ministrė pirmininkė Angela Merkel, 2019 m. lapkričio 27 d. vis tik buvo pasiūliusi sudaryti atskirą prekybos susitarimą su JAV bei akcentavo, jog siekti šio susitarimo „vis vien yra būtina“ nors kartu pripažino, jog dar 2019 m. balandžio 15 d. prasidėjusiose (tiksliau – atsinaujinusiose) derybose su JAV „viskas vyksta ne taip, kaip mes įsivaizdavome“, o „įgaliojimai [ES institucijų – aut. past.] yra riboti“. Galiausiai 2020 m. pati ES tarptautinės prekybos srityje netgi ėmėsi aktyvių gynybinių veiksmų JAV atžvilgiu, pati didindama muitus JAV kilmės baldams, jų detalėms, kitoms specifinėms prekių rūšims [3]. Šioje situacijoje aktualu apžvelgti kokie iššūkiai kyla ES ir JAV prekybinių santykių reguliavimo srityje ir kokios yra realios laisvosios prekybos susitarimo tarp ES ir JAV sudarymo perspektyvos.

ES bei JAV prekybinių santykių reguliavimo teisiniai pagrindai ir jų taikymo praktiniai ypatumai muitų bei kitų importo mokesčių srityje

Būtina pastebėti, jog ES ir jos valstybių narių (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) užsienio prekybos su JAV reguliavimas yra grindžiamas bendraisiais Pasaulio Prekybos Organizacijos (PPO) teisės principais ir jam nėra taikomi jokie specialūs tarptautiniai susitarimai dėl lengvatinių prekybos ir/ar muitų sąlygų. Kita vertus, būtina pastebėti, jog dar 2013 m. birželio mėn. buvo pradėtos pirmosios JAV ir ES derybos dėl vadinamosios Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership; TTIP) sutarties sudarymo [4]. Vadinamosios TTIP sutarties tikslais buvo numatyti prekybos liberalizavimas ir esamų muitų tarifų (šiuo metu siekiančių vidutiniškai apie 4 proc. [4]) barjerų prekybai tarp ES ir JAV panaikinimas, palankesnių sąlygų patekti į prekių ir paslaugų rinkas formavimas (abiejų šalių verslo subjektams). Tiek JAV, tiek ES mokslininkų atlikti ekonominiai tyrimai prognozavo, kad TTIP sutarties sudarymas galėtų paskatinti ES ekonomikos augimą ir sukurti naujos pridėtinės vertės (ES valstybių narių ekonomikai) už 120 milijardų eurų, o JAV ekonomikai – už 100 milijardų eurų [5; 6]. Taigi, nors iki šiol ES ir JAV nepavyko suderinti savo pozicijų ir pasiekti susitarimo dėl dvišalės tarptautinės prekybos reguliavimo (2016 m. derybos buvo baigtos be sutarties sudarymo [4], ir, kaip jau buvo minėta, iš naujo inicijuotos 2019 m. balandžio mėn. [3]), palankių sąlygų prekybai su JAV plėtra ir šių sąlygų sudarymas yra viena iš pagrindinių strateginių tikslų bei krypčių ES ir jos valstybių narių (taip pat ir Lietuvos Respublikos) užsienio prekybos politikoje, o esminė jos dalis yra būtent tarifinių (muitų) kliūčių pašalinimas (minimizavimas).

Akcentuotina, jog įvairūs tarptautinių institucijų ir mokslininkų atlikti tyrimai [7] patvirtina, kad šiuo metu tarptautinei JAV ir ES prekybai įtakos turi tiek tarifinės, tiek netarifinės reguliavimo priemonės, kurios trukdo suderinti abipusius interesus ir lėtina prekybos plėtrą. Tarifinių reguliavimo priemonių (t. y. priemonių, susijusių su muitų tarifais ar muito mokesčiais) keliamos problemos šiuo metu yra sietinos su prekių muitinės kilmės taisyklių taikymu. Pavyzdžiui, pastebima tendencija, jog JAV muitinės atsisako pripažinti iš ES importuotoms prekėms bendrą ES muitinę kilmę, t. y. prekių žymėjimą nuoroda „Pagaminta ES“ (angl. „Made in EU“) [7] ir taiko atskiroms ES valstybėms narėms specialias nuostatas dėl jų kilmės prekių apmokestinimo (ką patvirtina ir padidintų muitų tarifų nustatymas Prancūzijos kilmės prekėms 2020 m. liepos mėn. [2]).

Be to, nagrinėjant situaciją ES, tenka pastebėti, jog pagrindines problemas šioje srityje sukelia ir nacionaliniai muitų administravimo skirtumai atskirose ES valstybėse narėse, joms įgyvendinant ES bendrojo muitų tarifo sistemą bei bendrąją ES muitų politiką (dėl šios aplinkybės JAV netgi  buvo inicijavusi prekybinį ginčą ES atžvilgiu PPO institucijose, žr. bylą EC-Selected Customs Matters [8]). Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į ilgą pašto siuntų muitinio tikrinimo procedūrų trukmę tiek ES, tiek ir JAV muitinėse, ribotas galimybes veiksmingai ir laiku pasinaudoti muitinės paslaugomis oro ir jūrų uostuose [7]. Kaip jau ir buvo minėta, nors visose ES valstybėse narėse galioja tos pačios bendrosios muitų teisės taisyklės ir muitų dydžiai (taikomasis ES bendrasis muitų tarifas), konkrečios individualios ES valstybės narės muitų ir importo mokesčių administravimo politika, kurią įgyvendina nacionalinės muitinės, gali netgi labai skirtis, pavyzdžiui, taikoma skirtinga prekių tarifinio klasifikavimo praktika, netgi skirtingai nustatoma jų muitinė kilmė ar vertė. Atitinkamos ES valstybės narės (tame tarpe ir Lietuvos Respublikos) muitinės, taikydamos pernelyg griežtas nacionalines muitinės veiklą reglamentuojančias taisykles, gali atgrasyti konkrečios užsienio šalies importuotojus ir taip netgi sumažinti šios valstybės gaunamas pajamas iš importo mokesčių. Galiausiai nelanksčios nacionalinės taisyklės arba tiesiog per griežtas ES taisyklių taikymas nacionaliniu lygmeniu tampa ir papildoma administracine našta įmonėms (importuotojams), kuri gali neigiamai paveikti nacionalinės prekybos su trečiosiomis užsienio šalimis (ne ES narėmis, t. y. tokiomis kaip JAV) tendencijas [9; 10; 11]. Taigi, galima konstatuotina, jog bet kuriuo atveju, nesant sudarytos laisvosios prekybos sutarties, ES ir JAV tarptautinės prekybos reguliavimas išlieka probleminio pobūdžio.

Importo mokesčių taikymas JAV kilmės prekėms Lietuvos Respublikoje – su kokiomis teisinėmis problemomis susiduriama importuojant prekes į Lietuvą?

Nors pastarąjį dešimtmetį (ypač nuo 2012 m.) prekybos tarp Lietuvos Respublikos (kaip ES valstybės narės) ir JAV apimtys (tiek eksportas, tiek importas) nuolat augo, išliko ir nemažai probleminių klausimų, su kuriais susiduria šioje prekyboje dalyvaujantys verslo subjektai [12]. Pavyzdžiui, pagrindines teisines kliūtis užsienio prekybos plėtrai tarp JAV ir Lietuvos Respublikos, kiek tai susiję su muitų (tarifinių prekybos reguliavimo priemonių) taikymu daugiausia lėmė nelanksčios nacionalinės importuotų prekių muitinės vertės nustatymo taisyklės, kurių pagrindu apskaičiuojami muitai iš trečiųjų valstybių (tame tarpe ir JAV) į Lietuvos Respubliką importuojamiems naudotiems automobiliams [13]. Jos nacionalinėms muitinės įstaigoms Lietuvoje kol kas suteikia plačią diskreciją nukrypti nuo tarptautiniu mastu pripažinto sandorio vertės metodo taikymo (nustatant naudotų automobilių muitinę vertę skaičiuojant importo mokesčius), kas ne kartą buvo pripažinta ir nacionalinių teismų praktikoje mokestinių ginčų bylose (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-442-300/2011, A-261-2119/2011, A-442-2518/2011, A-143-2813/2011, A-261-102/2013, A-575-871/2010).

Nors akivaizdu, jog tokių taisyklių taikymas Lietuvoje yra pagrįstas valstybės fiskaliniais interesais bei siekiu surinkti kuo daugiau importo mokesčių, šių taisyklių nuostatos gali būti vertinamos kritiškai. Būtina pažymėti, kad nacionalinės Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės gali prieštarauti mokesčių įtvirtinimo tik įstatyme principui (žr. Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 2 d., taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimą), kadangi įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose negali būti teisės normų, nustatančių kitokį teisinį reguliavimą, negu nustato įstatymas, ir konkuruojančių su įstatymo normomis. Pastebėtina, jog nei ES muitų teisės aktai (Sąjungos muitinės kodeksas ir su jo įgyvendinimu susiję reglamentai), nei Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo [14] aktuali redakcija tiesiogiai nesuteikia įgaliojimų nustatyti tokias nacionalines taisykles ir nenumato, jog konkrečių importuojamų prekių – naudotų automobilių – muitiniam įvertinimui gali būti naudojama kita, speciali tvarka (palyginti su bendrosiomis nuostatomis, įtvirtintomis Sąjungos muitinės kodekso [15] 69-74 str.). Kita vertus kol kas naujausioje, 2020 m. formuojamoje savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir toliau laikosi nuostatos, jog šių Taisyklių normos yra vertintinos kaip teisėtos ir tinkamos (žr. administracinę bylą Nr. eA-2474-968/2020). Vis tik būtina atkreipti dėmesį į tai, jog šiuo metu (nuo 2020 m. sausio 1 d.) Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių nuostatos keitėsi, kas vėl gi atveria naujas galimybes ginčyti jų pakeistas nuostatas teisme, kadangi aptartose mokestinių ginčų bylose buvo taikoma ankstesnė (senesnė) šių Taisyklių redakcija.

Kitas svarbus ginčytinas klausimas, su kuriuo susiduria prekes iš JAV importuojantys verslo subjektai Lietuvoje yra nacionalinės nuostatos (įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklėse [16]) dėl Muitinės laboratorijos išvadų, kuriomis nustatomi iš trečiųjų valstybių importuotų prekių tarifinio klasifikavimo kodai, teisinės reikšmės. Kaip patvirtina nacionalinių teismų praktika mokestinių ginčų su muitine bylose Lietuvoje [12], didelė dalis ginčų dėl iš JAV importuotų prekių apmokestinimo Lietuvos Respublikoje buvo ir yra susijusi su tuo, jog, remiantis minėtomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis taisyklėmis [16] ir  nustatant kaip turi būti klasifikuojamos importuojamos prekės, buvo vadovaujamasi išimtinai tik nacionalinės Muitinės laboratorijos išvadomis bei jose pateikiama pozicija. Kartu paprastai atmetami visi kiti mokesčių mokėtojų teikiami įrodymai (jų net netiriant ir nevertinant), kas laikytina akivaizdžia mokestinių ginčų su muitine proceso problema [12]. Tenka pastebėti, jog tokio pobūdžio mokestiniai ginčai ne kartą kilo dėl tokių iš JAV importuojamų prekių kaip chemijos pramonės produktai ir žemės ūkio sektoriaus produkcija (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A-143-459/2013, A261-218/2012 ir kt.).

Kokios yra galimybės tobulinti tarptautinės prekybos su JAV (ir kartu kitomis trečiosiomis valstybėmis) reguliavimą nacionaliniu lygiu – Lietuvoje?

Taigi, esama bei susiklosčiusi praktika patvirtina, jog tolesnei tarptautinės prekybos tarp ES ir jos valstybių narių (Lietuvos Respublikos) bei JAV plėtrai, net ir nesant dvišalius prekybinius santykius reglamentuojančios laisvosios prekybos sutarties, būtina tobulinti užsienio prekybos reguliavimo nacionalinius teisinius pagrindus (nacionalinius muitų teisės šaltinius). Išanalizavus Lietuvos Respublikos ir JAV tarptautinės prekybos reguliavimo praktiką, darytina išvada, kad egzistuojančios teisinio reguliavimo sistemos tobulinimui (siekiant mažinti kylančių mokestinių ginčų bei konfliktinių situacijų tarp importuotojų bei muitinės įstaigų skaičių) Lietuvos Respublikoje būtina įgyvendinti keletą esminių pokyčių.

Visų pirma, rekomenduotina keisti ir tikslinti nacionalines Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisykles [13]. Jose būtina bent jau aiškiai įtvirtinti nuostatą, jog  neatitikimai tarp importuotų prekių (transporto priemonių/automobilių) muitinės vertės, apskaičiuotos naudojant sandorio vertės metodą, ir jų vertės, kurią nustato turto vertintojai arba jų rinkos vertė, užfiksuotos muitinės duomenų bazėse (pvz. PREMI duomenų bazėje), laikytina tik pagrindu, suteikiančiu muitinei teisę reikalauti iš importuotojo papildomų dokumentų (įrodymų), patvirtinančių prekių sandorio vertę. Tokios situacijos egzistavimas savaime negali būti pripažįstamas pagrindu, suteikiančiu teisę muitinei iš karto savo iniciatyva (ex officio) paneigti sandorio vertės metodo taikymo galimybę prekių muitiniam įvertinimui. Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės (jų 15 p.) [16] turėtų nustatyti aiškias oficialias prekių klasifikavimo laboratorinių tyrimų autentifikavimo ir sertifikavimo procedūras, kurios, siekiant užtikrinti klasifikavimo proceso objektyvumą, leistų ne tik Muitinės laboratorijai, bet ir nepriklausomoms laboratorijoms (nevyriausybinėms įstaigoms) atlikti tyrimus, susijusius su importuotų prekių klasifikavimu. Atitinkamai, tokių sertifikuotų nepriklausomų laboratorijų tyrimų rezultatai taip pat turėtų būti pripažinti oficialiais dokumentais, turinčiais įrodomąją galią mokestinių ginčų su muitine procedūrose.

Dr. Gediminas Valantiejus yra advokatas, advokatų profesinės bendrijos „ILAW“ vyr. teisininkas, bei Muitinės praktikų asociacijos narys

Naudoti šaltiniai ir literatūra / Sources and literature:

______________________

[1] Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė, LRT.lt (2019), „ JAV didina muitus ES produktams: kai kurie gamintojai Lietuvoje jau spėjo pajusti iš anksto“, https://www.lrt.lt/naujienos/ verslas/4/1107815/jav-didina-muitus-es-produktams-kai-kurie-gamintojai-lietuvoje-jau-spejo-pajusti-is-anksto;

[2] Latest Tariff Threat Could Double Prices of European Wines and Whiskies. https://www.barrons.com/articles/latest-tariff-threat-could-double-prices-of-european-wines-and-whiskies-01576537553; US imposes 25% tariffs on €1.1 billion worth of French goods, https://www.euronews.com/2020/07/10/us-imposes-25-tariffs-on-1-1-billion-worth-of-french-good

[3] „Vokietijos kanclerė: ES reikalingas prekybos susitarimas su JAV“, 15min (2019), https://www.15min.lt/verslas/naujiena/finansai/vokietijos-kanclere-es-reikalingas-prekybos-susitarimas-su-jav-662-1238728?copied; taip pat žr. EU – European Commission introduces additional retaliatory tariffs on certain US-originating products,   https://www.international tradecomplianceupdate.com/2020/04/10/eu-european-commission-introduces-additional- retaliatory-tariffs-on-certain-us-originating-products/;

[4] European Commision (2020), „Trade with U.S“, https://ec.europa.eu/trade/policy/countries-and-regions/countries/united-states/;

[5] Lakatos, C., Fukui, T. (2013). EU-US Economic Linkages: The Role of Multinationals and Intra-Firm Trade. U. S. International Trade Commission Research Note RN-2013-11-B. Retrieved March 24, 2015, from: http://www.usitc.gov/research_and_analysis/staff_ products.htm;

[6] Francois, J., et. al. (2013). Reducing Transatlantic Barriers to Trade and Investment: An Economic Assessment. Retrieved March 23, 2015, from: http://trade.ec.europa.eu/ doclib/docs/2013/march/tradoc_ 150737.pdf;

[7] Berden, et al. (2009). Non-Tariff Measures in EU-US Trade and Investment – An Economic Analysis. Retrieved March 22, 2015, from: http://trade.ec.europa.eu/doclib/docs/2009/ december/ tradoc_145613.pdf;

[8] WTO Appellate Body Report, „European Communities – Selected Customs Matters“ (16 June 2006), WT/DS315/R

[9] Limbach, K. (2015). Uniformity of customs administration in the European Union. Oxford: Hart Publishing;

[10] Truel, C., and Maganaris, E. (2015). „Breaking the code: the impact of the Union Customs Code on international transactions”. World Customs Journal 9, 2: 12-23;

[11] Radžiukynas, J., ir Belzus, A. (2008). Importuojamų prekių muitinis įvertinimas ir kontrolė. Vilnius: Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija;

[12] Valantiejus, G. (2015). Problematic aspects of international trade between the United States of America and the Republic of Lithuania in the Lithuanian judicial practice. 5th International Scientific Conference Practice and Research in Private and Public Sector – 2015 Conference Proceedings, 120-132;

[13] „Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1B-1026 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės“, TAR 29002 (2016);

[14] „Lietuvos Respublikos muitinės įstatymas“, TAR, 26857 (2016);

[15] „Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentas (ES) 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas“, Official Journal, L 269 (2013);

[16] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d.  nutarimu Nr. 1224 patvirtintos Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo taisyklės, TAR 28531 (2016).