Paprastinami reikalavimai PVM mokesčio administravimui ir grąžinimui

2020 m. birželio 26 d. buvo priimti ir nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigalios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimai (2020 m. birželio 26 d. įstatymas Nr. XIII-3169), pagal kuriuos nuo 2021 m. sausio 1 d. atsisakoma šiuo metu PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų PVM mokesčio grąžinimui.

Remiantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis, už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusi ir grąžinama PVM skirtumo suma negali būti didesnė už sąlyginę 21 procento PVM sumą, apskaičiuotą nuo to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje deklaruotos apmokestinamosios vertės prekių ir paslaugų vertės arba PVM sumos, per mokestinį laikotarpį atskaitytos už įsigytą ilgalaikį turtą. Nuo 2021 m. sausio 1 d.  už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas bus grąžinamas bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, netaikant aukščiau nurodytų nuostatų. Kartu nustatomi nauji apribojimai grąžinant PVM permoką PVM mokėtojams, neatitinkantiems Mokesčių administravimo įstatymo 40(1) straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tokiems PVM mokėtojams neįskaityta (negrąžinta) už mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma bus grąžinama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo.

Be to, pagal priimtus Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnio 8 dalies pakeitimus, nuo 2021 m. sausio 21 d. panaikinama prievolė, nustatyta fiziniams asmenims, nesantiems PVM mokėtojais, pateikti duomenis apie sandorius, susijusius su naujų transporto priemonių įsigijimu iš kitų ES valstybių narių, jei tokius duomenis centrinis mokesčio administratorius gali gauti iš valstybės registrų ar kitų valstybės informacinių sistemų.

Priimtais Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimais taip pat sudaroma galimybė mokesčių administratoriui optimizuoti mokesčių mokėtojų išregistravimo procesą (keičiamas PVM įstatymo 75 straipsnis), tikslinama  tauriųjų metalų ir brangakmenių (kaip PVM objekto) sąvoka (keičiamas PVM įstatymo 106 straipsnis) ir akcizais apmokestinamų prekių (kaip PVM mokesčio objekto) sąvoka (keičiama PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalis sąvoka).

Nustatoma nauja pelno mokesčio lengvata stambiems investuotojams

2020 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-3213 Lietuvos Respublikos Seimui papildžius Pelno mokesčio 58 straipsnio 16 dalį joje numatyta, kad juridiniai asmenys, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150 (o kai investuojama Vilniuje, – 200) ir kuriuose privačios kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą (o kai investuojama Vilniuje, – 30 milijonų eurų sumą), nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta. Pelno mokesčio lengvata bus taikoma juridiniams asmenims, įgyvendinantiems stambaus projekto investicijų sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 15(4) straipsnyje nustatyta tvarka.

Investuotojas, ketinantis naudotis minėtomis lengvatomis turėtų vykdyti stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o lengvata nebebūtų taikoma, jeigu juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma sumažėtų ir nebesiektų atitinkamai 20 arba 30 milijonų eurų, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taptų mažesnis kaip 200 (kai investuojama Vilniuje) arba 150 milijonų eurų. Pelno mokesčio lengvata nebebūtų taikoma nuo to mokestinio laikotarpio, kurį juridinio asmens privačių kapitalo investicijų suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius taip sumažėtų, ir lengvatos taikymas būtų atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį juridinio asmens privačios kapitalo investicijos vėl pasiektų 30 (arba, atitinkamai, – 20) milijonų eurų ir vidutinis darbuotojų skaičius vėl taptų ne mažesnis kaip 200 (arba, atitinkamai, - 150).

Keičiasi gyventojų pajamų apmokestinimui taikomi neapmokestinamieji pajamų dydžiai

2020 m. birželio 23 d. įstatymu Nr. XIII-3084 Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio nuostatas, susijusias su neapmokestinamųjų pajamų dydžio nustatymu.

Atsižvelgiant į priimtus pakeitimus nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui, yra padidintas iki 400 EUR (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. taikomo NPD dydis buvo 350 EUR).

Straipsnį parengė Gediminas Valantiejus, Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas