Džiugu stebėti, jog įmonės laikui bėgant pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos priemones ir reikalavimus vertina vis rimčiau. Visgi gana dažnai stengiamasi per daug neapsunkinti savo kasdienės veiklos ir siekiama parengti bei įgyvendinti vidaus tvarkas laikantis minimalių įstatymo ir bankų keliamų vis griežtesnių reikalavimų. Tad, ką įmonė turi žinoti ir į ką atkreipti dėmesį, siekdama išvengti nemalonumų tiek su valstybės institucijomis, tiek su bankais (šiemet vien Lietuvos bankas poveikio priemones pritaikė jau 19-likai įmonių).

2020 m. pradžioje įsigaliojo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) sugriežtinimai, kuriais į nacionalinę teisę perkeltos 5-osios Europos Sąjungos AML direktyvos nuostatos bei Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (FATF) rekomendacijos.

Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija privaloma visoms įmonėms, atliekančioms PPTFPĮ numatytą veiklą, pvz.: finansų įstaigoms, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, nekilnojamojo turto agentams (brokeriams), azartinius lošimus ir loterijas organizuojančioms bendrovėms ir pan.

Įstatymo reikalavimais keliama pareiga tiek naujų, tiek senų klientų atžvilgiu įgyvendinti principą „Pažink savo klientą“ (Know Your Customer, KYC). Įmonėms būtina apie savo klientus žinoti ir/ar fiksuoti, stebėti šiuos esminius aspektus, priskiriamus prevencijos įgyvendinimui:

1. Svarbu surinkti ir žinoti, kuo užsiima įmonės klientas, t. y. kliento vykdomą veiklą. Tai reikalinga ne tik kliento pažinimui, dalykinių santykių tikslo ir pobūdžio nustatymui, bet ir kaip vienas iš būdų numatyti, kokios kliento transakcijos gali būti traktuojamos kaip įtartinos, neįprastos – kliento keliamai rizikai nustatyti.
2. Vienas svarbiausių aspektų – kliento ir naudos gavėjo nustatymas. Kliento nustatymas ir identifikavimas (tiek dalyvaujant fiziškai, tiek nuotoliniu būdu) yra išsamiai reglamentuojamas PPTFPĮ. Papildomi didelis dėmesys turi būti skiriamas, jei nustatoma, kad klientas/naudos gavėjas yra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo. Tai asmenys, kuriems patiems ar jų artimiems šeimos nariams, ar artimiems pagalbininkams, buvo arba yra patikėtos svarbios viešosios pareigos. Viešųjų pareigų sąrašas Lietuvoje sudaromas ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujinamas ir skelbiamas FNTT interneto svetainėje. Minėtų asmenų tinkamas identifikavimas yra vienas svarbiausių ir techniškai sudėtingiausių prevencijos taikymo aspektų, kadangi tapatybės nustatymas turi būti ne tik tinkamai aprašytas vidaus tvarkose, bet ir tinkamai įgyvendinamas per daug neapsunkinant įmonės kasdienės veiklos. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 198 straipsnis numato, jog PPTFPĮ nustatytų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimas asmenims gali užtraukti baudą nuo 500 Eur iki 2 400 Eur, o juridinių asmenų vadovams bauda siekia nuo 2 100 Eur iki 6 000 Eur.
3. Ypatingas dėmesys taip pat turi būti skiriamas sandoriams, atliekamiems grynaisiais pinigais, kai sumos siekia 15 000 Eur ir daugiau. Visais atvejais apie tokias pinigines operacijas FNTT turi būti informuojama.
4. FNTT įstatymo numatytais atvejais taip pat turi būti pranešama apie įtartinas/neįprastas kliento atliekamas pinigines operacijas ir sandorius. Už pranešimo apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius priemonių įgyvendinimo tvarkos pažeidimus asmenims gresia baudos nuo 800 Eur iki 3 000 Eur. Įmonių vadovų atsakomybė siekia 2 700 – 6 000 Eur ribas.
5. Galiausiai, įmonė privalo vykdyti nuolatinę kliento dalykinių santykių stebėseną, priskirti klientą prie atitinkamos rizikos grupės, numatyti, kaip šios rizikos yra valdomos, bei reguliariai (ir esant poreikiui) atnaujinti kliento duomenis.

Nors pirmiausia tikrindamos, kaip laikomasi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų, institucijos ir bankai prašo pateikti ir tikrina įmonės vidaus tvarkas, vien tik gražiai ir tvarkingai aprašyti tariamai vykdomą prevenciją nepakanka. Lietuvos bankas ar kita atsakinga institucija tikrindama įmonę pinigų plovimo prevencijos atlikimo atžvilgiu taip pat kreips didelį dėmesį į tai, kaip šios vidaus tvarkos yra įgyvendinamos. Tai yra, kaip realiai nustatomos klientų ir naudos gavėjų tapatybės, kaip vykdoma jų stebėsena, kokių veiksmų imamasi, nustačius didelę (ar didesnę nei buvusi) kliento riziką, t. y. kaip nustatomos ir valdomos rizikos. Tad tinkamas tvarkų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei pačios tvarkos.

O ir baudos už kitus nei minėti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus asmenims siekia nuo 500 Eur iki 1 800 Eur (vadovams: nuo 2 000 Eur iki 3 500 Eur). Pakartotiniai pažeidimai gali asmeniui siekti iki 5 200 Eur, tuo tarpu juridinio asmens vadovui gali tekti susimokėti 5 800 Eur. Tiesa, Lietuvos bankas už PPTFPĮ pačioms įmonėms skiria platesnio spektro poveikio priemones: nuo įspėjimo ar viešo paskelbimo apie padarytą teisės akto pažeidimą iki 5 mln. Eur baudos. (FNTT ir Lietuvos bankas turi teisę priklausomai nuo pažeidimo skirti baudas nuo 0,1 iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų arba iki 5 100 000 eurų) arba veiklos apribojimo bei nušalinimo nuo pareigų už pažeidimą atsakingus asmenis. Kai pažeidimą padaro finansų įstaiga ar kitas įpareigotas subjektas, kuriam būtina turėti licenciją ar leidimą vykdyti veiklą, pastarieji gali būti panaikinti arba laikinai sustabdyti.

Pinigų plovimas PPTFPĮ apibūdinamas kaip turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, įgijimas, valdymas ar naudojimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių; turto tikrojo pobūdžio, tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, nuosavybės ar kitų su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veikos arba dalyvaujant tokioje veikoje; taip pat rengimasis ar pasikėsinimas padaryti minėtas veikas.

Teroristų finansavimas – tai lėšų telkimas arba rinkimas bet kokiais būdais, siekiant jas panaudoti arba žinant, kad jos bus panaudotos vykdyti teroristiniams nusikaltimams arba nusikaltimams, susijusiems su teroristine veikla. Lėšos finansuoti teroristams gali būti gaunamos tiek iš teisėtos veiklos, tokios kaip parama iš labdaros organizacijų, tiek iš nusikalstamos veikos, tokios kaip prekyba narkotikais, sukčiavimas, žmonių pagrobimai ir t. t.