Nuotolinis darbas karantino situacijoje gali būti laikomas privalomu (viešajame sektoriuje), o privačiajame – rekomenduotinu. Taip pat esant grėsmei kitų darbuotojų saugumui ir esant nuotolinio darbo galimybei, darbdavys turi siekti su darbuotojais sudaryti susitarimus dėl tokios darbo formos. Taigi verta paminėti, kokie pagrindiniai aspektai turėtų būti aptariami sudarant susitarimus dėl nuotolinio darbo.

1. VDI nurodo, kad darbo įstatymai išimčių dėl darbuotojų saugos ir sveikatos būklės nustatymo, kai dirbamas nuotolinis darbas, nenustato. Taigi, visais atvejais darbdavys turi vertinti profesinę riziką, be kita ko, kiekvienoje darbo vietoje. Tačiau, atsižvelgiant į nuotolinio darbo specifiką bei į tai, jog nuotolinio darbo organizavimas yra lankstesnis būdas atlikti darbuotojui jo darbo funkcijas, šalys neturi pareigos susitarti, kad nuotolinio darbo vieta būtų apibrėžta tik kaip viena fizinė vieta. Šalys yra laisvos sutarti, kad darbuotojas darbo funkcijas atliks savo nuožiūra pasirinktoje vietoje (pvz., namuose, bibliotekoje, sodyboje ar kt.). Tuo atveju, kai darbdaviui ar jo pavedimu įgaliotam asmeniui nėra objektyvios galimybės įvertinti konkrečių darbuotojų profesinės rizikos darbo vietoje, darbdavys galėtų inicijuoti darbuotojų, dirbančių nuotoliniu būdu, apmokymus profesinės rizikos vertinimui, kaip tai numato teisinis reglamentavimas.
2. DK 52 str. 5 d. numato, jog nuotolinio darbo atveju darbuotojo dirbtas laikas apskaičiuojamas darbdavio nustatyta tvarka. Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliųjų darbo ir minimaliųjų poilsio laiko reikalavimų. Taigi darbdavys ir darbuotojas turėtų suderinti darbo laiko apskaitos esminius aspektus. Pavyzdžiui, šalys gali susitarti, kad nors darbuotojas yra laisvas skirstyti darbo laiką, tačiau savaitės pradžioje pateiks duomenis darbdaviui apie planuojamą darbo laiką per savaitę (perspektyviai) arba tokie duomenys bus teikiami darbdaviui darbo savaitės pabaigoje (retrospektyviai). Šalys gali susitarti ir dėl tam tikrų ribojimų dirbti švenčių, poilsio dienomis, viršvalandinių darbų ar darbo laiko naktį.
3. Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu. Taigi šiuo aspektu rekomenduojama susitarti, kokias išlaidas darbuotojas patirs (jeigu jų patirs) ir kaip jos bus kompensuojamos. Pavyzdžiui, iškyla ginčų, kai darbuotojai dėl darbo namuose reikalauja apmokėti sąskaitą už padidėjusį elektros energijos naudojimą ar už interneto ryšio paslaugas.
4. Susitarime dėl nuotolinio darbo turėtų būti aptartos ir naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės. Jeigu jos išlieka tokios pačios, kaip ir dirbant darbo vietoje darbdavio patalpose, tą galima nurodyti susitarime. Jeigu dėl nuotolinio darbo pobūdžio atsiranda tam tikrų specifinių taisyklių, jas vertėtų aptarti susitarime ar duoti nuorodas į specialiai tam priimtus vietinius darbdavio teisės aktus.