DK 47 str. 1 d. 2 p. numato, kad darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Reikia pažymėti, kad prastovą dėl karantino galima skelbti ir tuo atveju, jeigu darbuotojas ne tik nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, tačiau ir tuo atveju, jeigu tokio darbo, kuris atitiktų darbuotojo kvalifikaciją, gebėjimus ir sveikatos būklę, tiesiog nėra. 

Paskelbus prastovą dėl ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino darbdavys ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos darbuotojui paskelbimo informuoja VDI apie tai.. Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui moka darbo užmokestį, ne mažesnį kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.

Kalbant apie subsidijas už prastovose esančius darbuotojus, šios publikacijos rengimo metu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viešai yra nurodoma, kad prastovų kompensacijos mechanizmo keisti neplanuojama. Tai reiškia, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 str. 2¹ d. darbdaviams, dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino prastovos metu išlaikantiems darbo vietas bus mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis ir toliau sudarys:

1) Už darbuotoją iki 60 metų: 90 procentų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei MMA (607 Eur) arba 70 procentų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 Eur);

2) Už darbuotoją virš 60 metų: 100 procentų nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei MMA ( 607 Eur) arba 70 procentų nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 Eur).