Pastaruoju metu tiek tarp verslo Lietuvoje, tiek visame pasaulyje išpopuliarėjusi priemonė – akcijų opcionai, dar kitaip vadinami pasirinkimo sandoriais, kuriais motyvuojami bendrovės darbuotojai ir/ar valdymo organai, tampa mažiau patrauklūs. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. patvirtintais ir šiuo metu jau taikomais pakeitimais, už opcionų įgvendinimą kyla prievolė mokėti daugiau mokesčių.

Opcionas – tai finansinis instrumentas, atkeliavęs iš Vakarų valstybių, ir suteikiantis teisę bendrovės darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti ateityje už iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą bendrovės akcijų, arba akcijas darbuotojui ir/ar valdymo organui įsigyti dabar už vieną kainą, o ateityje jas parduoti bendrovei už kitą iš anksto opciono sutartyje nustatytą kainą (Stedman G. et al., 1998).

Šios priemonės Lietuvoje populiarumą sąlygojo, visų pirma, auganti naujoji karta – vadinamoji Z karta, kuriai dinamiškumas ir darboviečių kaita yra priskiriamas kaip vienas iš esminių bruožų. Būtent teisiškai teisingai suformuluotu ir atsakingai parinktu opcionu, jį susiejant su terminu, galima sumažinti riziką, jog darbuotojas išeis iš darbo išdirbęs trumpą laiką, sumažės naujų darbuotojų apmokymo kaštai.

Antra, tai nulėmė ir nuo 2020 m. vasario 1 d. galiojantis lankstus mokestinis požiūris į opcionus, pagal kurį, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo formuluotė leido darbuotojo gaunamą naudą iš darbdavio pagal opcionus priskirti neapmokestinamosioms pajamoms. Tai reiškia, jog, laikantis specialių GPM įstatymo nustatytų sąlygų, bendrovės iš esmės buvo atleistos nuo didelių, 20 arba netgi 32 proc. siekiančių, GPM ir Sodros mokesčių. Tačiau, šia, dar šiemet įsigaliojusia opcionų mokestine lengvata, nebuvo paliestas kitas svarbus klausimas – akcijų perleidimo apmokestinimas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas opcionu pagrindu įgytas bendrovės akcijas ateityje atlygintinai perleistų (parduotų, išmainytų ir pan.).

Nors bendrovės gali būti atleidžiamos nuo 20 arba 32 proc. GPM ir Sodros mokesčių, darbuotojui perkeliama mokestinė našta, jeigu jis ateityje opciono pagrindu įgytas bendrovės akcijas perleistų kitiems asmenims. Tai reiškia, jog darbuotojui akcijų perleidimo tretiesiems asmenims momentu reikės papildomai susimokėti valstybei daugiau GPM mokesčių (pavyzdžiui, jei akcijų perleidimas įvyktų dar šiais, 2020, metais, akcijų „pelnui“ gali būti taikomas 15 ar 20 proc. GPM).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nurodytas apmokestinimo sąlygas pastaruoju metu darbuotojų nenaudai keičia ir nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. galiojantis kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės išaiškinimas, kuriuo patvirtintos gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklės. Jame pateiktas visiškai naujas išaiškinimas dėl pajamų natūra vertės nustatymo sudarant opcionų sandorius. Darbuotojams, opcionų sandorių pagrindu įsigijusiems akcijų iš bendrovių, ateityje gali kilti prievolė mokėti dar daugiau mokesčių – mokėti GPM nuo visos akcijų kainos, jeigu šios akcijos ateityje būtų perleistos kitiems asmenims.

Būtina pažymėti ir tai, kad iki šiol mokestinių ginčų bylose buvo laikomasi pozicijos, kad jei akcijų įsigijimo kaina skiriasi nuo tikrosios akcijų rinkos kainos, gyventojo gauta nauda, turėtų būti prilyginama tikrosios įgytų akcijų rinkos kainos ir už jas parduodant gautos sumos (gyventojui sumokėtos) skirtumui.

Taigi, remiantis tuo, kas nurodyta aukščiau, teismų praktikoje pateikiamais išaiškinimais bei ankstesnėmis, iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. galiojusiomis taisyklėmis, darbuotojo nemokamai ar lengvatine kaina opciono atveju gautų akcijų vertė visuomet buvo susiejama su jų rinkos kaina. Tinkamais įrodymais pagrindęs šią kainą, akcijas pardavęs darbuotojas pagal GPM įstatymo 19 straipsnio nuostatas ją galėjo atimti iš akcijų pardavimo pajamų ir GPM mokėti tik nuo akcijas pardavus gauto pelno. Tokiu atveju mokėtinas GPM nesusidarydavo arba susidarydavo santykinai mažas. Šiuo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės išaiškinimu patikslinus nuostatas dėl pajamų natūra vertės nustatymo, opcionų pagrindu įgytų akcijų tikrosios rinkos kainos nustatymas tampa kur kas „paprastesnis“. Tačiau kartu auga ir gyventojų, parduodančių akcijas, apmokestinimo našta, kadangi akcijų įsigijimo kainą prilyginus nuliui eurų, išauga ir apmokestinamo pelno, gauto pardavus akcijas, dydis.

Vis tik būtina pažymėti, kad naujas akcijų įsigijimo vertės (kainos) nustatymas yra taikomas tik akcijoms, gautoms pagal opcionų sandorius, kurie sudaryti nuo 2020 m. vasario 1 d. ir kurie atitinka GPM įstatymo 17 straipsnio sąlygas. Sandoriams su darbuotojais, kurie buvo sudaryti iki 2020 m. vasario 1 d. bei yra įgyvendinami šiuo metu, ar kurie neatitinka galiojančių GPM įstatymo 17 straipsnio sąlygų (pavyzdžiui, dėl teisės įgyti akcijas ne anksčiau, kaip po 3 metų) ir toliau taikomas senasis akcijų įsigijimo vertės (kainos) nustatymo būdas. Kita vertus, tokiu atveju ir GPM nuo pajamų natūra (akcijų) vertės privalėtų būti skaičiuojamas iš karto, kai tik bendrovės akcijos gyventojui (darbuotojui) suteikiamos (netaikant apmokestinimo lengvatos opciono sandorio sudarymo momentu).

Apibendrinant, tiek bendrovėms, tiek ir jų darbuotojams, sudarantiems akcijų opcionų sandorius būtina itin atidžiai įvertinti opciono sandorio sąlygas ir jas atitinkantį perleidžiamų akcijų įsigijimo kainos nustatymo būdą. Akivaizdu, jog tik teisingas ir detalus opciono sandorių teisinis vertinimas bei kvalifikavimas gali užtikrinti darbuotojo ir bendrovės abipusę naudą bei galimybę pasinaudoti visais opcionų teikiamais privalumais.