Atgal

Naujienos

2021. 01. 19

R. Globytė. Subsidijos už prastovas didėja, kaip ir klausimų, susijusių su jų mokėjimu

Kartu su Naujaisiais metais, nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir nauji Užimtumo įstatymo pakeitimai, tikėkimės, padėsiantys verslui lengviau išgyventi šį nelengvą pandemijos laikotarpį.

Jau dabar Užimtumo tarnyba skelbia naujas rekomendacijas bei teiktinus dokumentus Užimtumo tarnybai dėl galimybės gauti subsidijas už darbuotojams prastovų metu mokamą darbo užmokestį. Iki Naujųjų metų Užimtumo įstatymas nustatė, kad verslai, išleidę darbuotojus į prastovas gali prašyti subsidijuoti darbo užmokestį atitinkamai 90 arba 70 proc. Nuo šiol darbdaviai darbuotojų, esančių prastovose darbo užmokestį gali subsidijuotis visu 100 proc.

Žinoma, yra keletas sąlygų. Subsidijos mokamos už darbuotojo darbo užmokestį, numatytą darbuotojo darbo sutartyje iki karantino paskelbimo dienos, t. y. iki 2020 m. lapkričio 7 d. Be to, nustatytos ir subsidijų „lubos“ – 1,5 MAA, t. y. ne daugiau kaip 963 Eur (neatskaičius mokesčių).

Todėl pirmiausia, ką reiktų pasidaryti – pasikoreguoti įsakymus dėl prastovų, jei juose buvote nusimatę, kad darbuotojams prastovų laikotarpiu yra mokamas minimalusis darbo užmokestis. Beje, kalbant, apie minimalųjį darbo užmokestį – jei iki karantino pradžios darbuotojams, už nekvalifikuotą darbą mokėjote minimalųjį darbo užmokestį, tai taisyklė, kad subsidijos mokamos už darbo užmokestį nustatytą iki karantino pradžios, negalioja. Nuo Naujųjų, minimalųjį darbo užmokestį padidinus iki 642 Eur (neatskaičius mokesčių), už darbuotojus, esančius visiškoje prastovoje bus galima gauti subsidiją lygią naujajam minimaliajam darbo užmokesčiui.

Kalbant apie sąlygą, kad subsidijuojamas yra darbo užmokestis, numatytas darbuotojo darbo sutartyje iki karantino, čia taip pat kyla neaiškumų. Vienas iš klausimų – kaip reikėtų traktuoti kintamąsias dalis, kurių mokėjimas taip pat numatytas darbo sutartyje? Nemaža dalis darbdavių darbo sutartyse prie punkto dėl darbo užmokesčio nurodo, jog mokamas X darbo užmokestis ir kintamoji dalis. Tad ar kintamoji dalis gali būti įtraukta į kompensuojamąjį subsidijos dydį? Pvz., jei darbuotojo darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojo darbo užmokestis yra 800 Eur (neatskaičius mokesčių) ir mokama ne mažesnė, kaip 200 Eur (neatskaičius mokesčių)  kintamoji dalis, ar darbdavys gali subsidijuotis tik 800 Eur, ar subsidijų „lubas“ – 963 Eur?

Užimtumo tarnyba laikosi pozicijos, kad subsidijuojama tik pastovioji darbo užmokesčio dalis, kadangi kintamąją dalį darbuotojas paprastai gauna už tam tikrus rodiklius, o būdamas prastovoje ir nedirbdamas, darbuotojas tų rodiklių nepasiekia. Tokia pati situacija yra ir su darbuotojais, kurie dažnai dirba pagal grafiką naktimis ar švenčių dienomis. Toks padidintas apmokėjimas į subsidijos dydį nepatenka dėl tų pačių priežasčių – realiai darbuotojas darbo funkcijų neatlieka, tad darbdavys subsidiją darbo užmokesčiui už prastovą gali gauti tik tokio dydžio, koks darbuotojui numatytas fiksuotas darbo užmokestis.

Tačiau Užimtumo tarnyba jau yra pasidalijusi prašymų skirti subsidijas formomis ir vienoje jų darbdaviui reikia pažymėti, ar darbuotojui darbo sutartyje yra sulygta kintamoji dalis. Nereikalinga nurodyti dydžio, tik pažymėti, ar kintamoji dalis mokama. Ką tai galėtų reikšti? Galbūt tokiu atveju, Užimtumo tarnyba prašys pateikti daugiau duomenų, arba matydama mokėjimus darbuotojui, atskirs, kur yra fiksuota dalis, o kur kintamoji. Šiai dienai konkretaus atsakymo nėra, bet situacija nuolat sekama.

Vis tik labiau tikėtina, kad Užimtumo tarnyba subsidijuos tik konkretų darbo užmokestį numatytą sutartyje, be jokių priedų, tad reiktų ruoštis tokiai situacijai ir, žinoma, iki vasario mėn. pabaigos nepamiršti Užimtumo tarnybai pateikti dokumentų ir prašymų skirti subsidiją už prastovas. Taip pat pažymėtina, kad subsidijuoti galima ir darbo užmokestį darbuotojams, kurie yra dalinėje prastovoje.

Subsidijos už prastovas bus mokamos dar mėnesį po karantino pabaigos.