Atgal

Naujienos

2022. 01. 12

R. Globytė. Veikla skaitmeninėse platformose: pirmieji žingsniai teisinio reglamentavimo link

Šiuo metu daugiau nei 28 milijonai Europos Sąjungos gyventojų užsidirba veikdami per skaitmenines platformas (e-platformas). Pavyzdžiui, išvežioja maistą, pristato prekes, teikia valymo, remonto, priežiūros, kitas paslaugas. Tikimasi, kad 2025-aisiais šis skaičius sieks 43 milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tad poreikis ir toliau skatinti skaitmeninių platformų augimą, atsižvelgiant į jų kuriamą ekonominę ir socialinę vertę, yra neišvengiamas.

2021 m. gruodžio pabaigoje Europos Komisija po beveik metus trukusių diskusijų reglamentuoti asmenų, veikiančių per e-platformas  garantijas, pateikė direktyvos dėl veikiančiųjų platformose veiklos sąlygų, projektą (toliau – Direktyvos projektas).

Direktyvos projekte, Europos Komisija nurodo, kad naujuoju reglamentavimu Europos Sąjungos mastu siekiama užtikrinti per e-platformas veikiančių asmenų naudojimąsi jiems tenkančiomis darbo ir socialinėmis garantijomis. Naująja direktyva, be kita ko, siekiama nustatyti papildomą apsaugą asmenims, kurių veikla yra kontroliuojama e-platformų nustatomų algoritmų (t. y. automatizuotų sistemų, palaikančių arba pakeisiančių kontrolės funkcijas tradiciniuose darbo santykiuose). Bendrosios Europos Sąjungos nustatytos taisyklės, anot Europos Komisijos, suteiks daugiau teisinio tikrumo, todėl skaitmeninės platformos galės visapusiškai pasinaudoti bendrosios rinkos ekonominiu potencialu šioje srityje, o per skaitmenines platformas veiklą vykdantys asmenys – vienodomis sąlygomis.

Direktyvos projektas ir aiškinamoji medžiaga, nurodo:

  • Europos Sąjungos požiūrį į veiklą per e-platformas, reglamentuojant, kad valstybės narės turės imtis priemonių, atsižvelgdamos į direktyvos nustatytas taisykles, nacionaliniu lygiu;
  • taisykles dėl asmenų, veikiančių per e-platformas, sąlygų gerinimo, jų užimtumo statuso nustatymo ir teisių bei garantijų išaiškinimo tiek tiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį, tiek dirbantiems savarankiškai;
  • gaires, konkurencijos teisės aspektu, nurodančias teisės taikymą per e-platformas savarankiškai dirbančių asmenų atžvilgiu, siekiant pagerinti savo darbo sąlygas, kiek tai susiję su darbuotojų atstovais bei kolektyviniu atstovavimu bei kolektyvinėmis derybomis.

Vienas pagrindinių klausimų, kurį siekiama konkretizuoti direktyva – kada asmuo, veikiantis per e-platformą laikomas darbuotoju darbo teisės prasme (angl. employee) ir turi darbuotojo, o ne savarankiškai dirbančio (angl. self-employment) asmens statusą?

Direktyva siekiama užtikrinti, kad per e-platformas veikiantiems asmenims būtų suteiktas teisinis statusas, atitinkantis jų faktiškai atliekamas funkcijas, o ne tokias, kokios yra aprašytos tarp e-platformos ir asmens sudarytoje sutartyje. Nustatant, ar asmeniui turėtų būti suteiktas darbuotojo statusas ir visos darbo teisės garantijos, e-platforma turės atitikti bent du iš šių kriterijų:

  • e-platforma nustato asmeniui darbo užmokestį arba jo ribas;
  • asmeniui veikiančiam per e-platformą nustatoma laikytis privalomų e-platformos vidinių tvarkų, įskaitant reikalavimus išvaizdai, elgesiui su klientais ar funkcijos atlikimui;
  • egzistuoja e-platformos nustatoma asmens atliekamos funkcijos kontrolė arba rezultatų kokybės tikrinimas bei vertinimas, įskaitant ir vertinimą elektroninėmis priemonėmis (pvz., reitingavimą);
  • darbo organizavimo laisvės apribojimas, įskaitant ir sankcijas dėl darbo organizavimo (ypatingai dėl darbo laiko arba laisvo laiko, atsisakymo priimti užduotis ar pasitelkti trečiuosius asmenis užduočiai atlikti);
  • draudimas asmeniui pačiam susirasti klientus ar teikti paslaugas bet kuriam trečiajam asmeniui.

Anot Direktyvos projekto, sutartiniai santykiai tarp e-platformos, kuri aukščiau nurodytų kriterijų prasme kontroliuoja darbo atlikimą ir asmenį atliekantį funkcijas per e-platformą, teisiškai turėtų būti laikomi darbo teisiniais santykiais, t. y. e-platforma – darbdaviu, o asmuo, veikiantis per e-platformą – darbuotoju. Konstatuoti šiuos, tarp šalių susiklosčiusius santykius, darbo santykiais, būtų galima tais atvejais, kai e-platforma atitiktų bent du iš aukščiau nurodytų kriterijų. Tuomet darbuotojams būtų taikomos garantijos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbuotojų atstovų, darbo laiko, saugos ir sveikatos darbe, socialinių išmokų, apsauga esant nelaimingam atsitikimui darbe, bedarbio statuso ir nedarbingumo dėl ligos garantijos, kt. E-platformoms neigiant darbo santykių egzistavimą, jei toks būtų nustatytas, pareiga įrodyti, kad darbo santykiai neegzistuoja, tektų e-platformoms.

Projekte taip pat pateikiami kriterijai, numatantys algoritmų, jei e-platforma juos naudoja, skaidrumą, užtikrinimą, kad atitinkami e-platformos paskirti darbuotojai stebėtų, kaip laikomasi jų nustatytų sąlygų ir suteiktų teisę ginčyti automatizuotus sprendimus.

Europos Komisija pradės viešas konsultacijas dėl savarankiškai per e-platformas veikiančių asmenų garantijų užtikrinimo, sudarant jiems galimybę dalyvauti kolektyvinėse derybose, siekiant pagerinti darbo sąlygas (įskaitant darbo užmokestį).

Tačiau konkrečios ir aiškios teisinės bazės parengimas paliekamas užtikrinti konkrečioms valstybėms narėms jų nacionalinėje teisėje. Europos Komisijos Projektu siūlomi kriterijai suteiktų e-platformoms didesnį teisinį tikrumą, sumažintų bylinėjimosi išlaidas bei palengvintų tolimesnį verslo plėtros planavimą.

Kokie tolimesni veiksmai? Direktyvos projektas bus pateiktas diskusijoms Europos Parlamentui bei Tarybai. Galiausiai priėmus direktyvą, valstybės narės ją privalės perkelti į nacionalinę teisę per dvejus metus. Tad skaitmeninės platformos, dar turėdamos nemažai laiko, gali pradėti peržiūrinėti vidinius procesus, atsižvelgiant į dabartinį Direktyvos projektą, kuris suteikia bent šiek tiek aiškumo ir suponuoja „pirmuosius žingsnius“ teisinio reglamentavimo link.

 

Straipsnis publikuotas Delfi portale.