Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (toliau – Laikinasis įstatymas) nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (6 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas – užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus. Taip pat nurodė, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę siejama su jos naudojimu ir tikslu tokį naudojimą užtikrinti ateityje.
Laikinajame įstatyme nustatyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūra skiriasi nuo kitokio nekilnojamojo turto įsigijimo, kadangi žemės ūkio paskirties žemės pirkimas trunka ilgiau, pirkėjas turi atitikti specialius reikalavimus ir savininkas turi vadovautis kitomis specialiomis teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis. Žemės ūkio paskirties žemės savininkai, siekdami „apeiti“ Laikinajame įstatyme nustatytas sudėtingas, daug laiko ir finansų reikalaujančias, žemės sklypų pardavimo procedūras, vis dažniau pasinaudoja galimybe visų pirma padovanoti būsimam pirkėjui itin mažą, ekonominės vertės neturinčią, žemės sklypo dalį, ir, tik tuomet, likusią dalį žemės sklypo parduoti tam pačiam pirkėjui. Nors ši schema akivaizdi, nepaisant to, itin sudėtinga įrodyti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis.