Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) įtvirtina galimybę asmenims, įvykdžiusiems nusikalstamą veiką, būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. Vienas iš tokių pagrindų – laidavimas, įtvirtintas BK 40 straipsnyje.
Laidavimas – tai toks atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kurį taikydamas teismas, turėdamas pagrįstą pagrindą manyti, kad pasitikėjimo vertas asmuo, kuriam yra perduodamas kaltininkas, šiam darys teigiamą įtaką ir kaltininkas ateityje daugiau nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
Siekiant taikyti laidavimą, pirmiausia turi būti asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas nuosprendį, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi, kiekvienu atveju, asmuo, kuris prašo perduoti kaltininką jo laidavimui, privalo įvertinti, kokią įtaką tas asmuo darys kaltinamajam ir ar paveiks kaltinamąjį teigiamai tam, kad pastarasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nepaisant to, jog siekiant taikyti laidavimo institutą pats laiduotojas išreiškia norą, kad kaltininkas būtų perduotas jo žinion ir už jį laiduoja, tačiau gali būti tokių atvejų, kai laiduotojas nori atsisakyti laidavimo. BK numato galimybę, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Be šios aplinkybės, siekiant taikyti laidavimo institutą, reikia atsižvelgti į tai, kokią nusikalstamą veiką asmuo yra įvykdęs. BK 40 straipsnyje numatyta, kad laidavimas gali būti taikomas tais atvejais, kai asmuo padaro baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai asmuo padaro sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą, atleistas negali būti.
Be nusikalstamos veikos įvykdymo rūšies ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnio taip pat yra privaloma nustatyti dar keturis kriterijus, kurių visumos egzistavimas leidžia spręsti klausimą dėl laidavimo taikymo kaltininko atžvilgiu. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis (1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, (2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, (3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, (4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išvardintos sąlygos nėra alternatyvios, tai reiškia, kad asmuo, siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atitikti visumą šių sąlygų. O būtent – asmuo turi būti įvykdęs nusikalstamą veiką pirmą kartą, suprasti, kad tokie jo veiksmai yra priešingi visuomenėje nusistovėjusioms normoms, prisipažinti pažeidęs įstatymo normas bei gailėtis dėl tokių savo veiksmų atlikimo, kas leistų pagrįstai manyti, kad asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tais atvejais, jei dėl savo neteisėtų veiksmų padarė žalos – ją atlyginti ar pašalinti visiškai arba iš dalies, o tais atvejais kai asmuo tik iš dalies atlygino ar pašalino žalą, teismas turi nustatyti, kad yra pagrįstas pagrindas manyti, kad kaltininkas ateityje visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Bent vienos iš šių sąlygų neįgyvendinimas sąlygoja negalimumą taikyti laidavimo institutą.
Šiame kontekste svarbu paminėti, kad net ir egzistuojant visoms sąlygoms, kurių pagrindu galima taikyti laidavimo institutą kaltininko atžvilgiu, visgi teismu yra paliekama diskrecijos teisė vertinti kiekvieną faktinę situaciją individualiai ir spręsti, ar konkrečiu atveju laidavimo, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, taikymas yra tinkamas ir ar tokiu atveju bus pasiekti bausmei keliami tikslai. Todėl vien tik aplinkybė, kad yra nustatytos visos įstatyme reglamentuojamos sąlygos, leidžiančios taikyti laidavimo institutą, dar nereiškia, kad asmuo bus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas kiekvienu atveju turi priimti motyvuotą nuosprendį dėl to, ar asmens atžvilgiu taiko atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės – laidavimą, ar atsisako jį taikyti.
Jeigu teismas nusprendžia taikyti laidavimą asmeniui, teismas turi nurodyti konkretų terminą, kuriam bus taikomas laidavimas. Pagal BK laidavimas gali būti taikomas nuo vienerių iki trejų metų. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas nustato konkretų terminą, kuris negali būti mažesnis nei vieneri metai ir negali viršyti trejų metų. Pažymėtina, kad laidavimas gali būti su užstatu arba be užstato. Prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Tais atvejais, kai yra taikomas užstatas ir pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos, užstatas yra grąžinamas laiduotojui, kitu atveju – pereina valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. BK 40 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu, jeigu asmuo padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.