2017. 09. 26.

Darbo tarybų sudarymas pagal naująjį DK

Naujajame Darbo kodekse (DK) įtvirtinus darbo tarybų institutą, darbdaviams kilo klausimų, ar darbo tarybos yra privalomos, kaip jas sudaryti ir kam jos skirtos.

Visų pirma, su darbo tarybos steigimu susijusios pareigos kyla tiems darbdaviams, kurių įmonės, įstaigos, organizacijos vidutinis darbuotojų skaičius yra 20 ir daugiau, išskyrus atvejus, kai darbovietėje yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra daugiau kaip 1/3 visų darbdavio darbuotojų. Vidutiniu darbuotojų skaičiumi yra ilgiau kaip 3 mėnesius įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius.

Antra, pažymėtina, kad DK tiesiogiai neįtvirtino darbdavio pareigos sudaryti darbo tarybą, tačiau atsirado reikalavimas tam tikru būdu inicijuoti darbo tarybos rinkimus.

Trečia, darbo tarybos pagrindinė funkcija yra atstovauti darbuotojus darbdaviui priimant su darbo santykiais susijusius sprendimus bei skatinti abiejų darbo santykių šalių tarpusavio informavimą ir konsultavimąsi.

Darbdavio pareigos dėl darbo tarybų rinkimų inicijavimo

Darbdavys iki 2017 m. pabaigos turėtų priimti įsakymą dėl darbo tarybos rinkimų komisijos sudarymo bei pavesti jai suorganizuoti darbo tarybos rinkimus. Sudaryta darbo tarybos rinkimų komisija (mažiausiai iš 3 narių) susirinkusi į posėdį pradeda rinkimų organizavimą ir visiems darbuotojams paskelbia rinkimų datą bei kviečia teikti kandidatus. Toks pranešimas skelbiamas įmonėje įprastu būdu, pavyzdžiui, vidinėje elektroninėje sistemoje arba el. paštu. Siūlyti kandidatus į darbo tarybą bei dalyvauti rinkimuose turi teisę (ne pareigą) bendrovės darbuotojai, sulaukę 18 metų ir kurių darbo santykiai su darbdaviu trunka ilgiau kaip 6 mėnesius. Minimalus darbo tarybos kandidatų skaičius, būtinas, kad rinkimai galėtų vykti, priklauso nuo darbuotojų skaičiaus bendrovėje (iki 100 darbuotojų – 4 kandidatai; iki 300 darbuotojų – 6 kandidatai; iki 500 darbuotojų – 8 kandidatai; iki 700 darbuotojų – 10 kandidatų; daugiau nei 700 – 12 kandidatų).

Jeigu darbuotojai nepasiūlo minimalaus kandidatų skaičiaus per darbo tarybos rinkimų komisijos nustatytus terminus, darbo tarybos rinkimų komisija protokole konstatuoja, kad darbo tarybos rinkimai laikomi neįvykusiais. Tokiu atveju nustatoma, kad rinkimai bus organizuojami iš naujo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Tokį protokolą arba jo pagrindu parengtą pranešimą reikėtų paskelbti visiems darbuotojams įmonėje įprastu būdu.    

Darbo tarybos rinkimai gali vykti, jei pasiūlomas reikiamas kandidatų skaičius. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Jeigu dėl nepakankamo darbuotojų dalyvavimo darbo tarybos rinkimuose šie rinkimai paskelbiami neįvykusiais, per artimiausias 7 dienas turi būti surengti pakartotiniai rinkimai. Jie laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis balsavimo teisę turinčių įmonės darbuotojų.

Darbdavys privalo sudaryti sąlygas darbuotojams dalyvauti rinkimuose darbo metu ir už šį laiką jiems mokėti jų vidutinį darbo užmokestį bei užtikrinti darbo tarybų rinkimų materialinį, techninį aprūpinimą.

Taigi, nepriklausomai nuo darbuotojų valios dalyvauti rinkimuose ir/ar būti išrinktiems į darbo tarybas, darbdavys turi inicijuoti darbo tarybos rinkimus, o rinkimams neįvykus, inicijuoti pakartotinus darbo tarybų rinkimus DK nustatytais terminais. Darbdaviui, neįvykdžiusiam reikalavimo inicijuoti darbo tarybos rinkimus gresia Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nustatyta atsakomybė, t. y. bauda juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 80 iki 880 eurų.

Darbdavio pareiga informuoti ir konsultuotis su darbo taryba

Darbdavio pagrindinė pareiga yra informuoti darbo tarybą ir su ja konsultuotis tokiais atvejais:

  • reguliarusis informavimas ir konsultavimas (kartą per metus);
  • prieš tvirtinant vietinius norminius teisės aktus;
  • grupės darbuotojų atleidimo atveju;
  • verslo ar jo dalies perdavimo atveju.
     

Informavimo ir konsultavimosi su darbo tarybomis atvejai ir tvarka yra detaliai nustatyti naujajame DK.

Paminėtina, jog, kol darbo taryba nėra išrinkta, pagal naują DK parengtas vidines tvarkas ir darbo apmokėjimo sistemą galima patvirtinti įmonės vadovo, ar jo įgalioto asmens sprendimu. Išrinkus darbo tarybą, visus aukščiau paminėtų dokumentų pakeitimus reikės derinti su ja.

Jeigu darbdavys pažeistų informavimo ir konsultavimo pareigas, darbo taryba turi teisę inicijuoti darbo ginčą dėl teisės. Darbo ginčą nagrinėjantis organas turi teisę panaikinti darbdavio sprendimus ir įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, taip pat taikyti DK ar ANK nustatytą, jau minėtą atsakomybę.

Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams nustatymo ir kiti susiję klausimai, apibrėžiantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą. Darbdavio ir darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotai, jo galiojimo terminas negali būti ilgesnis negu 1 metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos (darbo taryba sudaroma 3 metų kadencijai).

Atkreiptinas dėmesys, kad kolektyvinės sutartys su darbo tarybomis, skirtingai nei buvo iki šiol, nebegalės būti sudaromos. Kolektyvinės sutartys gali būti sudaromos tik su profesinėmis sąjungomis.

 

Šaltinis: „Darbo tarybų sudarymas pagal naująjį DK“, 2017 m. rugsėjo 26 d., vz.lt

Autorė advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnioji teisininkė Aušra Vainorienė