2020. 03. 09.

Gelbėjimosi ratas koronaviruso paveiktam verslui

Kol vieni verslininkai baiminasi dėl koronaviruso poveikio pasaulio ir Lietuvos ekonomikai bei greitai ištuštėsiančių sandėlių, kitos įmonės jau susiduria su detalių ir produktų atsargų trūkumų. Kadangi nemažai ypač gamybinio sektoriaus įmonių yra daugiau ar mažiau priklausančios nuo iš Kinijos atkeliaujančių prekių, o pakeisti tiekėjus nėra taip paprasta, verslas jau kurį laiką susiduria su vėluojančiais užsakymais. Pasekmės nėra itin malonios – sumažėjusios gamybos apimtys, galimas gamybos stabdymas, kai kurios įmonės jau dabar vėluoja vykdyti sutartinius įsipareigojimus, prastėja finansiniai rodikliai.

Esant neįprastai situacijai rinkoje pagalbos ranką verslui tiesia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, numatydama, jog koronaviruso sukelti padariniai įmonėms gali būti pripažinti force majeure. Civilinis kodeksas  nurodo, jog sandorio šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu (įskaitant, bet neapsiribojant valdžios sprendimus, teroro aktus, stichines katastrofas, gaisrus, audras, potvynius, žemės drebėjimus, avarijas, epidemijas, pandemijas ir ligos protrūkius), ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Jeigu aplinkybė, dėl kurios neįmanoma sutarties įvykdyti, laikina, šalis atleidžiama nuo atsakomybės tik tokiam laikotarpiui, kuris yra protingas atsižvelgiant į tos aplinkybės įtaką sutarties įvykdymui. Paprastai nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.

Visgi 2020 m. vasario 27 d. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai oficialiai nurodė, kad verslas, patiriantis sunkumų dėl koronavirusų sukeltų aplinkybių, gali tiesiogiai arba per atstumą kreiptis į teritorinius prekybos, pramonės ir amatų rūmus, kurie nustatyta tvarka išduoda nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Šias pažymas išduoda visi pagal veiklos teritorijas veikiantys prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių, kurių veiklos zonoje atsirado ir egzistuoja ar egzistavo nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės. Pažymos gali būti šalių panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar civilinės atsakomybės taikymo.

Rūmai prieš išduodami minėtą pažymą turi įsitikinti ne tik tuo, kad egzistuoja su koronavirusu susijusių aplinkybių, sukėlusių sunkumų įmonei vykdyti sutartinius įsipareigojimus - vien ekstremalios situacijos paskelbimas savaime neatleidžia verslo subjektų nuo prievolių vykdymo, - bet ir tuo, jog būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą, tad visas procesas gali užtrukti iki 20 darbo dienų.

Asmuo, norintis gauti pažymą, turi pateikti šiuos dokumentus:

a)      prašymą rūmų generaliniam direktoriui. Prašymą pasirašo administracijos vadovas ar savininkas ar jų įgalioti asmenys;

b)      sutartį bei jos lydimuosius dokumentus, pagal kuriuos dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių neįvykdė savo įsipareigojimų;

c)      kompetentingų tarnybų išduotus dokumentus, įrodančius nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą;

d)      dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nedelsdamas pranešė apie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą kitai sutarties šaliai;

e)      dokumentus, įrodančius sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių mastą;

f)       dokumentą apie rūmams sumokėtą rinkliavą;

g)      prireikus - kitus papildomus dokumentus.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai pasirengę žengti žingsnį dar toliau: esant asmens prašymui, rūmai gali imtis veiksmų, padedančių nustatyti nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių egzistavimą.

Visgi, jei susiduriama su itin dideliais sunkumais ir vien force majeure nustatymo nepakanka įmonės finansiniam stabilumui atkurti, primename, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Nemokumo įstatymas, kurio dėka, jei įmonė yra nemoki bet dar turi einamųjų sandorių ir galimybę atkurt nemokumą ateityje, suteikiamos visos galimybės restruktūrizavimui, t. y. palūkanų, delspinigių sustabdymui, terminų nustatymui iki 5 m., net neskiriant restruktūrizavimo administratoriaus. Taip pat pakanka pusės kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų atitinkamos grupės kreditorių reikalavimų sumos, pritarimo patvirtinant restruktūrizavimo planą (ankstesnė tvarka numatė 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos).

Taigi su sunkumais šiuo metu susiduriančiam verslui tiesiamos net kelio pagalbos rankos vienu metu. Kurią iš jų pasirinkti – kiekvienos įmonės individualus pasirinkimas.

 

Teisininkai

jolanta_1611948977-aceb5440f68f6db0a91cb65b68ac1f17.png
Jolanta Borko
Teisininkė

+370 5 248 76 70
jolanta.borko@ilaw.legal

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė