2017. 09. 29.

Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai pagal DK (II dalis)

Individualaus darbo ginčo inicijavimas ir terminai

Nustačius, kad byla teisminga DK numatytiems darbo ginčus nagrinėjantiems organams ir nustačius konkretų ginčą nagrinėjantį organą, svarbu įvertinti ir tai, kuriai DGK ar kuriam teismui pateikti prašymą (pareikšti ieškinį). Nustačius, kad ginčas teismingas DGK, prašymas paduodamas DGK prie to Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė. Jeigu ginčas teismingas teismui, ieškinys pateikiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles, numatytas Civilinio proceso kodekse: paprastai apylinkės teismui pagal Atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą arba pagal juridinio asmens buveinę (kai ieškinys pareiškiamas juridiniam asmeniui) arba, jeigu ieškovas yra darbuotojas, tai jo ieškinys pateikiamas pagal vietą, kurioje darbas yra dirbamas, buvo dirbamas ar turėjo būti dirbamas.

Prašymas pateikiamas DGK turi atitikti DK 223 str. nustatytus reikalavimus ir gali būti pateiktas raštu (tiesiogiai, paprastu ar registruotu paštu) ar elektroniniu paštu, pasirašius jį elektroniniu parašu. Prašymo priėmimo klausimas DGK svarstomas itin neformaliai ir lanksčiai, tad esant formalių trūkumų tokiame prašyme tai neužkirs kelio inicijuoti ginčo. Tuo tarpu ieškinys teismui turi griežtai atitikti CPK nustatytus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir ieškinio priėmimo klausimas teisme sprendžiamas kur kas formaliau. Tvarka kreiptis į DGK ar teismą iš esmės nesikeitė.

Vienas iš esminių momentų kreipimosi į darbo ginčą nagrinėjantį organą yra termino pateikti prašymą (ieškinį) ginčą nagrinėjančiam organui laikymasis. DK numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas (t.y. terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą) yra treji metai, jeigu DK ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Ieškinio senatis netaikoma neturtinio pobūdžio reikalavimams ginti darbuotojo garbę ir orumą, taip pat neturtinei žalai, susijusiai su sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, atlyginti bei kitai įstatymų numatytais atvejais, t.y. tai tokiais atvejais galimybė ginti pažeistas teises terminų atžvilgiu nebus ribojama.    

Nors DK bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, tačiau DK numato trumpesnį terminą kreiptis į DGK dėl manomai pažeistų teisių. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius. Trumpesnis vieno mėnesio terminas numatytas tai atvejais, kai ginčijamas nušalinimas ar neteisėtas atleidimas iš darbo, taip pat dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo. Termino skaičiavimo pradžia laikomas momentas, kai darbo santykių subjektas sužinojimo ar turėjo sužinoti apie manomą teisės pažeidimą. Praleidus minėtus terminus, DGK turi teisę arba atsisakyti nagrinėti prašymą, arba termino praleidimo priežastis pripažinusi svarbiomis – atnaujinti terminą ir nagrinėti ginčą. Jeigu DGK savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį teisme.

Nors minėta, kad ieškinio senaties terminas suprantamas kaip laikotarpis, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ar pateikdamas prašymą išnagrinėti darbo ginčą, tačiau iki DK įsigaliojimo 3 mėnesių kreipimosi į DGK terminas buvo laikomas ne ieškinio senaties terminu, bet procedūriniu terminu, kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus darbo įstatymų nustatytas išimtis, ir kurio pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą teisme, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. tik asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Naujajame DK numačius, kad senaties terminu suprantamas ir laikotarpis per kurį privaloma pateikti prašymą išnagrinėti darbo ginčą, tampa nebeaišku, ar numatytas 3 mėnesių (atleidimo iš darbo, nušalinimo ir kt. atvejais 1 mėnesio) termino kreiptis į DGK praleidimas ir jo neatnaujinimas sudarys savarankišką pagrindą atmesti tokį prašymą tiek DGK, tiek teisme (CK 1.131 str.), ar 3 (atleidimo iš darbo, nušalinimo ir kt. atvejais 1 mėnesio) terminas bus suprantamas kaip procedūrinis terminas, kurio praleidimas ir neatnaujinimas DGK neužkerta kelio ginti pažeistų teisių teisme remiantis bendruoju 3 metų senaties terminu? Įvertinus DK 231 str., darytina išvada, kad išvardinti terminai lieka procedūriniais terminais, kadangi ieškiniu apskundus DGK sprendimą, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės vadovaudamasis Civilinio proceso kodeksu, DGK sprendimas, surinkta darbo bylos medžiaga ir pan. iš esmės net nėra privaloma, teismo sprendimui įsiteisėjus DGK sprendimas netenka galios ir t.t. Tačiau tokiu atveju būtų neprotinga laikyti, kad 1 mėnesio kreipimosi į DGK terminas dėl atleidimo iš darbo yra procedūrinis ir darbuotojas, net ir praleidęs jį, gali toliau kreiptis į teismą ir ginčyti atleidimą iš darbo remdamasis 3 metų bendruoju ieškinio senaties terminu. Manytina, jog 1 mėnesio kreipimosi į DGK terminas dėl atleidimo iš darbo ginčijimo, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, specifiką ir kt., bus pripažintas sutrumpintu ieškinio senaties terminu, kurį praleidus bus pagrindas atmesti tokį reikalavimą, tuo tarpu 3 mėnesių terminą (pvz., kreipiantis dėl žalos atlyginimo) bus laikomas procedūriniu terminu, kurio praleidimas kreipiantis į DGK neapsunkins galimybės ginti manomai pažeistų teisių teismo keliu.    

Iš DK taip pat neaišku, koks numatytas ieškinio senaties terminas kreipiantis tiesiogiai į teismą, kai nėra numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, pvz., dėl ginčų tarp vadovo ir akcinės bendrovės ar viešosios įstaigos ir pan. Šiuo atveju nei DK, nei Akcinių bendrovių ar viešųjų įstaigų įstatymas ieškinio senaties termino nereglamentuoja. Ar tokiu atveju taikomas bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas, ar kaip analogija reikėtų vadovautis 3 (atleidimo iš darbo, nušalinimo ir kt. atvejais 1 mėnesio) terminais? Kaip minėta, neprotinga būtų laikyti, kad akcinės bendrovės vadovas jo atleidimą iš darbo gali ginčyti ne per 1 mėnesį, o per 3 metus.

Bet kuriuo atveju, ieškinio senaties bei procedūrinio termino taikymo problematiką išaiškins teisminė praktika, o kol kas rekomenduotina nepraleisti būtent DK įtvirtintų sutrumpintų terminų kreipiantis į DGK ar tiesiogiai teismą.

 

Šaltinis: „Individualių darbo ginčų nagrinėjimo ypatumai pagal DK (II dalis)“, 2017 m. rugsėjo 29 d., vz.lt

Autorius advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ vyresnysis teisininkas Artūras Tukleris