Komentaras straipsnyje „Suteikia viltį, kad vėl bus galima registruoti nelietuviškus pavadinimus“

Seimui patvirtinus Ūkio ministerijos parengtą Civilinio kodekso pakeitimo projektą, įmones teisėtai vėl būtų galima vadinti ir užsienio kalbomis, arba pavadinimą sudaryti iš nelietuviškai skambančių ir prasmės jokiomis kalbomis neturinčių žodžių (ar raidžių ir skaičių derinių), teigia Jurga Gradauskaitė, advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatė, partnerė.

Šiuo metu galiojantis Civilinis kodeksas numato, kad registruojamus juridinių asmenų pavadinimus privalu rašyti lietuvių kalba. Pasak advokatės, daugelis verslininkų puikiai prisimena kilusią kritikos bangą, kai buvo pakeistas reglamentavimas.

„Vieša paslaptis, kad ėmus taikyti tokias nuostatas, savo pavadinimo atsisakyti nenorintys verslininkai ėmė ieškoti išeičių – atsirado nauja praktika draudimus apeiti, o šio reikalavimo laikymosi niekas tinkamai nekontroliavo, tad akcininkai dėl įmonių pavadinimo spręsdavo savo nuožiūra. Rinkoje matome juridinių asmenų, kurių pavadinimuose vartoti angliški, vokiški, kitų užsienio kalbų žodžiai, taip pat raidžių ar raidžių ir skaičių kombinacijos, neturinčios reikšmės nei lietuvių, nei užsienio kalbomis“, – teigia p. Gradauskaitė.

„Priėmus pakeitimą, neliktų reikalavimo sudaryti įmonių pavadinimus tik lietuvių kalba. Siūloma leisti vadinti įmones ir lietuviškai, ir užsienio kalbomis. Arba pavadinime galėtų būti ir lietuviškų, ir užsienietiškų žodžių. Be to, siūloma leisti įmonės pavadinimui naudoti raidžių rinkinius, nesančius žodžiais, skaitmenis arba raidžių ir skaitmenų derinius, nepriklausomai nuo to, ar jie laikomi nusistovėjusiais visuomenėje, ar ne“, – teigia p. Gradauskaitė.

Pasak advokatės, jei svarstomas projektas būtų priimtas, verslininkams nebereikėtų stengtis įrodyti išimčių egzistavimą arba bandyti apeiti įstatymus.

„Jei Seimas siūlomus pakeitimus priimtų, siekis lengvinti administracinę naštą, sudaryti patrauklią aplinką investavimui daugiau atitiktų registravimo praktiką“, – pabrėžia advokatė ir priduria, kad paprastai net kritiškai šiandieniniams reikalavimams nusiteikę verslininkai neprieštarauja, kad lietuvių kalba yra vertybė.

Visą publikaciją skaitykite vz.lt: „Suteikia viltį, kad vėl bus galima registruoti nelietuviškus pavadinimus“