Svarbiausi mokesčių įstatymų pakeitimai, priimti 2020 m. sausio mėn.:
- Didėja mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti už iš stacionarių taršos šaltinių skleidžiamą taršą.
Lietuvos Respublikos Seimas 2020 m. sausio 28 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2796.
Įstatymu nustatyti didesni mokesčio už aplinkos teršimą tarifai, nustatyti už iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą išmetamus teršalus: kietąsias daleles, lakiuosius organinius junginius, išskyrus metaną, nediferencijuotus pagal sudėtį (atskirus junginius) (toliau – LOJ), taip pat labai kenksmingus teršalus, tokius kaip dioksinai ir furanai bei sunkieji metalai ir jų junginiai, susidarantys deginant atliekas.
Įstatyme taip pat numatyta, jog mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 m. gruodžio mėnesio kainomis.
Svarbiausi mokesčių įstatymų pakeitimų projektai, registruoti 2020 m. sausio mėn.:
- Siūloma išplėsti pelno mokesčio lengvatos taikymą stambiems investuotojams.
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys, kurių vidutinis darbuotojų skaičius Lietuvos Respublikoje mokestiniais metais ne mažesnis kaip 200 ir privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje pasiekė ne mažesnę kaip 30 milijonų eurų sumą, nemoka pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta. Pelno mokesčio lengvata būtų taikoma juridiniams asmenims, įgyvendinantiems Stambaus projekto investicijų sutartį, sudarytą su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
- Siūloma patikslinti pelno mokesčio apskaičiavimo tvarką, taikomą valdomų bendrovių akcijų perleidimo atvejais.
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projektas parengtas, siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos Verslo apmokestinimo elgesio kodekso (angl. Code of Conduct (Business Taxation)) grupės sutartų ir 2000 m. lapkričio 26–27 d. ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos išvadomis patvirtintų Gairių dėl atšaukimo ir susilaikymo (angl. Guidance on Rollback and Standstill) reikalavimus dėl lengvatinių mokestinių režimų, siekiant jų suderinamumo su apmokestinimo principais, nukreiptais prieš žalingą mokesčių praktiką. Įstatymo projektu siekiama pašalinti asimetrišką pelno ir nuostolių, patiriamų už valdomų bendrovių akcijų perleidimą, traktavimą pelno mokesčio tikslais, kurį identifikavo ES Tarybos Verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupė. Taip pat įstatymo projektu, siekiant didesnio teisinio aiškumo, tikslinama lengvatinio 5 procentų pelno mokesčio tarifo taikymo išimties sąlyga dėl pajamų dydžio ir darbuotojų skaičiaus.
- Siūloma panaikinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) ir nustatyti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 straipsnio pakeitimo ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Įstatymo projektu deklaruojamas siekis sumažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti įvairias pajamas gaunančių darbuotojų lygybę. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte siūloma naikinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, taikomą gyventojo pajamų apmokestinimui, ir vietoje jo įvesti progresyvų ir tolydžiai kintantį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, didėjantį pagal projekte numatytą logistinės funkcijos formulę, augant pajamoms.
- Siūloma nustatyti ir taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą gyventojams, studijuojantiems ir besimokantiems pagal įvairias studijų programas.
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo siekiama praplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, skatinant gyventojus nuolatos mokytis. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar studijuoja, galėtų susimažinti mokėtiną pajamų mokestį iš metinių pajamų atskaitant patirtas išlaidas už profesinį mokymą, profesinį tęstinį mokymą ar studijas, kuriuos baigus įgyjamas bet kuris atitinkamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama bet kuri atitinkama kvalifikacija, taip pat už bet kurias doktorantūros bei meno aspirantūros studijas.
- Siūloma keisti bei tikslinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas.
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2, 75, 91, 92 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekte siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d. atsisakyti šiuo metu PVM įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų, taikomų už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusiai ir grąžinamai PVM skirtumo sumai. Tokiu atveju už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas būtų grąžinamas bendra MAĮ nustatyta tvarka, t. y. iš pradžių susidaręs PVM skirtumas įskaitomas mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti, tada likusi suma bendruoju atveju PVM mokėtojo prašymu grąžinama per 30 dienų po rašytinio prašymo ar trūkstamų dokumentų gavimo dienos. Įstatymo projektu kartu siūloma apribojimus grąžinant susidariusį PVM skirtumą taikyti PVM mokėtojams, neatitinkantiems MAĮ 401 straipsnyje nustatytų minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, t. y. tokiems PVM mokėtojams neįskaityta (negrąžinta) už mokestinį laikotarpį susidariusi PVM skirtumo suma būtų grąžinama ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo permokos susidarymo.
Įstatymo projekte taip pat siūloma atlikti techninio pobūdžio pakeitimus, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir siekiant suderinti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas su kitų teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, siūloma koreguoti duomenų apie įsigytas naujas transporto priemones pateikimo tvarką, specialios schemos tauriesiems metalas ir brangakmeniams taikymą, sąvokos „akcizais apmokestinamos prekės“ turinį bei išregistravimo iš PVM mokėtojų tvarką.
Parengė dr. Gediminas Valantiejus, ILAW vyr. teisininkas