2019. 11. 25.

Naujausia LAT nutartis dėl verslo sprendimo taisyklės taikymo – valdyba nubausta už netinkamą įmonės finansinės būklės patikrą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas lapkričio 4 dieną priėmė nutartį byloje, kurioje pripažino kredito unijos valdybą kalta dėl neišsamaus įmonės pateiktų duomenų vertinimo ir skuboto paskolos išdavimo. Iš UAB pateiktų duomenų nebuvo įmanoma objektyviai įvertinti nė vieno paskolos išdavimui svarbaus aspekto.

Bankrutavusi kredito unija „Švyturio taupomoji kasa“ (ieškovė) su UAB „Advertas“ sudarė paskolos sutartį. UAB „Advertas“ buvo nepajėgi grąžinti skolos, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl valdybos narių (atsakovų) neatlikto išsamaus UAB „Advertas“ veiklos, patikimumo ir finansinės būklės vertinimo. Ieškovė teigė, kad valdybos nariai neatsakingai išdavė paskolą. Valdybos nariai tikino teismą, kad buvo atliktas visapusiškas skolininkės finansinės būklės patikrinimas, nebuvo akivaizdžiai viršyta protinga komercinė rizika ir dėl to turi būti taikoma verslo sprendimo taikymo taisyklė.

Teismai nusprendė, kad šiuo atveju verslo sprendimų priėmimo taisyklė netaikytina, nes valdybos nariai, vertindami skolininkės finansines galimybes grąžinti paskolos sumą, veikė aplaidžiai, pažeidė atsakingo skolinimo principą, pareigą elgtis apdairiai, rūpestingai, lojaliai, nes formaliai vertino pateiktus dokumentus, tinkamai neįsitikino kliento finansiniu pajėgumu, gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti paskolą, tinkamai neįvertino įkeičiamo turto vertės ir kokybės.

Verslo sprendimo priėmimo taisyklės sąvoka nėra tiesiogiai įtvirtinta jokiame Lietuvos Respublikos teisės akte, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2014 metų užsiima šios sąvokos aiškinimu ir plėtojimu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą valdymo organo nariai būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos. Siekiant apsaugoti įmonės valdymo organų narius nuo žalos atlyginimo ieškinių, taikoma verslo sprendimų priėmimo taisyklė, pagal kurią preziumuojamas šių asmenų veikimas (lot. bona fide) geriausiais bendrovės, kuriai jie vadovauja, interesais. Ši prezumpcija skirta apsaugoti bendrovės vadovus nuo asmeninės atsakomybės už sąžiningai priimtus verslo sprendimus, atitinkančius rūpestingumo pareigos standartus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.
 

Teisininkai

dziuginta_1611945187-21b618d1820617be683d085bd70819df.png
Džiuginta Balčiūnė
Partnerė, advokatė