Seimas apsisprendė: skelbiama, kad verslininkams iš užsienio palengvintos sąlygos apsigyventi Lietuvoje. Ar tikrai?

2016 m. rugsėjo 14 d. Seimas pritarė Prezidento dekretu grąžintam pakartotinai svarstyti įstatymui „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (projektas Nr. XIIP-4306GR) su visomis Respublikos Prezidentės teiktomis pataisomis ir papildymais. 

Viešai nurodoma, kad priimtas įstatymas nustatys „palankesnes sąlygas gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams - įmonių dalyviams ir vadovams“. Ar tikrai?

Nuo 2017 m. sausio 1 d. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gaus verslininkai, kurie atitiks visas žemiau nurodytas sąlygas: ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdys steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, įmonėje visą darbo laiką dirbs Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarys ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius; įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudarys ne mažiau kaip 28000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir užsienietis bus tokios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė bus ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

Paradoksalu tai, kad visos aukščiau nurodytos sąlygos galioja ir taikomos dabar, tik šiuo metu užsieniečio įmonėje turi visą darbo dieną dirbti trys Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Nuo 2017 m. sausio 1 d. užsienietis-verslininkas neprivalės savo įmonėje įdarbinti trijų LR / ES piliečių, tačiau įmonėje turės dirbti tiek LR ar ES piliečių, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudarytų ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius. Mokant trims darbuotojams minimalų atlyginimą, darbo užmokesčio bendras biudžetas yra 1140 EUR nesumokėjus mokesčių (380 EUR x 3), o įsigaliojus įstatymo pataisoms, verslininkui iš užsienio savo samdomiems darbuotojams reikės mokėti daugiau negu dabar. Atlikus elementarius paskaičiavimus, akivaizdu, jog verslininkas iš trečiosios šalies, norintis apsigyventi Lietuvoje, turės investuoti į verslą daugiau piniginių lėšų negu iki šiol bei atitikti eilę sąlygų (vykdyti veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius, priimti į darbą darbuotojus, atitikti nuosavo kapitalo reikalavimus ir t.t.): pavyzdžiui, 2016 m. rugsėjo mėnesiui Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis sudaro 771,90 EUR, vadinasi, verslininkas iš užsienio turėtų mokėti savo samdomiems darbuotojams ne mažiau kaip 1543,80 EUR algos nesumokėjus mokesčių (771,90 EUR x 2).

Leidimas laikinai gyventi bus paprastesne tvarka išduodamas tik tiems užsieniečiams, kurie užsiims teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, bet tik tuo atveju, jeigu ūkio ministro įgaliota institucija šį faktą patvirtins raštu, o šiai veiklai vykdyti užsienietis turės reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą ir užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje bus būtinas šios įmonės veiklai. Atitikti tokius kriterijus galės tik maža dalis verslininkų iš užsienio, tačiau dauguma investuotojų vis dėlto turės likti prie griežtos ir sudėtingos apsigyvenimo tvarkos, be to, investuoti dar daugiau piniginių lėšų, kad įmonė sugebėtų mokėti samdomiems darbuotojams atlyginimus.