Svarbi žinia verslui (II) – saugodami komercines paslaptis, dėkite protingas pastangas

2016-02-05 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 pateikė esminius išaiškinimus komercinių paslapčių apsaugos klausimais. 

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs šią nesąžiningos konkurencijos bylą pirmąja instancija, leido suprasti, kad Ieškovas, būdamas juridiniu asmeniu, verslininku, netinkamai saugojo savo komercines paslaptis. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė (darbuotoja) I. B. buvo supažindinta su komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašu, kad pats komercinę paslaptį sudarančių žinių sąrašas vertintinas kritiškai tiek dėl jo netinkamo kaip dokumento įforminimo, tiek dėl neįrodytos aplinkybės, kad būtent šis sąrašas buvo pateikiamas susipažinimui dirbantiems darbuotojams. 

Šioje civilinėje byloje Ieškovą UAB „Auto Express“ atstovavusios Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ teisininkės Donatos Markevičienės teigimu, ieškovai tokio pobūdžio bylose, susidurdavo su eile teisės problemų, neaiškiomis įrodinėjimo ribomis, pavyzdžiui, Atsakovai turėjo itin plačias galimybes „manipuliuoti“ tiek komercinės paslapties turiniu, tiek nekonkuravimo susitarimų nebuvimu, tiek sudėtingu žalos skaičiavimo mechanizmu, tiek įmonės ir darbuotojo atsakomybės ribomis apskritai ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne tik padėjo tašką beveik ketverius metus trukusiame ginče, priteisė Ieškovui daugiau nei 60 000 EUR žalos atlyginimo, tačiau ir išsprendė teisės aiškinimo problemas, kildavusias tokio pobūdžio bylose.

Ieškovui UAB „Auto Express“ tiek apeliacinėje instancijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiajame Teisme pavyko galutinai įrodyti, kad nepaisant to, jog Ieškovo įmonėje I. B. įsidarbinimo momentu nebuvo tinkamai patvirtintų kai kurių įmonės vidaus dokumentų, tai nereiškė, kad atsakovė (darbuotoja) I. B. apskritai nežinojo Ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos ar minėtų Ieškovo bendrovės vidaus dokumentų, kuriuose buvo apibrėžtas komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos turinys.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegija galutinai konstatavo, kad komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Skirtinga komercinę paslaptį sudarančios informacijos esmė, pobūdis, panaudojimo sritis ir būdai, ekonominė vertė, sukurianti skirtingą konkurencinį pranašumą, nulemia ir skirtingus apsaugos protingumo standartus. Kuo vertingesnė konkreti komercinę paslaptį sudaranti informacija, tuo intensyvesni turi būti jos savininko veiksmai šiai informacijai saugoti, kad ši apsauga būtų pripažinta protinga.

Paprastai informacijos savininkas turėtų sudaryti sąlygas kitiems asmenims aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, kad atitinkama informacija yra slapta, jis taip pat turi sukurti tvarką, kaip su šia informacija susipažinti, užtikrinti jos laikymąsi. Be minėtų reikalavimų, turi būti protingai apibrėžiamas asmenų, kuriems komercinė paslaptis teisėtai atskleidžiama, ratas – neturi egzistuoti galimybių susipažinti su komercine paslaptimi tiems asmenims, kuriems tai objektyviai nėra reikalinga.

 
Šaltinis: „Svarbi žinia verslui (ii) – saugodami komercines paslaptis, dėkite protingas pastangas“, www.infolex.lt, 2016 m. vasario 12 d.
DONATA MARKEVIČIENĖ, iLAW vyresnioji teisininkė