Įmonės ir valdymas

Atstovaujame bankrutavusių įmonių kreditorių ir akcininkų interesus teisminiuose ginčuose dėl įmonių vadovų atliktų neteisėtų veiksmų, kuriais įmonės prie bankroto buvo privestos tyčia ir kreditoriams padaryta didelė turtinė žala.

2012 – 2015 metais atstovavome įmonės akcininkų ir vadovų interesams grupėje tarpusavyje susijusių civilinių bylų, kuriose vienas didžiausių Lietuvos Respublikos bankų buvo pareiškęs reikalavimus akcininkams ir vadovams dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (įmonių privedimas prie bankroto tyčia, neteisėtas dividendų išmokėjimas, įkeistų prekių-atsargų likučio neužtikrinimas, niekinių (nuginčijamų) sandorių sudarymas ir kt.). Civilinėse bylose buvo sprendžiami klausimai, susiję su 700 000 EUR dydžio turtiniais reikalavimais, akcininkų ir vadovų sudarytų sandorių pripažinimu negaliojančiais. Šioje byloje pavyko pasiekti taikų susitarimą su banku, sumokant 80 000 EUR kompensaciją ir užbaigti visus daugiau nei septynerius metus trukusius teisminius ginčus.

Apgynėme kreditorių interesus tyčinio bankroto byloje daugiau nei 230 000 EUR sumoje. Byloje pavyko įrodyti, kad viena didžiausių mobiliųjų telefonų programavimo ir programinės įrangos kūrimo srityje veikusi įmonė buvo privesta prie bankroto naudojant „fenikso“ bankroto schemą, kuomet nauja bendrovė perima senosios veiklą, klientus, darbuotojus ar pan., o senoji lieka su skolomis ir bankrutuoja, įrodytas neteisėtas naudojimasis prekės ženklu. 

Atstovavome klientą byloje dėl juridinių asmenų dalykinės reputacijos gynimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. vasario 12 d. nutartyje Nr. A438-993 / 2014 išaiškino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT) įgaliota ginti ne tik fizinių asmenų garbę ir orumą, tačiau ir juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Teismo nutartyje nurodoma, jog nustačiusi, kad kenkiama juridinių asmenų dalykinei reputacijai, ŽEIT gali taikyti Visuomenės informavimo įstatyme nustatytas poveikio priemones – įspėti dėl teisės aktų pažeidimų ir reikalauti juos pašalinti. Tačiau pirmiausia reikia kreiptis į žiniasklaidos priemonę, kad ji pašalintų tam tikras publikacijas ar jas paneigtų, ir tik po to teikti skundą ŽEIT.

Kitą galimybę ginti savo reputaciją įmonei suteikia Civilinio kodekso (CK) 2.24 straipsnis. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, įmonė, apie kurią šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai per dvi savaites nuo jo gavimo paskelbtų. Jeigu tai nepadaroma, įmonė su ieškiniu turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, juos viešai paneigti ir atlyginti žalą.

Jeigu dalykinę reputaciją menkinanti nuomonė nesąžiningai paskleista informacinės visuomenės informavimo priemonės (pvz., interneto tinklalapio komentaruose), už paskleistą turinį atsako informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, jeigu nenustatoma, kad informacinės visuomenės informavimo priemonė faktiškai nevaldė ir nekontroliavo vartotojų komentarų.